CP v2

Tag: Mokslinė fantastika

  • „Prime Video“ duoda žalią šviesą: RoboCop sugrįžta, bet šįkart į kinus neis

    „Prime Video“ duoda žalią šviesą: RoboCop sugrįžta, bet šįkart į kinus neis

    Legendinis 1987 metų mokslinės fantastikos filmas RoboCop grįžta į ekranus, tačiau šįkart ne kino teatruose. Projektui uždegta žalia šviesa, o nauja istorija kuriama kaip serialas, kurį rodys „Prime Video“.

    Pirmosios užuominos apie planuojamą projektą viešai pasirodė 2024 metų balandį, o dabar priimtas esminis sprendimas dėl gamybos starto. Tai reiškia, kad serialas pereina iš idėjų ir vystymo etapo į realią gamybą, kurioje paprastai pradedami komplektuoti kūrybiniai ir techniniai komandos padaliniai.

    Serialo vadovu paskirtas Peteris Ocko, dirbęs prie tokių projektų kaip „Lodge 49“, „Moonhaven“ ir „3 lbs“. Prie kūrybinės krypties taip pat prisidės režisierius ir prodiuseris Jamesas Wanas, žinomas iš „Aquaman“ ir „Greiti ir įsiutę 7“.

    Vienas ryškiausių signalų gerbėjams – į projektą įtraukti ir originalaus 1987 metų filmo bendraautoriai Edas Neumeieras bei Michaelis Mineris. Tarp minimų pavardžių figūruoja ir Paulo Verhoeveno vardas, siejamas su kultiniu originalu, nors kol kas neatskleidžiama, kokiu konkrečiu vaidmeniu jis prisidės.

    Žinoma, kad „Amazon“ MGM Studios kuriamas serialas turėtų turėti aštuonis epizodus. RoboCop televizijoje jau buvo pasirodęs anksčiau: 1994 metais buvo sukurtas serialas, be to, franšizė sulaukė kelių kino tęsinių ir vieno perdirbinio.

    Naujojo serialo siužetas kol kas laikomas paslaptyje, todėl neaišku, ar kūrėjai tęs klasikinę RoboCop satyros apie korporacijų įtaką ir visuomenės saugumo kainą liniją, ar pasirinks modernesnę interpretaciją. Taip pat atkreipiamas dėmesys į pavadinimo rašybą: šįkart vartojama forma Robocop, o ne RoboCop.

    Serialo formatas šiai franšizei gali būti palankus tuo, kad leidžia plačiau išskleisti Detroito distopijos, technologijų ir žmogaus tapatybės temas, kurios originalą pavertė kultiniu. Vis dėlto svarbiausi atsakymai, įskaitant premjeros datą ir aktorių sudėtį, turėtų paaiškėti tik artėjant filmavimo pabaigai ir startuojant rinkodarai.

  • „Directive 8020“ jau išleistas: naujas „Supermassive Games“ siaubo hitas skaldo žaidėjus

    „Directive 8020“ jau išleistas: naujas „Supermassive Games“ siaubo hitas skaldo žaidėjus

    „Supermassive Games“ į rinką pagaliau išleido „Directive 8020“ – mokslinės fantastikos siaubo žaidimą, kurio premjera po kelių nukėlimų buvo pristatoma kaip vienas ambicingiausių studijos projektų. Pirmosios apžvalgos ir žaidėjų įspūdžiai rodo kontrastingą vaizdą: stipri atmosfera ir vaizdas susiduria su kritika dėl pasikartojimo ir techninių problemų.

    „Directive 8020“ kuria ta pati komanda, kuri išgarsėjo naratyviniais siaubo žaidimais ir interaktyviais sprendimais, ypač su „The Dark Pictures“ antologija, taip pat „Until Dawn“ ir „The Quarry“. Dėl šios reputacijos naujienos laukta su dideliais lūkesčiais, o bet koks trūkumas, kaip rodo praktika, tokio tipo žaidimuose vertinamas ypač griežtai.

    Žaidimo istorijoje „Kasjopejos“ laivo įgula siekia grįžti namo, tačiau susiduria su svetimu organizmu, gebančiu imituoti savo aukas. Išgyvenimo kaina čia tampa moralinė dilema: gelbėdamasis pats gali rizikuoti visos Žemės saugumu, todėl sprendimai dažnai yra ne patogūs, o skaudūs.

    Teigiamose apžvalgose dažniausiai akcentuojama sci-fi įtampa, garso ir vaizdo režisūra bei kino principu sukonstruotos scenos. Studija ir toliau remiasi savo stiprybe kurti išraiškingą audiovizualinę pateiktį, o kartu pateikia ir platesnes žaidimo formas, įskaitant kooperacinį režimą.

    Vienas ryškiau aptariamų sprendimų yra „Turning Points“ mechanika, leidžianti grįžti prie priimtų sprendimų ir pasirinkti kitą kryptį. Tai išplečia peržaidžiamumą ir tinka žanrui, kuriame žaidėjai nori pamatyti alternatyvias baigtis, tačiau daliai kritikų toks funkcionalumas mažina įtampos jausmą, nes klaidas galima taisyti ne kartą.

    Kita svarbi kritikos kryptis siejama su turinio pasikartojimu: dalis žaidėjų teigia, kad sprendimų struktūra ir tam tikri žaidimo elementai per daug primena ankstesnius studijos darbus. Taip pat minimos stabilumo bėdos ir kiti techniniai nesklandumai, kurie ypač kerta per įsitraukimą, kai žaidimas remiasi tempu, įtampa ir sklandžiais perėjimais tarp scenų.

    Diskusijų kelia ir aktoriniai pasirodymai bei personažų įsimintinumas: kritiškesni vertinimai nurodo, kad kai kuriems veikėjams pritrūksta motyvacijos, o emociniai momentai ne visada suveikia taip, kaip turėtų psichologinio siaubo istorijoje. Vis dėlto kiti žaidėjai pabrėžia, kad būtent tokia nevienareikšmė, tamsi nuotaika ir yra projekto dalis.

    Žaidėjų atsiliepimų platformose „Directive 8020“ startas kol kas nėra vienareikšmiškai sėkmingas: minimas maždaug 58 proc. teigiamų įvertinimų rodiklis. Tai signalizuoja apie situaciją, kai idėja ir pateikimas dalį auditorijos paperka, bet techninė būklė ir originalumo kartelė kitiems tampa lemiamu argumentu neskubėti.

    Pastaraisiais metais siaubo žanro žaidimuose ryškėja tendencija kelti kokybės reikalavimus ne tik istorijai, bet ir techniniam išpildymui, nes auditorija priprato prie aukšto lygio vaizdo, stabilaus veikimo ir aiškiai apgalvotų mechanikų. Todėl „Directive 8020“ sėkmė artimiausiu metu daug priklausys nuo atnaujinimų tempo ir to, kaip greitai kūrėjai sureaguos į žaidėjų pastabas.