Tag: Moksleivių mainai

  • Šumsko moksleivių kelionė į Čenstakavą: penkios dienos, kurios sustiprino ryšius ir tapatybę

    Šumsko moksleivių kelionė į Čenstakavą: penkios dienos, kurios sustiprino ryšius ir tapatybę

    Šumsko pagrindinės mokyklos 8–10 klasių mokiniai leidosi į penkių dienų edukacinę išvyką į Čenstakavą Lenkijoje. Kelionė surengta įgyvendinant projektą „Mus vienija lenkiškumas – iš Šumsko į Čenstakavą“, kurio tikslas – stiprinti mokinių tautinę tapatybę ir praktinius lenkų kalbos įgūdžius.

    Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su Kalvelių seniūnija ir asociacija „Odra-Niemen“. Iniciatyvą finansavo Šv. Maksimiliano Marijos Kolbės lenkų kalbos plėtros institutas pagal programą „Minigrantai 2026“, 2 komponentą „Dotacijos jaunimui“.

    Pamokos kartu su bendraamžiais

    Čenstakavoje mokiniai dalyvavo bendrose pamokose ir edukaciniuose užsiėmimuose su 48-osios pagrindinės mokyklos bendruomene. Toks modelis vis dažniau taikomas tarptautiniuose mokyklų mainuose, nes kalbos įgūdžiai greičiausiai auga realiose situacijose, o ne vien klasėje.

    Lietuvos mokiniams buvo surengta lenkų kalbos pamoka, kurioje analizuota Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ invokacija. Taip pat vyko pirmosios pagalbos praktiniai užsiėmimai ir chemijos eksperimentai pasitelkiant virtualiosios realybės akinius.

    Mokiniai įsitraukė ir į Europos kalbų dienos veiklas, kurių metu skirtingos klasės pristatė įvairias Europos šalis. Šumsko mokiniai šioje programoje atstovavo Lietuvai, pristatydami savo šalį bendraamžiams iš Lenkijos.

    Integracija per patirtis ir bendrą laisvalaikį

    Ne mažiau svarbi kelionės dalis buvo integracinės veiklos po pamokų, kurios padėjo formuoti pasitikėjimą ir komandinio darbo įgūdžius. Mokiniai dalyvavo sporto užsiėmimuose, žaidė dažasvydį, įsitraukė į komandinius žaidimus ir bendras veiklas su vietos mokiniais.

    Programoje netrūko ir aktyvaus laisvalaikio: mokiniai plaukiojo motorinėmis valtimis. Tokios patirtys paprastai kuria stipriausią bendrystės jausmą, nes tarpusavio ryšys užsimezga neformalioje aplinkoje.

    Pažintis su Čenstakavos simboliais

    Kelionės metu aplankyta viena svarbiausių miesto vietų – Jasna Goros vienuolynas ir šventovė. Mokiniai taip pat pasivaikščiojo Švč. Mergelės Marijos alėjomis, susipažino su Čenstakavos istorija ir šios vietos reikšme Lenkijos kultūrai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad projekto esmė – ilgalaikiai ryšiai, kurie išlieka ir pasibaigus programai. Išvyka mokiniams tapo proga ne tik mokytis, bet ir užmegzti naujas pažintis, susirasti draugų bei sustiprinti ryšį su bendraamžiais.

    „Tokios išvykos mokiniams suteikia ne vien kalbos praktiką, bet ir pasitikėjimą savimi, kai jie drąsiau bendrauja, diskutuoja ir veikia tarptautinėje aplinkoje“, – sakė Šumsko pagrindinės mokyklos lenkų kalbos mokytojas Daniel Lenkovskij.

  • Alytaus „Volungės“ progimnazija: Erasmus+ išvykos į keturias šalis ir pamokos, kurios keičia mokinius

    2025–2026 mokslo metais Alytaus „Volungės“ progimnazijos bendruomenė išplėtė tarptautines veiklas Erasmus+ programoje: 22 mokiniai su lydinčiais mokytojais vyko į mobilumus Ispanijoje, Turkijoje, Italijoje ir Slovėnijoje. Tokios patirtys tampa vis svarbesne ugdymo dalimi, nes leidžia mokytis ne vien klasėje, o realiose, daugiakultūrėse situacijose.

    Mokiniams mobilumas dažnai reiškia pirmą rimtesnę kelionę, kurioje reikia planuoti laiką, prisiimti atsakomybę ir prisitaikyti prie kitos šalies kasdienybės. Praktinis užsienio kalbos vartojimas, darbas tarptautinėse grupėse ir bendravimas su bendraamžiais padeda stiprinti pasitikėjimą savimi bei mokymosi motyvaciją.

    Įgytos patirtys siejamos ir su kompetencijomis, kurias šiandien akcentuoja Europos švietimo kryptys: kritiniu mąstymu, kūrybiškumu, komunikacija bei gebėjimu spręsti problemas. Mokyklose, priimančiose svečius, mobilumo veiklos paprastai derinamos su projektinėmis užduotimis, kultūriniu pažinimu ir bendromis teminėmis veiklomis, kurios sukuria apčiuopiamą rezultatą.

