CP v2

Tag: mokslo ir sporto ministerija

  • Paskelbti konkurso Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija laureatai: įvertintas ir Baltijos kelias

    Paskelbti konkurso Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija laureatai: įvertintas ir Baltijos kelias

    Paskelbti 26-ojo nacionalinio mokinių konkurso Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija laureatai. Šių metų darbų temos aprėpė dramatiškus XX amžiaus Lietuvos istorijos tarpsnius ir atminties įprasminimą 1940–1990 metų okupacijų kontekste.

    Konkursui mokiniai galėjo rinktis įvairias raiškos formas: rašyti rašto darbus, kurti piešinius, maketus ir rankdarbius, taip pat rengti filmus bei multimedijos pateiktis. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra ugdyti pilietiškumą ir istorinį sąmoningumą, o ne vien atkurti faktus.

    Ignalinos mokinių sėkmė

    Kasmet konkurse dalyvauja ir Ignalinos rajono mokiniai. Šiemet džiugi žinia pasiekė Ignalinos švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studiją, kurios mokinius ugdo meninio ugdymo mokytoja ekspertė Nijolė Trinkūnienė.

    Vilijos Brukštutės sukurtas maketas Baltijos kelias pelnė antrąją vietą. Darbas įvertintas kaip prasmingai perteikiantis istorinės vienybės idėją ir atminties kultūros svarbą jaunajai kartai.

    Dalyvių skaičiai ir temos

    Šiais metais konkurse dalyvavo daugiau nei 500 mokinių iš Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje. Iš viso pristatyta 400 darbų, tarp jų daugiausia piešinių, taip pat maketų, rašinių ir eilėraščių, filmų bei dainų.

    5–12 klasių mokinių kūryboje atsispindėjo tremčių patirtys, Holokaustas, partizaninis karas, neginkluotas pasipriešinimas ir 1991 metų sausio įvykiai. Tokios temos mokyklose vis dažniau nagrinėjamos ne tik per istorijos pamokas, bet ir per kūrybinius projektus, skatinančius asmeninį santykį su praeitimi.

    Konkursą organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Organizatoriai kviečia mokinius ir pedagogus tęsti tradiciją, nes mokinių darbai prisideda prie istorijos atminties perdavimo ir bendruomenių sutelktumo.

  • Nuo rugsėjo plečiasi prioritetinės pedagogikos studijos: tikslinės stipendijos iki 814 eurų per mėnesį

    Nuo rugsėjo plečiasi prioritetinės pedagogikos studijos: tikslinės stipendijos iki 814 eurų per mėnesį

    Nuo rugsėjo didėja prioritetinių pedagogikos specializacijų, į kurias įstoję studentai gali pretenduoti į tikslines stipendijas, skaičius. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praneša, kad parama bus taikoma ir trims naujoms kryptims, kurios laikomos svarbiomis mokyklų poreikiams.

    Prie prioritetinių specializacijų nuo ateinančių mokslo metų prisideda anglų kalbos pedagogika, ispanų kalbos pedagogika ir socialinė pedagogika. Ministerija pabrėžia, kad sprendimai siejami su savivaldybių ir mokyklų poreikiu bei ilgalaikėmis pedagogų trūkumo prognozėmis.

    Kam skiriamos stipendijos

    Kaip ir anksčiau, tikslinės stipendijos numatytos stojantiesiems į matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų ir vokiečių kalbų pedagogiką. Taip pat į prioritetinių sąrašą įtrauktos fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos ir informatikos pedagogikos studijos.

    Stipendijų gali tikėtis ir specialiosios pedagogikos bei pradinio ugdymo studentai. Ministerija akcentuoja, kad prioritetinių krypčių sąrašas atnaujinamas siekiant valstybės paramą nukreipti ten, kur mokytojų trūkumas jaučiamas labiausiai.

    Kokio dydžio parama numatyta

    Įstojusieji į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų bakalauro ar gretutines studijas galės pretenduoti į iki 481 euro per mėnesį siekiančias stipendijas. Tokia parama skirta didinti studijų patrauklumą ir sumažinti finansinius barjerus renkantis pedagogo kelią.

    Didesnė, iki 814 eurų per mėnesį siekianti stipendija, numatyta prioritetinių specializacijų pedagogikos profesinių studijų studentams ir baigiamojo kurso bakalauro ar gretutinių studijų studentams. Ši parama siejama su aiškiu įsipareigojimu po studijų ateiti dirbti į švietimo sistemą.

    „Ieškodami galimybių, kaip į mokyklas pritraukti daugiau naujų mokytojų, atsižvelgiame į ilgalaikes pedagogų trūkumo prognozes, realius mokyklų ir savivaldybių poreikius. Tai leidžia valstybės paramą planuoti tikslingai“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

    Kokie įsipareigojimai taikomi

    Norint gauti 814 eurų per mėnesį stipendiją, reikės sudaryti sutartį su savivaldybe arba mokykla. Studentai įsipareigos baigę studijas dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažesniu kaip 0,7 etato krūviu.

    Ministerija pabrėžia, kad stipendijos nėra vienintelė priemonė sprendžiant mokytojų trūkumo problemą. Tarp planuojamų žingsnių minimas pradedančiųjų mokytojų mentorystės stiprinimas ir dėmesys darbo sąlygoms, nes šie veiksniai turi tiesioginės įtakos jaunų specialistų išlaikymui mokyklose.