Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos Lenkijoje įsigalios atnaujintos vaikų ir paauglių maitinimo taisyklės mokyklose, darželiuose ir kitose ugdymo įstaigose. Pokyčiai palies tiek tai, ką mokiniai galės nusipirkti bufetuose ar automatuose, tiek tai, kas bus patiekiama valgyklose.
Naujus reikalavimus numato sveikatos apsaugos ministro 2026 metų vasario 16 dienos reglamentas, nustatantis produktų sudėtį ir jų pateikimo dažnumą. Siekiama mažinti cukraus, druskos ir stipriai perdirbtų produktų vartojimą, o kasdienėje mityboje didinti daržovių ir augalinių baltymų dalį.
Kas keisis bufetuose ir automatuose?
Vienas labiausiai pastebimų pokyčių susijęs su mokyklų bufetais ir maisto automatais: aiškiai apibrėžiama, kokie produktai gali būti siūlomi mokiniams. Leidžiamų produktų sąraše išlieka sumuštiniai, salotos, pienas ir pieno produktai, taip pat vaisiai, daržovės, riešutai, sėklos bei džiovinti vaisiai ir daržovės, tačiau numatytos sąlygos dėl pridėtinio cukraus ir druskos.
Leidžiami ir augaliniai gėrimai bei augalinės pieno produktų alternatyvos, tačiau jos turės būti praturtintos bent kalciu ir vitaminu B12. Saldumynai visiškai nedraudžiami, bet taikomi aiškūs kriterijai, pavyzdžiui, juodasis šokoladas turės turėti ne mažiau kaip 70 proc. kakavos.
Reglamentas numato ir konkrečius maistinių medžiagų limitus: daliai produktų cukrų kiekis negalės viršyti 10 g 100 g arba 100 ml. Pyragams ir konditerijai nustatytas 13,5 g cukrų limitas 100 g, be to, tokie gaminiai negalės turėti kai kurių saldiklių.
Ribojimai palies ir vietoje ruošiamus gėrimus, tokius kaip arbata ar kakava: pridėtinių cukrų kiekis bus apribotas iki 5 g 250 ml paruošto gėrimo. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad kasdieniam vartojimui geriausias pasirinkimas išlieka vanduo.
Naujos taisyklės valgyklose
Pagrindinis principas valgyklose paprastas: daržovės arba vaisiai turės atsirasti kiekviename valgyme, o daržovių turi būti daugiau nei vaisių. Meniu turės būti įvairesni ir sudaryti iš skirtingų maisto grupių, kad vaikai gautų pakankamai energijos bei būtinų maistinių medžiagų.
Jei įstaiga užtikrina visos dienos maitinimą, vaikai turės gauti bent dvi pieno, pieno produktų arba atitinkamų augalinių alternatyvų porcijas. Savaitės valgiaraštyje taip pat privalės būti bent viena žuvies porcija.
Numatyta ir prievolė įtraukti bent vieną patiekalą iš ankštinių augalų be gyvūninės kilmės priedų. Kartu ribojama stipriai perdirbtos mėsos reikšmė: tokie produktai kaip dešros nebegalės būti pagrindinis baltyminis patiekalo komponentas.
Keisis ir gaminimo būdai: nuo pirmadienio iki penktadienio bus leidžiama planuoti ne daugiau kaip du keptus patiekalus. Taip pat numatyta, kad valgiaraštyje turėtų atsirasti bent dvi daržovių sultinio pagrindu virtos sriubos per savaitę.
Jei dienos pietų pagrindinis patiekalas bus su mėsa arba žuvimi, įstaiga privalės pasiūlyti ir vegetarišką alternatyvą. Praktikoje tai reiškia, kad patiekalai iš pupelių, avinžirnių ar lęšių turi tapti nuolatine valgiaraščio dalimi, o ne išimtimi pagal atskirą prašymą.
Kuo paremta vadinamoji planetinė mityba?
Naujos nuostatos labiau priartina mokyklų maitinimą prie planetinės mitybos principų, kurie sieja žmogaus sveikatą ir mažesnį poveikį aplinkai. Didesnis dėmesys skiriamas daržovėms, vaisiams, ankštiniams augalams, pilno grūdo produktams, riešutams ir sėkloms, o raudonos ir perdirbtos mėsos dalis mažinama.
Šis modelis nereiškia visiško gyvūninės kilmės produktų atsisakymo: žuvis, pieno produktai ir nedideli mėsos kiekiai gali išlikti mityboje. Tačiau esminė kryptis aiški: mažiau itin perdirbto maisto ir daugiau maistingų, mažiau apdorotų produktų, ypač augalinės kilmės.
Specialistai pabrėžia, kad vaikams ir paaugliams ypač svarbus subalansuotas racionas, užtikrinantis pakankamą baltymų, geležies, kalcio, vitamino B12 ir kitų augimui būtinų medžiagų kiekį. Todėl įgyvendinant pokyčius didžiausias iššūkis bus praktinis meniu suderinimas su maistiniais poreikiais ir realiomis viešojo maitinimo galimybėmis.
