Tag: Mokyklų projektai

  • Dalyvaujamasis biudžetas gimnazijoje: mokiniai išrinko sporto aprangą ir naują garso įrangą

    Švenčionių rajono savivaldybė tęsia mokyklų dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą: šiemet kiekvienai rajono gimnazijai skiriama po 5 000 eurų mokinių pasiūlytiems ir bendruomenės išrinktiems projektams įgyvendinti. Tokia praktika vis plačiau taikoma ir Lietuvos savivaldybėse, siekiant, kad sprendimai dėl aplinkos gerinimo būtų priimami kuo arčiau pačių bendruomenių.

    Dalyvaujamasis biudžetas mokyklose grindžiamas paprastu principu: mokiniai įvardija realius poreikius, parengia idėjas, apgalvoja sąmatą ir pristato siūlymus bendruomenei. Vėliau vyksta balsavimas, o daugiausia palaikymo sulaukę projektai finansuojami iš numatyto biudžeto.

    Trys idėjos ir visuotinis balsavimas

    Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje šiam etapui mokinių grupės pasiūlė tris projektus. Jie apėmė sporto infrastruktūros ir aprangos atnaujinimą, renginių organizavimui svarbią garso techniką bei praktinį sprendimą mokyklos švarai po renginių.

    Projektai mokiniams buvo pristatyti nuotolinio susitikimo metu per „Zoom“, o vėliau surengtas visuotinis balsavimas. Gimnazija akcentuoja bendruomenės aktyvumą: iš 526 mokinių balsavo 384, tai sudaro apie 73 proc.

    Kurie projektai laimėjo?

    Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad du projektai sulaukė didžiausio palaikymo ir bus įgyvendinti. 34 biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais, todėl galutinis rezultatas skaičiuotas pagal galiojančius balsus.

    Daugiausia palaikymo gavo projektas Reprezentacinė sportinė apranga ir įranga, surinkęs 162 balsus. Jo tikslas yra įsigyti aprangą tinklinio varžyboms ir papildyti sportinį inventorių, įskaitant šuolio į aukštį matavimo įrangą.

    Antrą vietą užėmė Garso ir muzikos įrangos atnaujinimas mokyklos renginiams, surinkęs 109 balsus. Projekte numatyta atnaujinti techninę bazę, kad mokyklos renginiuose ir ansamblio veikloje būtų užtikrinta geresnė garso kokybė ir patikimesnis įgarsinimas.

    Trečiasis pasiūlymas Inovatyvus valymo sprendimas surinko 79 balsus. Šiuo projektu buvo siūloma įsigyti valymo įrangą, kuri palengvintų tvarkymąsi po renginių ir padėtų palaikyti estetišką mokyklos aplinką.

    Ką duoda dalyvaujamasis biudžetas mokykloje?

    Tokios iniciatyvos vertė dažnai siejama ne tik su konkrečiais pirkiniais, bet ir su ugdomomis kompetencijomis. Mokiniai praktiškai susipažįsta su biudžeto planavimu, idėjų argumentavimu, viešu pristatymu ir demokratiniu sprendimų priėmimu.

    Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos atveju balsavimo rezultatai rodo aiškius mokinių prioritetus: dalis bendruomenės labiausiai tikisi geresnių sąlygų sportui ir atstovavimui varžybose, o kita dalis – kokybiškesnio įgarsinimo renginiams ir kūrybinei veiklai.

    Įgyvendinimo darbai paprastai pradedami tuomet, kai suderinami pirkimai ir parengiama galutinė sąmata pagal skirtą 5 000 eurų limitą. Gimnazijos bendruomenė tikisi, kad pasirinkti sprendimai bus matomi ir naudingi kasdienėje mokyklos veikloje jau artimiausiu metu.

    „Džiaugiamės dideliu bendruomenės aktyvumu ir aiškiai išreikšta mokinių nuomone, kokių pokyčių mokykloje jie labiausiai tikisi“, – sakė gimnazijos atstovai.

    Informaciją pateikė Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija.

  • Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijoje dalyvaujamasis biudžetas: 3 idėjos, kurias rinksis mokiniai

    Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijoje įsibėgėjo dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva, kai patys mokiniai siūlo idėjas ir sprendžia, kam skirti dalį mokyklos lėšų. Šis procesas skirtas ne tik aplinkos gerinimui, bet ir praktiniam pilietiškumo ugdymui, kai sprendimai priimami argumentuojant ir tariantis.

    Dalyvaujamasis biudžetas mokyklose dažniausiai apima kelis etapus: idėjų rinkimą, projektų parengimą, jų pristatymą bendruomenei ir balsavimą. Mokiniai mokosi įvertinti poreikius, apskaičiuoti preliminarias išlaidas ir pagrįsti, kodėl būtent jų siūlymas atneštų didžiausią naudą.

