CP v2

Tag: Mokytojų kompetencijos

  • Alytaus rajono mokyklose stiprinamas SEU: Erasmus+ patirtys ir konkretūs žingsniai klasėse

    Alytaus rajono mokyklose stiprinamas SEU: Erasmus+ patirtys ir konkretūs žingsniai klasėse

    2025–2026 mokslo metais Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius įgyvendino Erasmus+ projektą, skirtą mokinių emocinei gerovei ir ugdymo kokybei stiprinti. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į socialinio ir emocinio ugdymo (SEU) sistemos kūrimą rajono švietimo įstaigose.

    Projektas „Savivaldybės vaidmuo kuriant mokinių emocinę gerovę“ orientuotas į specialistų kompetencijas ir bendrą mokyklų kultūrą. Tikslas – kad SEU taptų ne atskira iniciatyva, o nuoseklia kasdienės mokyklos praktikos dalimi.

    Tarptautiniai mokymai ir stebėjimas

    Įgyvendinant projektą savivaldybės specialistai dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Florencijoje ir Barselonoje, taip pat vyko darbo stebėjimo vizitas Ispanijoje, Fuensalidos mieste. Veiklų metu gilintos žinios apie emocinį raštingumą, pozityviąją psichologiją, dėmesingo įsisąmoninimo metodus ir įtraukią mokyklos kultūrą.

    Darbo stebėjimo vizito metu Colegio San José mokykloje daug dėmesio skirta praktiniams SEU taikymo pavyzdžiams pamokose ir mokyklos gyvenime. Pasak projekto dalyvių, išsiskyrė pagarba ir dialogu grįstas mokytojo bei mokinio santykis bei aktyvūs ugdymo metodai.

    Konferencija Kurnėnuose: nuo teorijos iki praktikos

    Projekto rezultatai ir kryptis apibendrinti 2026 metais balandžio 29 dieną Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykloje vykusioje konferencijoje Socialinis emocinis ugdymas (SEU): nuo teorijos iki kasdienės praktikos. Joje dalyvavo Alytaus rajono švietimo įstaigų vadovai, pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai ir savivaldybės administracijos atstovai.

    Renginyje aptarta, kaip SEU prisideda prie mokyklos mikroklimato, mokytojų savijautos ir mokinių įsitraukimo, taip pat kalbėta apie realiai pritaikomus sprendimus. Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. Daiva Šukytė pristatė būdus, kaip SEU integruoti į mokyklos kasdienybę per pamokas, klasės valdymą ir bendruomenės susitarimus.

    „Socialinis emocinis ugdymas nėra trumpalaikė iniciatyva – tai nuoseklus kasdienis darbas, kuriantis saugią, palaikančią ir bendruomenišką mokyklos aplinką. Džiaugiamės, kad projekto veiklos sustiprino specialistų kompetencijas ir paskatino dar glaudesnį bendradarbiavimą tarp rajono švietimo įstaigų“, – sako Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Ką tai keičia mokyklose?

    SEU diegimas dažniausiai siejamas su aiškesnėmis emocijų atpažinimo ir valdymo praktikomis, saugesne klasės aplinka ir labiau prognozuojamomis elgesio taisyklėmis. Tokia kryptis padeda ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, nes mažina konfliktų eskalaciją ir didina tarpusavio pasitikėjimą.

    Alytaus rajono savivaldybė teigia, kad projekto veiklos sudarė pagrindą kryptingam SEU stiprinimui, o tarptautinės patirtys padėjo geriau įvardyti, kokie sprendimai veikia kasdienėje mokyklos rutinoje. Tolimesni žingsniai siejami su bendru susitarimų laikymusi, nuosekliu kompetencijų stiprinimu ir mokyklų bendradarbiavimu.

    Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus(-ių) ir ji nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį.

  • Tūkstantmečio mokyklos II projektas baigtas: ką tai keičia mokykloms ir bendruomenėms

    Tūkstantmečio mokyklos II projektas užbaigtas, o savivaldybės ir mokyklos pereina prie praktinio pokyčių įgyvendinimo kasdienėje veikloje. Nors pranešimai apie pabaigą dažnai skamba formaliai, ši žinia svarbi dėl to, kad už jos paprastai slypi konkretūs infrastruktūros, ugdymo ir bendradarbiavimo sprendimai.

    Šio tipo programos tikslas dažniausiai yra mažinti skirtumus tarp mokyklų, stiprinti ugdymo kokybę ir sudaryti vienodesnes sąlygas mokiniams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Praktikoje tai reiškia investicijas į mokymosi aplinkas, modernizaciją, mokytojų kompetencijų stiprinimą ir pagalbos mokiniui sistemos plėtrą.

    Kas pasikeičia po projekto pabaigos

    Projekto pabaiga nereiškia, kad darbai sustoja tą pačią dieną. Dažniausiai prasideda rezultatų tvarumo etapas, kai mokyklos turi užtikrinti, kad naujos priemonės, tvarkos ir partnerystės veiktų ir be papildomo projektinio impulso.

    Čia svarbiausia, ar pokyčiai integruojami į mokyklos strateginius planus, vadovų sprendimus ir mokytojų kasdienę praktiką. Jei atnaujintos erdvės ar įranga neparemtos ugdymo metodų kaita, investicijų efektas gali būti trumpalaikis.

