CP v2

Tag: Mokyklų bendruomenės

  • Marijampolėje vyko Draugystės efektas 2026: šokio ir judesio festivalis suvienijo mokyklų bendruomenes

    Marijampolėje vyko Draugystės efektas 2026: šokio ir judesio festivalis suvienijo mokyklų bendruomenes

    Marijampolės kultūros centre surengtas ketvirtasis respublikinis judesio ir šokio festivalis Draugystės efektas 2026. Į renginį susirinko skirtingų Lietuvos miestų ugdymo įstaigų bendruomenės, kurios pristatė pasirodymus ir dalijosi kūrybine patirtimi.

    Festivalio pradžią papildė kūrybinių darbų parodos atidarymas. Joje eksponuoti dalyvių darbai atskleidė skirtingas nuotaikas ir temas, o pati paroda tapo dar viena proga susitikti ir užmegzti bendrystę už scenos ribų.

    Renginyje pabrėžta, kad judesys ir šokis dažnai tampa universalia kalba, padedančia bendrauti ir įtraukti skirtingų gebėjimų bei patirčių dalyvius. Tokie festivaliai mokykloms ir kolektyvams suteikia papildomą motyvaciją ruoštis, kurti, o kartu stiprina pasitikėjimą savimi bei komandinį darbą.

    Festivalio dalyvius sveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius.

    „Judesys yra įrankis, su kuriuo galime pažinti, susipažinti, suprasti vieni kitus ir papasakoti įvairiausias istorijas, kurių žodžiais kartais tiesiog neįmanoma išsakyti“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Šiemet scenoje pasirodė kolektyvai iš Marijampolės, Jonavos, Raseinių, Gelgaudiškio, Vilkaviškio, Kybartų ir Alytaus. Organizatorių teigimu, kiekvienas pasirodymas išsiskyrė savita idėja, o žiūrovų palaikymas sustiprino šventės bendruomenišką atmosferą.

    Pasak renginio organizatorių, Draugystės efektas kasmet stiprina Marijampolės, kaip atviros kultūrinėms ir edukacinėms iniciatyvoms miesto, vaidmenį. Dėkota dalyviams, pedagogams, rėmėjams ir žiūrovams už prisidėjimą prie renginio ir kvietimą susitikti kitais metais.

    Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius

  • Smilgių gimnazijoje – Šeimų diena ir 220 metų sukaktis: kuo šventė nustebino bendruomenę

    2026 metų gegužės 15 dieną Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje surengta Šeimų dienos šventė tapo svarbiu bendruomenės susitikimu, subūrusiu mokinius, jų artimuosius ir mokytojus. Renginys šiemet išsiskyrė ir dar viena proga – paminėta 220 metų sukaktis nuo pirmosios parapijinės mokyklos krašte istorijos pradžios.

    Šventės veiklos persikėlė į gimnazijos stadioną, kur šeimos galėjo rinktis iš kūrybinių, sportinių ir pažintinių užsiėmimų. Organizuotos įvairios aktyvios erdvės, skatinusios ne tik judėjimą, bet ir bendravimą tarp skirtingų kartų.

    Didelio dėmesio sulaukė žirgų erdvė, kur vaikų laukė ponis ir žirgas, taip pat hobby horsing trasa. Greta veikė saugumo ir sveikatinimo stotelės, kuriose lankytojai galėjo susipažinti su pareigūnų, gelbėtojų bei bendruomeninių organizacijų veikla.

    Šventėje vyko ir kraujo donorystės akcija, priminusi, kad bendruomeniškumas gali turėti labai praktišką, kitiems žmonėms tiesiogiai padedančią formą. Tokie sprendimai vis dažniau integruojami į mokyklų renginius, kai pramogos derinamos su pilietiškumo iniciatyvomis.