    Kaip veikia dalyvaujamasis biudžetas?

    Gimnazijoje projektų pristatymai tampa proga diskutuoti apie saugumą, laisvalaikio erdves ir mokyklos renginių kokybę. Praktika rodo, kad tokios iniciatyvos padeda ugdyti atsakomybę už bendras erdves, o sprendimų priėmimas tampa aiškesnis ir skaidresnis visai bendruomenei.

    Mokiniams tai taip pat yra reali projektinio darbo patirtis: reikia įvertinti, kas bus prižiūrima, kaip sprendimas tarnaus ilgiau nei vienerius mokslo metus ir ar idėja pasiekiama turimo biudžeto rėmuose. Vėliau svarbus etapas yra įgyvendinimo kontrolė, kad laimėjęs sprendimas virstų apčiuopiamu rezultatu.

    Trys šių metų mokinių siūlymai

    Šiemet Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos bendruomenei pateikti trys mokinių parengti projektai. Jie apima skirtingas sritis – nuo kasdienio saugumo iki infrastruktūros, kuri tiesiogiai prisideda prie mokyklos gyvenimo ir renginių kokybės.

    Pirmasis projektas „Saugi mokyklos aplinka“ orientuotas į sprendimus, kurie stiprintų mokinių savijautą ir saugumą mokykloje. Antrasis, „Poilsio zonos praplėtimas“, skirtas patogesnėms erdvėms pertraukų metu ir bendravimui, o trečiasis – „Gimnazijos garso įrangos atnaujinimas ir renginių įgarsinimo kokybės gerinimas“ – akcentuoja renginių kokybę ir techninius poreikius.

    Artimiausiu metu mokiniai kviečiami susipažinti su projektų idėjomis, išgirsti pristatymus ir apsispręsti balsuojant. Gimnazijos bendruomenė tikisi, kad pasirinktas sprendimas atlieps realiausią poreikį ir bus įgyvendintas taip, kad naudą pajustų kuo daugiau mokinių.

  • Šeštokai atkūrė viduramžių knygas: inkunabulų istorija Nemėžio gimnazijoje virto praktika

    Šeštokai atkūrė viduramžių knygas: inkunabulų istorija Nemėžio gimnazijoje virto praktika

    Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje istorijos pamoka apie senąsias knygas šįkart vyko kitaip: šeštokai ne tik klausėsi, bet ir patys ėmėsi darbo. Mokiniai gilinosi į inkunabulus, o įgytas žinias pavertė kūrybine užduotimi, kurios rezultatai priminė mažą viduramžių dirbtuvę.

    Inkunabulais vadinamos pirmosios Europoje spausdintos knygos, išleistos iki 1501 metų. Šis laikotarpis siejamas su spaudos pradžia po Johanneso Gutenbergo išradimo, kuris pakeitė informacijos sklaidą ir ilgainiui atvėrė kelią platesniam raštingumui, švietimui bei mokslo raidai.

    Pamokoje aptarta, kad iki spaudos paplitimo knygos dažnai būdavo perrašinėjamos ranka, o jų gamyba užtrukdavo ilgai ir kainuodavo brangiai. Mokiniai susipažino su to meto knygų sandara, medžiagomis ir puošyba, kuri viduramžiais atlikdavo ne tik estetinę, bet ir informacinę funkciją.

    Vėliau teorija virto praktika: šeštokai kūrė viduramžių knygų maketus. Jie naudojo kartoną, odą, metalines detales ir kitas priemones, o dalis mokinių bandė atkartoti senų leidinių įspūdį dirbtinai sendindami lapus, kad šie atrodytų pageltę ir kiek nutrinti.

    Kūrybinėje dalyje atsirado ir autentikos detalių: vieni viršelius užrišo juostelėmis ar virvelėmis, kiti sugalvojo paprastus užsegimo sprendimus. Vienas darbas išsiskyrė grandinėle, priminusia istorinę praktiką, kai bibliotekose vertingos knygos būdavo tvirtinamos grandinėmis, kad neiškeltų iš skaityklos.

    Mokytojai pabrėžia, kad tokios veiklos padeda istoriją suprasti ne kaip datų rinkinį, o kaip kasdienybės ir technologijų kaitą. Kurdami mokiniai lavina kruopštumą, kantrybę, gebėjimą planuoti darbą ir argumentuoti pasirinkimus, o pats mokymasis tampa labiau įtraukiantis.

    Gimnazijoje ši kūrybinė užduotis vykdoma jau trečius metus, o mokinių darbai pamažu virsta savotiška kolekcija. Šių metų maketus galima pamatyti mokyklos bibliotekos skaitykloje, kur jie tampa ir edukacine priemone, ir įrodymu, kad istorija gali atgyti mokinių rankose.

    Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Christina Masalska