    Ne mažiau svarbi dalis – mokytojų profesinis augimas. Šiais mokslo metais 12 progimnazijos mokytojų kvalifikaciją tobulino tarptautiniuose kursuose, o 6 dalyvavo darbo stebėjimo vizituose užsienio mokyklose, kur galėjo palyginti ugdymo organizavimą, mokinių įtraukties sprendimus ir praktinius metodus pamokose.

    Dažniausiai tokios stažuotės siejamos su įtraukiojo ugdymo, skaitmeninių įgūdžių ir STEAM kryptimis, kurios vis dažniau tampa kasdienio mokyklos darbo dalimi. Sukauptos idėjos pritaikomos grįžus: mokytojai dalijasi patirtimi metodiniuose susitikimuose ir išbando naujus metodus pamokose, kad nauda pasiektų platesnę bendruomenę.

    Erasmus+ veiklos Alytaus „Volungės“ progimnazijoje stiprina nuostatą, kad šiuolaikinis ugdymas yra atviras pasauliui ir paremtas patirtiniu mokymusi. Tarptautinės išvykos plečia akiratį, ugdo savarankiškumą ir leidžia mokiniams suprasti, jog mokymasis vyksta ne tik per vadovėlius, bet ir per susitikimus, kultūrų pažinimą bei bendrą darbą.

    Giedrė Mažeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

  • Japonijos dovana Alytui: Jotvingių gimnaziją pasiekė Taiko būgnai ir naujas švietimo bendradarbiavimo etapas

    Alytaus Jotvingių gimnazija sulaukė simbolinės dovanos iš Japonijos – mokyklai perduoti Taiko būgnai, kurie taps nauju impulsu kultūriniams ir edukaciniams mainams. Dovaną gimnazijai įteikė Fukujamos Hitotsubaši jaunesnioji vidurinė mokykla, o ceremonija virto platesnio Lietuvos ir Japonijos ryšių stiprinimo akcentu.

    Renginyje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerė Kristina Daugelevičienė, mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė ir gausi Japonijos delegacija. Tarp svečių buvo Lietuvos Respublikos garbės generalinis konsulas Fukujamos mieste Shigehiro Komaru, Fukujamos universiteto prezidentas Toshiyuki Sato, buvęs Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda bei Fukujamos Hitotsubaši mokiniai.

    Pasak Alytaus mero, ryšiai su Japonija prasidėjo nuo siekio užmegzti draugystę ir per kelerius metus išaugo į nuoseklų švietimo bendradarbiavimą. Jis pabrėžė, kad mokinių vizitai ir planuojami mainai padeda jaunimui geriau pažinti pasaulį, ugdyti kalbinius ir tarpkultūrinius įgūdžius bei kurti tvarius ryšius.

    „Džiugu, kad ši draugystė perauga į prasmingą švietimo bendradarbiavimą, o mokinių mainai atveria naujas patirtis ir platesnį pasaulio pažinimą“, – sakė Nerijus Cesiulis.

    Minint 35-ąsias Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių metines, tokios iniciatyvos įgauna papildomą prasmę. Regionų partnerystė vis dažniau tampa praktiniu diplomatijos pagrindu, kai bendradarbiavimas vyksta ne tik nacionaliniu, bet ir miestų, mokyklų bei universitetų lygiu.

    Susirinkusiuosius pasveikino ir Japonijos ambasadorius Shinsuke Shimizu, akcentavęs regioninio bendradarbiavimo svarbą bei padėkojęs konsului Shigehiro Komaru už pastangas stiprinant partnerystes. Ceremonijoje taip pat išskirtas ir Alytaus savivaldybės vaidmuo, padedant užtikrinti, kad ryšiai su Japonija būtų tęstiniai.

    Švietimo ryšius papildo ir konkretūs ištekliai: Shigehiro Komaru gimnazijai atvežė 100 Komaru fondo knygų. Tai japonų kalbos pradžiamoksliai ir pratybos, kurios sustiprina mokinių galimybes mokytis kalbos nuosekliai, o ne vien epizodiškai per renginius.

    Gimnazijoje vykusio tarpkultūrinio tilto „Obuolys ir Taiko“ metu pristatyta ir meninė programa. Jotvingių gimnazijos dramos studija Taškas parodė spektaklį Obuolio istorija, o svečiai iš Fukujamos surengė Taiko būgnų pasirodymą, leidusį iš arti pajusti tradicinės Japonijos ritmikos ir sceninės disciplinos ypatumus.

    Taiko būgnai Japonijoje siejami su kolektyviniu muzikavimu, ritmu grįsta fizine išraiška ir bendruomeniškumu, todėl dovana turi ir aiškią edukacinę kryptį. Gimnazijai tai gali tapti priemone plėsti neformalaus ugdymo veiklas, stiprinti tarpkultūrinį dialogą ir kurti naujas mokinių iniciatyvas, paremtas bendradarbiavimu su partneriais užsienyje.