    Minint 220 metų sukaktį, renginyje akcentuota švietimo tęstinumo idėja: per du šimtmečius keitėsi kartos, ugdymo aplinka ir technologijos, tačiau mokyklos vaidmuo telkiant vietos bendruomenę išliko esminis. Organizatoriai pabrėžė, kad mokykla šiandien vis dažniau tampa ne tik ugdymo, bet ir vietos socialinio gyvenimo centru.

    Gimnazija padėkojo renginį praturtinusiems partneriams ir pagalbininkams: Panevėžio rajono kultūros centro Smilgių padaliniui, Nacionaliniam kraujo centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, sporto klubui „Veckų žirgai“, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, orkestrui „Saulutė“, Panevėžio rajono savivaldybės Smilgių ir Naujamiesčio priešgaisrinėms tarnyboms, futbolo klubui „Ekranas“, Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos šaulių 5-ajai rinktinei ir Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.

    Pasak organizatorių, partnerių įsitraukimas leido sukurti saugią, turiningą ir skirtingiems amžiams pritaikytą programą. Šventė tapo proga ne tik pasidžiaugti bendrais pasiekimais, bet ir sustiprinti ryšį tarp šeimų ir mokyklos.

  • Įtraukiojo ugdymo forumas Ukmergėje: ką bendruomenės siūlo, kad mokykla būtų atvira visiems

    Įtraukiojo ugdymo forumas Ukmergėje: ką bendruomenės siūlo, kad mokykla būtų atvira visiems

    Balandžio 28 dieną Ukmergės kultūros centre surengtas regioninis įtraukties forumas Skirtingi kartu. Į renginį atvyko skirtingų savivaldybių komandos, atstovaujančios mokykloms ir vietos bendruomenėms.

    Forume dalyvavo ir Ignalinos rajono švietimo bendruomenės atstovai: mokytojai, mokiniai, tėvai, švietimo pagalbos specialistai, savivaldybės bei mokyklų administracijų atstovai. Pagrindinis tikslas buvo praktiškai ieškoti sprendimų, kaip kurti atviresnę mokyklą kiekvienam vaikui.

    Įtrauktis prasideda nuo kasdienybės

    Forumo įžangoje aktorius ir renginių vedėjas Viačeslavas Mickevičius netradiciniu formatu priminė, kad bendrystė prasideda nuo paprastų dalykų. Pasak jo, svarbiausia yra gebėjimas priimti kitą ir padėti šalia esančiam.

    Renginį moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė, o diskusijose akcentuota, kad įtraukusis ugdymas nėra vien dokumentų ar metodikų klausimas. Dalyviai pabrėžė, jog realus pokytis dažniausiai prasideda klasėje ir mokyklos kultūroje.

    Mažiau teorijos, daugiau realių patirčių

    Susitikimas išsiskyrė tuo, kad pokalbiai apie įtrauktį neapsiribojo bendromis gairėmis ar deklaracijomis. Praktinėmis įžvalgomis dalinosi bendrojo ugdymo mokyklų ir švietimo pagalbą teikiančių įstaigų atstovai, pristatę realius atvejus iš kasdienio darbo.

    Diskusijose įtraukusis ugdymas aptartas iš skirtingų perspektyvų: nuo mokinio savijautos iki mokytojo darbo krūvio ir pagalbos sistemos. Daug dėmesio skirta klausimui, kaip mokykla gali iš anksto pastebėti sunkumus ir užkirsti kelią atskirčiai, kol ji netapo ilgalaike problema.

    Kokie sprendimai įvardyti?

    Forumo metu kalbėta ne tik apie iššūkius, bet ir apie konkrečius žingsnius, kurie, dalyvių vertinimu, padeda įtrauktį paversti kasdiene praktika. Tarp jų išskirta vidinės mokyklos kultūros stiprinimas, aiškesnis komandinio darbo modelis ir nuoseklesnis bendradarbiavimas su šeimomis.

    Pranešėjai pabrėžė, kad įtrauktis pirmiausia prasideda nuo požiūrio: mokytojo, klasės draugų ir visos bendruomenės. Kartu įvardyti ir pasikartojantys praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria daug mokyklų: specialistų trūkumas, didelės klasės ir administracinė našta.

