Tag: Mokslas
-
Mokslininkai laboratorijoje atkūrė scenarijų, kuris teoriškai galėtų perrašyti Visatą
Nors Visata atrodo stabili, dalis šiuolaikinės fizikos teorijų leidžia scenarijų, kad ji gali būti tik laikinoje būsenoje. Jei vadinamasis vakuumas nėra pats žemiausias energijos lygis, perėjimas į stabilesnę būseną teoriškai galėtų vykti staiga ir su didžiulėmis pasekmėmis. Ši idėja siejama su klaidingo vakuumo irimu, kai sistema įstringa vietiniame energijos minimume, nors egzistuoja dar žemesnė, stabilesnė…
-
CERN skelbia sensaciją: po LHC atnaujinimo aptikta nauja dalelė – kuo ji ypatinga
CERN fizikai pranešė po Didžiojo hadronų greitintuvo atnaujinimo aptikę naują dalelę. Tai jau 80-oji dalelė, kurią identifikuoti padėjo galingiausias pasaulyje dalelių greitintuvas, o rezultatas siejamas su LHCb eksperimento duomenimis. Naujoji dalelė pavadinta Ξcc⁺ (Xi-cc-plus). Ji priskiriama barionams – tai dalelių šeima, kuriai priklauso ir protonai bei neutronai, sudarantys atomų branduolius ir didžiąją dalį įprastos materijos.…
-
CERN sunkvežimiu pervežė antimedžiagą: eksperimentas pavyko, mokslininkai kalba apie naują erą
CERN mokslininkai pirmą kartą sėkmingai pervežė antiprotonus keliu, išbandydami mobilią antimedžiagos gabenimo sistemą. Bandymo metu speciali įranga buvo pakrauta į sunkvežimį ir apvežta maždaug 10 kilometrų maršrutu CERN teritorijoje, o dalelės po kelionės liko išlaikytos spąstuose. Antimedžiaga laikoma vienu sudėtingiausių šiuolaikinės fizikos tyrimų objektų, nes susidūrusi su įprasta medžiaga ji anihiliuoja ir akimirksniu virsta energingų…
-
Mokslininkai rado paslėptą vandens lūžio tašką: kas vyksta akimirką prieš užšalimą
Mokslininkai praneša aptikę anksčiau „paslėptą“ vandens kritinį tašką itin atšaldyto vandens srityje, kai skystis dar neužšąla, bet jo struktūra pradeda elgtis neįprastai. Tyrimas papildo dešimtmečius trukusias diskusijas, kodėl vanduo, artėdamas prie ledo susidarymo, demonstruoja išskirtines fizines savybes. Vanduo paprastai užšąla ties 0 laipsnių Celsijaus, tačiau tam tikromis sąlygomis jis gali išlikti skystas gerokai žemesnėje temperatūroje.…
-
Mokslininkai užfiksavo šviesos tamsos skyles, kurios trumpam judėjo greičiau už šviesą
Fizikai pirmą kartą tiesiogiai užfiksavo reiškinį, kuris skamba provokuojančiai: šviesoje susiformuojančios „tamsos skylės“ gali judėti greičiau nei pati šviesa. Kalbama ne apie daleles ar energijos srautą, o apie vadinamąsias fazės singuliarijas, dar vadinamas optiniais sūkuriais. Mokslininkai pabrėžia, kad tai neprieštarauja reliatyvumo teorijai, kuri teigia, jog jokie masę turintys objektai, energija ar informacija negali judėti greičiau…
-
Mokslininkai skelbia proveržį: saulės elementai pasiekė 130 proc. kvantinę išeigą
Mokslininkai praneša apie reikšmingą proveržį saulės energijos tyrimuose: laboratoriniais bandymais pasiekta 130 proc. vadinamoji kvantinė išeiga. Tai nereiškia, kad saulės panelė elektrą gamintų 130 proc. efektyvumu, tačiau rodo, jog vienam sugertam šviesos fotonui pavyko sukurti daugiau nei vieną naudingą sužadintą būvį. Tyrime nagrinėjama, kaip peržengti klasikinį saulės elementų ribojimą, kai dalis šviesos energijos neišvengiamai prarandama…
-
Mokslininkai Kanadoje pasiekė lūžį: „SuperCDMS“ atšaldytas iki beveik absoliutaus nulio
Mokslininkai praneša apie svarbų pasiekimą tamsiosios materijos paieškose: Kanados SNOLAB požeminėje laboratorijoje įrengtas eksperimentas „SuperCDMS“ sėkmingai pasiekė darbinę, itin žemą temperatūrą. Tai laikoma kritiniu etapu prieš pradedant pilnavertį detektorių derinimą ir duomenų rinkimą artimiausiais mėnesiais. „SuperCDMS“ įrengtas giliai po žeme netoli Sadberio, kad būtų maksimaliai sumažintas kosminių spindulių ir natūralios aplinkos radiacijos triukšmas. Tokie foniniai…
-
Mokslininkai aptiko netikėtą ribą: net skysčiai gali lūžti kaip kieti kūnai
Fizikai ir inžinieriai praneša aptikę reiškinį, kuris keičia įprastą supratimą apie skysčius: tam tikromis sąlygomis jie gali ne tik tekėti ir temptis, bet ir staiga lūžti tarsi kietos medžiagos. Tyrėjai nustatė aiškų lūžio tašką, kai skystis, veikiamas pakankamai didelės įtempio koncentracijos, staiga „perskyla“. Atradimą atliko Drexel University mokslininkai, dirbę kartu su „ExxonMobil“ tyrėjais. Bandymuose buvo…
-
Mokslininkų versija apie tamsiąją materiją: ją galėjo sukurti juodosios skylės iš ankstesnės Visatos
Nauji teoriniai skaičiavimai kelia provokuojančią hipotezę: tamsioji materija, kuri, kaip manoma, sudaro apie 85 proc. visos Visatos materijos, galėtų būti ne dalelės, o senoviniai juodųjų skylių likučiai, atsiradę dar iki Didžiojo sprogimo. Toks scenarijus reikštų, kad Didysis sprogimas galėjo būti ne absoliuti pradžia, o perėjimas iš ankstesnės kosminės fazės. Tamsioji materija tiesiogiai nespinduliuoja ir nesugeria…
-
Proveržis fizikoje: šviesa „įkalinta“ 42 nanometrų gardelėje – tai keičia fotoniką
Mokslininkai pademonstravo, kad infraraudonąją šviesą galima patikimai sulaikyti itin ploname, vos 42 nanometrų storio sluoksnyje. Tai maždaug 2 000 kartų ploniau nei žmogaus plaukas, todėl pasiekimas laikomas reikšmingu žingsniu kuriant vis mažesnius ir tikslesnius fotoninius įrenginius. Tyrimą atliko Varšuvos universiteto komanda, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale ACS Nano. Darbas svarbus ne vien dėl rekordinio mastelio:…