CP v2

Tag: Mokesčių pajamos

  • Italija žada artėti prie 1 proc. augimo: kodėl 2027 biudžete pinigų vis tiek gali pritrūkti

    Italija žada artėti prie 1 proc. augimo: kodėl 2027 biudžete pinigų vis tiek gali pritrūkti

    Augimas gali viršyti planą

    Italijos ekonomika 2026 metais gali augti sparčiau, nei numatyta oficialiuose valdžios planavimo dokumentuose, ir priartėti prie 1 proc. bendrojo vidaus produkto augimo. Tokią kryptį, kalbėdamas Teha Cernobbio forume, įvardijo ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.

    Pasak jo, kol kas matomas apie 0,8 proc. tempas, o palankiai besiklostant rodikliams augimas galėtų priartėti prie 1 proc. Tai dar nėra nauja oficiali prognozė, tačiau signalas svarbus, nes sutampa su 2027 metų biudžeto rengimo pradžia.

    Didėja pajamos, bet laisvės mažai

    Ministerijos duomenys rodo ir kitą palankią tendenciją: 2026 metų sausio–liepos mėnesiais Italijos biudžeto mokesčių pajamos siekė 346,1 mlrd. eurų. Tai yra 9,4 mlrd. eurų daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, arba 2,8 proc. augimas.

    Tiesioginiai mokesčiai sudarė 200,7 mlrd. eurų ir augo 3,2 proc., o netiesioginiai siekė 145,5 mlrd. eurų ir didėjo 2,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos pakilo iki 138,5 mlrd. eurų, pridėtinės vertės mokesčio – iki 100,3 mlrd. eurų.

    Tuo pačiu laikotarpiu akcizai energijos produktams mažėjo iki 12,7 mlrd. eurų, tai yra 8,5 proc. kritimas. Tai siejama su laikinais sprendimais amortizuoti energijos kainų šuolių poveikį, dėl kurių dalis pajamų trumpuoju laikotarpiu nepasiekia biudžeto.

    Kodėl Italija atsilieka ES?

    LUISS universiteto profesorius ekonomistas Pietro Reichlin pabrėžia, kad beveik 1 proc. augimas yra realistiškas, tačiau dar nereiškia lūžio. Jo vertinimu, bendras euro zonos atsigavimas juntamas plačiau, o Italija pagal tempą vis dar išlieka tarp ES autsaiderių.

    Ekonomistas kaip ilgalaikę problemą įvardija žemą produktyvumą, kuris, anot jo, Italiją stabdo nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Net jei darbo rinka demonstruoja atsparumą, daugiau dirbančių žmonių savaime negarantuoja didesnės pridėtinės vertės, atlyginimų augimo ir spartesnio gerovės kilimo.

    Reichlin taip pat atkreipia dėmesį į demografiją: visuomenės senėjimas ir mažėjantis gimstamumas didina spaudimą pensijų sistemai ir sveikatos apsaugai. Dėl to viešosios išlaidos natūraliai auga net ir tuo atveju, kai ekonomika demonstruoja teigiamą dinamiką.

    Ką tai reikš 2027 metų biudžetui?

    Nors didesnės mokesčių pajamos kuria optimistišką foną, jos automatiškai netampa laisvais pinigais naujoms išlaidoms. Biudžeto planavime svarbiausia atskirti, kuri pajamų dalis yra struktūrinė ir tvari, o kuri priklauso nuo laikino ciklo, infliacijos ar vienkartinių veiksnių.

    Reichlin įspėja, kad 2027 metų biudžetas greičiausiai bus itin atsargus, nes fiskalinė erdvė išlieka ribota. Net ir gerėjant pajamoms, teks balansuoti tarp deficito kontrolės, infliacijos poveikio suvaldymo ir augančių socialinių įsipareigojimų.

    Jis teigia, kad mokesčių naštos mažinimas darbui ir verslui galėtų duoti teigiamą impulsą, tačiau tuomet būtina aiškiai nurodyti, kuo bus kompensuotas pajamų netekimas. Be sprendimų produktyvumui ir demografiniam spaudimui, didesnis augimas gali likti per silpnas platesniems pokyčiams finansuoti.

  • Lenkijos biudžeto deficitas po birželio jau siekia apie 29 mlrd. eurų: ką rodo Finansų ministerijos skaičiai

    Lenkijos valstybės biudžeto deficitas po 2026 metų birželio, remiantis preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, siekė apie 29 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį biudžeto pajamos sudarė maždaug 65 mlrd. eurų, o išlaidos – apie 94 mlrd. eurų.

    Šie skaičiai reiškia, kad per pirmąjį pusmetį biudžeto vykdymas priartėjo prie metų vidurio ribos tiek pagal pajamas, tiek pagal išlaidas. Deficitas taip pat rodo, jog fiskalinė įtampa išlieka, o didelė dalis pinigų „sudega“ ne investicijoms, o įsipareigojimams finansuoti.

    Mokesčių pajamos ir jų struktūra

    Finansų ministerija skelbia, kad mokesčių pajamos per pusmetį siekė apie 57 mlrd. eurų. Didžiausią dalį sudarė netiesioginiai mokesčiai, o tarp jų išsiskyrė pridėtinės vertės mokesčio, akcizų ir pelno mokesčio įplaukos.