    Ypatinga renginio dalis buvo šeimų pasakojimai apie vaikų patirtis mokyklose. Tėvai atvirai kalbėjo apie nerimą dėl pirmųjų žingsnių, bet taip pat dalinosi pavyzdžiais, kai bendruomenės geba priimti, palaikyti ir padėti vaikui jaustis visaverte mokyklos dalimi.

    Forumą organizavo Nacionalinė švietimo agentūra kartu su Ukmergės Ryto ugdymo centru. Renginyje pristatytos patirtys ir įvardyti sprendimai, pasak dalyvių, rodo, kad įtraukties pokyčiai jau vyksta, tačiau jiems reikia nuoseklumo ir bendro visų grandžių darbo.

  • Džinsų diena Bezdonių gimnazijoje: pedagogai priminė, kodėl aukų kaltinimas neturi vietos

    Džinsų diena Bezdonių gimnazijoje: pedagogai priminė, kodėl aukų kaltinimas neturi vietos

    Vilniaus rajono Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos ir darželio pedagogų bendruomenė prisijungė prie tarptautinės Džinsų dienos iniciatyvos. Akcija mokykloje tapo proga ne tik simboliškai parodyti vienybę, bet ir pradėti pokalbį apie pagarbą, smurto prevenciją bei atsakomybę už žodžius ir nuostatas.

    Balandžio 29 dieną gimnazijos erdvėse dominavo džinsinis audinys, kuris daugelyje šalių siejamas su solidarumu su seksualinio smurto aukomis. Pedagogai pabrėžė, kad tokios iniciatyvos mokykloje veikia kaip socialinio ugdymo dalis, nes vertybės čia perduodamos ne tik per pamokų turinį, bet ir per kasdienius pasirinkimus.

    Kodėl būtent džinsai?

    Džinsų dienos ištakos siejamos su 1992 metais Italijoje priimtu rezonansiniu teismo sprendimu, kuris visuomenėje sukėlė pasipiktinimą. Tuomet dalis kaltės buvo neteisingai perkelta aukai, o džinsai tapo protesto simboliu prieš požiūrį, kad žmogaus apranga gali pateisinti smurtą.

    Vėliau iniciatyva išplito tarptautiniu mastu ir kasmet primena esminę žinutę: sutikimas yra būtinas, o atsakomybė visada tenka smurtautojui, ne aukai. Ši tema aktuali ir šiandien, kai visuomenėje vis dar pasitaiko stereotipų, menkinančių nukentėjusiųjų patirtis arba atgrasančių kreiptis pagalbos.

    Mokykla kaip vieta keisti nuostatas

    Pedagogų teigimu, Džinsų diena mokyklos bendruomenei padeda kalbėti apie pagarbą riboms, saugumą ir pagalbos ieškojimą. Tokie simboliniai veiksmai ypač svarbūs paaugliams, kuriems formuojasi socialinės normos, o patyčios ar spaudimas neretai persikelia ir į skaitmeninę erdvę.

    Akcijos dalyviai pabrėžia, kad smurto prevencija prasideda nuo kasdienės kalbos ir reagavimo į netinkamą elgesį. Mokykloje kuriant aiškias taisykles ir palaikančią aplinką lengviau laiku pastebėti problemas, o mokiniams drąsiau kreiptis į suaugusiuosius, jei jie patiria prievartą ar kitą žalą.

    „Mūsų pavyzdys yra geriausia pamoka mokiniams“, – sakė iniciatyvos dalyviai.

    Gimnazijoje iniciatyvą koordinavo Veslava Voinič ir Inga Kondratovič. Pedagogai tikisi, kad Džinsų diena taps ne vienkartine akcija, o nuosekliu priminimu, jog pagarba ir empatija yra kasdienės bendruomenės atsakomybės dalis.