Vilniaus miesto savivaldybė prieš naujus mokslo metus skelbia fiksuojanti teigiamą poslinkį: mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumas mieste mažėja, o priėmimo į mokyklas procesas šiemet vyko sklandžiau. Kartu sostinėje įsibėgėja mokyklų rekonstrukcijos, kurios daliai bendruomenių reikš laikiną persikėlimą į kitas patalpas.
Pasak savivaldybės, kasmetinė apklausa parodė, kad pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumą šiemet nurodė 35 proc. apklaustų įstaigų, kai pernai tokių buvo 49 proc. Apklausoje dalyvavo 214 savivaldybei pavaldžių mokyklų ir darželių, todėl duomenys atspindi didžiąją dalį miesto švietimo tinklo.
„Šį rugsėjį Vilniuje turime kuo pasidžiaugti – mokytojų trūkumas mažėja, priėmimas į mokyklas įvyko sklandžiai, o švietimo infrastruktūroje vykdome pokyčius, kurių vilniečiai laukė labai ilgai“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Mokytojų trūkumas: mažėja, bet rizikos išlieka
Savivaldybės pateiktais skaičiais, ryškiausiai per metus sumažėjo lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų poreikis. Lietuvių kalbos mokytojų trūkumas, lyginant su pernai, mažėjo nuo 20 iki 9, o matematikos – nuo 15 iki 7 mokytojų.
Šį pokytį savivaldybė sieja su tikslinėmis priemonėmis: programa „Pradedu mokyti Vilniuje“, pedagogikos studijų finansavimu ir platforma „Mokau Vilniuje“, kuri, savivaldybės teigimu, per pirmuosius mėnesius padėjo įstaigoms rasti daugiau nei 50 pedagogų ir specialistų.
Vis dėlto sostinė pripažįsta, kad ilgalaikė problema niekur nedingo: jaunų mokytojų dalis vis dar sudaro tik 7,5 proc., o pensinio amžiaus mokytojų – 12,3 proc. Savivaldybė prognozuoja, kad artimiausiais metais didžiausias poreikis formuosis matematikos, gamtos mokslų, užsienio kalbų, istorijos ir menų srityse.
Priėmimas į mokyklas: daugiau aiškumo šeimoms
Šiemet priėmimas į Vilniaus mokyklas buvo paankstintas mėnesiu, sutrumpintas sutarčių pasirašymo terminas, suformuota daugiau klasių. Taip pat sugriežtinta tvarka, taikoma norintiems patekti į miesto mokyklas vaikams, kurie nėra deklaruoti Vilniuje.
Savivaldybės teigimu, dėl šių sprendimų dauguma šeimų dar iki birželio 1 dienos jau žinojo, į kurią mokyklą vaikas eis. Moksleivių skaičius auga: šiemet Vilniaus mokyklose turėtų mokytis apie 72,6 tūkst. mokinių, tai yra maždaug 1 000 daugiau nei praėjusiais mokslo metais.
Iš viso gauti 27 590 prašymų, o savivaldybė tvirtina, kad absoliuti dauguma vaikų jau priimti. Pabrėžiama ir tai, kad laisvų vietų mokyklose pakanka visiems dar laukiantiems moksleiviams.
Rekonstrukcijos ir laikinos klasės biuruose
Infrastruktūros srityje savivaldybė žada rekonstrukcijų proveržį: per penkerius metus planuojama atnaujinti daugiau nei dešimt esamų mokyklų. Šiais mokslo metais pokyčių sulauks Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, Vilniaus Šeškinės pradinė mokykla, Vilniaus „Vyturio“ pradinė mokykla ir Vilniaus Fabijoniškių gimnazija.
Rekonstrukcijų metu dalis mokinių laikinai mokysis prie Ozo parko esančiose „Simbiocity“ biurų patalpose. Savivaldybė nurodo, kad vasarą jose vyko pritaikymo darbai, kad erdvės ir lauko teritorijos atitiktų ugdymo poreikius, taip pat organizuojamas mokinių pavėžėjimas viešuoju transportu ir privažiavimas prie pastatų.
Be jau startuojančių rekonstrukcijų, Vilniuje per artimiausius kelerius metus planuojama pastatyti keturias naujas mokyklas ir penkis darželius. Taip pat vykdoma švietimo valdymo pertvarka: savivaldybėje kuriamas Švietimo ir jaunimo departamentas, kuris turėtų pradėti veikti nuo 2026 metų spalio 1 dienos.