Kas vyksta ir kodėl tikrinama
Lenkijos mokesčių inspekcija pastaruoju metu suaktyvino banko sąskaitų ir finansinių srautų analizę, ypač tais atvejais, kai įtariami neatskleisti kapitalo prieaugiai. Didesnis dėmesys krypsta į kriptovaliutų sandorius ir lėšų judėjimą per su šia rinka siejamas platformas, tarp jų ir „Zondacrypto“.
Kontrolė remiasi ne vien vietinėmis duomenų bazėmis. Lenkija dalyvauja Bendrojo ataskaitų teikimo standarto CRS sistemoje, kuri leidžia mokesčių administracijoms keistis informacija apie finansines sąskaitas tarp EBPO šalių.
Kaip renkami duomenys
Praktikoje tai reiškia, kad mokesčių administratorius gali gauti duomenų apie užsienyje laikomas sąskaitas ir jų apyvartas, o tuomet kreiptis į gyventoją dėl paaiškinimų arba inicijuoti patikrinimą. Paprastai dėmesį patraukia ne pavieniai pervedimai, o pasikartojantys ar su deklaracijomis nesutampantys srautai.
Ekspertai pabrėžia, kad patikrinimai nebūtinai reiškia viso turto „reviziją“: dažnu atveju jie nukreipiami į konkrečią sritį, pavyzdžiui, virtualiųjų valiutų įsigijimo ir pardavimo apskaitą, pelno apskaičiavimą bei deklaravimą.
Kas patenka į rizikos zoną
Didžiausia rizika kyla tiems, kurių kriptovaliutų operacijos turi aiškių sąsajų su platformomis ar piniginių grandinėmis, kurios jau yra mokesčių administratoriaus akiratyje. Papildomai gali veikti automatiniai atrankos modeliai, kai algoritmai nustato neatitikimus tarp pajamų, deklaruotų sumų ir faktinių finansinių judėjimų.
Vertinant riziką, vis dar pasitaiko ir klasikinių informacijos šaltinių, kai apie galimus pažeidimus praneša tretieji asmenys. Tokie signalai nebūtinai tampa vieninteliu pagrindu veiksmams, tačiau gali paskatinti pradėti duomenų patikrinimą.
Kada gali atsirasti 75 proc. mokestis
Lenkijos teisėje taikomas padidintas 75 proc. tarifas situacijoms, kai mokesčių administratorius nustato nepagrįstas, nelegalios kilmės ar neatskleistas pajamas, o gyventojas nepajėgia dokumentais pagrįsti jų šaltinio. Tokiais atvejais gali būti apskaičiuojamas papildomas mokestinis įsipareigojimas ir taikomos sankcijos.
Jei nustatoma, kad pajamos buvo sąmoningai slepiamos, pavyzdžiui, naudojant neteisėtas schemas ar suklastotus duomenis, be papildomų mokesčių gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl svarbiausia rizikos mažinimo priemonė yra aiški sandorių apskaita ir galimybė įrodyti lėšų kilmę.
„Mokesčių institucijos tikrina masiškai, tačiau dažniausiai tai nėra viso turto auditas – dėmesys sutelkiamas į virtualiųjų valiutų atsiskaitymus ir jų deklaravimą“, – sakė kriptovaliutų teisės srities ekspertas.
Finansų ministerija viešai patvirtino, kad patikrinimai vyksta, tačiau detalių apie patikrintų sąskaitų skaičių ar išsiųstų paklausimų apimtį neskelbia. Vis dėlto skelbiama, kad 2025 metais finansinių paslaugų ir kriptovaliutų prekybos srityje atlikta daugiau kaip 100 patikrinimų, o 2026 metų pirmąjį pusmetį – daugiau kaip 40.