    Didžiausi iššūkiai: žmonės ir procesai

    Švietimo projektuose kritinis veiksnys yra ne vien statybos ar pirkimai, bet ir komandos pasirengimas dirbti kitaip. Mokytojų trūkumas, perdegimas ir dideli darbo krūviai gali apsunkinti naujų iniciatyvų įsitvirtinimą net ir tada, kai materialinė bazė pagerėja.

    Kitas iššūkis yra skirtingas savivaldybių tempas ir gebėjimai valdant pokyčius. Ten, kur aiškiai susitarta dėl atsakomybių, duomenų stebėsenos ir pagalbos mokiniui modelio, projekto rezultatai paprastai išsilaiko geriau.

    Ko tikėtis artimiausiu metu

    Artimiausiu laikotarpiu daug dėmesio turėtų tekti rezultatų vertinimui ir realiam poveikiui mokinių pasiekimams bei gerovei. Vis dažniau tokie pokyčiai matuojami ne vien ataskaitomis, bet ir ugdymo pažangos duomenimis, mokinių lankomumu, įtraukties rodikliais.

    Taip pat tikėtina, kad mokyklos aktyviau ieškos partnerystės su kultūros, sporto, neformaliojo ugdymo organizacijomis, o dalis sprendimų bus stiprinami skaitmeniniais įrankiais ir DI pagrįstomis priemonėmis. Visgi lemiamas kriterijus išlieka paprastas: ar mokinys klasėje gauna geresnę pamoką ir daugiau pagalbos tada, kai jos reikia.

    Oficiali informacija apie įgyvendinimą paprastai pateikiama savivaldybių ar programą administruojančių institucijų kanaluose. Jei planuojami tęstiniai darbai ar papildomi etapai, jie dažniausiai skelbiami kartu su įgyvendinimo apimtimis ir prioritetais konkrečioms mokykloms.

  • Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Alytaus rajono savivaldybėje surengtas tarptautinio Erasmus+ projekto Inclusion of Special Education Students through Art dalyvių susitikimas. Į Daugų Vlado Mirono gimnazijos vykdomą iniciatyvą atvyko partneriai iš Ispanijos ir Turkijos.

    Projekto kryptis aiški: didinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įsitraukimą per menines veiklas. Praktikoje tai reiškia šokio, muzikos ir teatro užsiėmimus, kurie padeda mokiniams lengviau išreikšti emocijas ir įsitraukti į bendras veiklas klasėje.

    „Mums svarbu, kad mokyklose būtų kuriama aplinka, kurioje kiekvienas mokinys galėtų augti, mokytis ir būti savimi. Ypač džiugu, kad šiame projekte įtrauktis stiprinama per meną“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė.

    Ko siekiama mokyklose

    Projekto komandos teigimu, menas pasirenkamas ne atsitiktinai: kūrybinės veiklos dažnai sumažina baimę suklysti, o tai ypač svarbu mokiniams, kuriems reikia daugiau laiko ar kitokių mokymo metodų. Tokios veiklos ugdo tarpasmeninio bendravimo kompetencijas ir stiprina savivertę, nes mokinys gali atsiskleisti per judesį, garsą ar vaidmenį.

    Lygiagrečiai daug dėmesio skiriama pedagogų kompetencijoms, ypač dirbant su įtraukiojo ugdymo metodais. Susitikime aptarti praktiniai būdai, kaip pritaikyti veiklas skirtingų poreikių mokiniams, kad dalyvavimas būtų realus, o ne formalus.

    Patirtys iš Ispanijos ir Turkijos

    Vizito metu svečiai supažindinti su Alytaus rajono švietimo sistema, gimnazijos ugdymo organizavimu ir pagalbos mokiniui priemonėmis. Partneriai dalijosi savo šalių patirtimis, kurios dažniausiai remiasi komandiniu darbu tarp mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų.

    Tokiuose Erasmus+ vizituose svarbus ir metodų palyginimas: kas veikia didesnėse mokyklose, kas geriau tinka mažesnėms bendruomenėms, kaip užtikrinamas mokinių saugumas ir emocinė gerovė. Susitikimuose taip pat aptariama, kaip vertinti pažangą, kai tikslas yra ne tik akademinis rezultatas, bet ir socialiniai įgūdžiai.

    „Erasmus+ programa yra kur kas daugiau nei sukurtos ir įgyvendintos veiklos. Tai galimybė mokytis vieniems iš kitų ir kartu ieškoti atsakymų į šiandienos švietimo iššūkius“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Kas bus sukurta projekto pabaigoje

    Vienas svarbiausių planuojamų rezultatų – skaitmeninis inovatyvių ugdymo priemonių rinkinys pedagogams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Numatyta, kad priemonės apims pritaikomas užduotis ir veiklų scenarijus, kuriuos galima taikyti tiek pamokose, tiek neformaliojo ugdymo metu.

    Tikimasi, kad projekto poveikį pajus visa gimnazijos bendruomenė: mokiniai turės daugiau būdų įsitraukti, mokytojai gaus praktiškų metodinių sprendimų, o tarptautinis bendradarbiavimas taps paskata tęsti įtraukiojo ugdymo stiprinimą ir po projekto pabaigos.