    Pagal pateiktus duomenis, pelno mokesčio įplaukos sudarė apie 10 mlrd. eurų, o akcizų – apie 10 mlrd. eurų. Papildomai nurodoma ir bankų mokestis, kurio įplaukos siekė apie 900 mln. eurų.

    Kur išleidžiama daugiausia

    Didžiausia išlaidų eilutė – valstybės skolos aptarnavimas, kuriam per šešis mėnesius prireikė maždaug 8 mlrd. eurų. Tai vienas aiškiausių signalų, kad aukštesnės palūkanų normos ir didesnė skolos apimtis tiesiogiai didina biudžeto spaudimą.

    Reikšmingos išlaidos tenka ir socialinei sistemai bei savivaldai: dotacijos Socialinio draudimo fondui sudarė apie 7 mlrd. eurų, o pervedimai savivaldybėms – taip pat apie 7 mlrd. eurų. Tokios išlaidos paprastai laikomos sunkiai sumažinamomis trumpuoju laikotarpiu.

    Ministerijos pateikiami vykdymo rodikliai rodo, kad po birželio buvo įvykdyta apie 43,1 proc. metinio pajamų plano ir apie 43,8 proc. metinio išlaidų plano, o deficitas pasiekė apie 45,5 proc. metų limito. Tai reiškia, kad deficito „tempo“ klausimas antrąjį pusmetį taps vienu svarbiausių fiskalinės politikos vertinimo kriterijų.

    Ką numato 2026 metų biudžetas

    Pagal 2026 metų biudžeto įstatymo prielaidas, Lenkija planuoja apie 152 mlrd. eurų pajamų ir apie 216 mlrd. eurų išlaidų. Metinis deficito limitas nustatytas iki maždaug 64 mlrd. eurų, todėl pirmojo pusmečio rezultatas jau sudaro beveik pusę šios ribos.

    Biudžeto projekte taip pat numatyta, kad valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis turėtų siekti apie 53,8 proc. Toks lygis išlieka jautrus ekonomikos augimo tempui ir skolinimosi kainai, o didesnis palūkanų išlaidų svoris gali riboti galimybes finansuoti naujas programas be papildomų pajamų šaltinių.

  • Graikija nustebino Europą: biudžeto perteklius per ketvirtį šoktelėjo iki 5,2 mlrd. eurų

    Graikija nustebino Europą: biudžeto perteklius per ketvirtį šoktelėjo iki 5,2 mlrd. eurų

    Perteklius daugiau nei dvigubai viršijo planą

    Graikijos nacionalinės ekonomikos ir finansų ministerija paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį šalis fiksavo 5,175 mlrd. eurų pirminį biudžeto perteklių. Tai daugiau nei dvigubai viršijo oficialiai numatytą 2,298 mlrd. eurų tikslą.

    Lyginant su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, rodiklis beveik nekito ir siekė 5,148 mlrd. eurų. Vis dėlto ministerija pabrėžė, kad antraštinis skaičius iš dalies atspindi vienkartinius ir laike pasislinkusius įrašus.

    Kodėl skaičiai išpūsti?

    Ministerijos teigimu, rezultatą padidino išankstiniai mokėjimai už ginkluotę ir investicijų programas, taip pat pervedimai bendrojo valdžios sektoriaus institucijoms. Papildomą efektą sukūrė anksčiau nei įprasta įplaukusios lėšos iš ES finansavimo mechanizmų.

    Įvertinus šiuos vienkartinius veiksnius, „tikrasis“ viršplaninis rezultatas, ministerijos skaičiavimu, sudarė apie 358 mln. eurų. Tai reiškia, kad biudžeto padėtis gerėjo, tačiau ne taip dramatiškai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

    Pajamos, išlaidos ir mokesčių grąžinimai

    Valstybės biudžeto grynosios pajamos nuo 2026 metų sausio iki balandžio siekė 25,165 mlrd. eurų ir buvo 2,1 mlrd. eurų didesnės nei planuota. Mokesčių pajamos sudarė 22,743 mlrd. eurų, tačiau atmetus vienkartinius veiksnius jos siekė 22,302 mlrd. eurų ir buvo 39 mln. eurų mažesnės nei prognozuota.

    Per tą patį laikotarpį mokesčių permokų grąžinimai išaugo iki 2,601 mlrd. eurų, o tai siejama su pridėtinės vertės mokesčio grąžinimu, susijusiu su svarbaus infrastruktūros projekto koncesijos sandoriu. Viešųjų investicijų programos pajamos pasiekė 2,311 mlrd. eurų ir gerokai viršijo planuotą lygį.

    Išlaidų pusėje valstybės biudžeto mokėjimai sudarė 23,287 mlrd. eurų ir buvo 686 mln. eurų mažesni nei numatyta, nors, palyginti su 2025 metais, bendras lygis buvo didesnis. Daugiausia lėšų skirta sveikatos apsaugai, socialiniam draudimui ir transportui, taip pat pervedimams sveikatos paslaugų ir socialinių išmokų sistemoms.

    Investicijų išlaidos siekė 2,938 mlrd. eurų, tai yra 593 mln. eurų mažiau nei planuota, tačiau daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Tokia dinamika rodo atsargų balansą tarp fiskalinės drausmės ir investicinių poreikių.