CP v2

Tag: Mokytojų kvalifikacija

  • Prienų švietimo komanda po „Erasmus+“ mokymų Ispanijoje: kaip DI keičia pamokų planavimą

    Prienų švietimo komanda po „Erasmus+“ mokymų Ispanijoje: kaip DI keičia pamokų planavimą

    Gegužės 18–22 dienomis Ispanijoje, Alikantėje, vyko „Erasmus+“ projekto mokymai, skirti dirbtinio intelekto taikymui ugdymo procese. Juos inicijavo Prienų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius, subūręs mokyklų vadovų ir skyriaus atstovų komandą.

    Mokymų tema buvo orientuota į praktinį DI pritaikymą klasėje ir mokytojo kasdienybėje. Dalyviai analizavo, kaip skaitmeniniai įrankiai gali padėti kurti interaktyvesnes pamokas, greičiau parengti užduotis, diferencijuoti veiklas skirtingų gebėjimų mokiniams ir efektyviau vertinti mokymosi pažangą.

    Mokymuose buvo išbandomi įvairūs sprendimai, skirti turinio kūrimui, idėjų generavimui, pristatymų rengimui, teksto ir vaizdo medžiagos paruošimui bei mokinių įsitraukimo didinimui. Akcentuota, kad DI vertingiausias tada, kai padeda taupyti laiką rutininiuose darbuose ir leidžia daugiau dėmesio skirti pačiam mokymui, grįžtamajam ryšiui ir mokinių pažinimui.

    Kur daugiausia naudos duoda DI?

    Pasak mokymų dalyvių, didžiausią praktinę vertę suteikia DI galimybės greitai parengti kelis tos pačios temos užduočių lygius, sukurti trumpus diagnostinius klausimynus ar pasiūlyti pamokos struktūrą pagal numatytus pasiekimus. Taip pat aptarta, kaip DI gali padėti pritaikyti mokomąją medžiagą mokiniams, kuriems reikalinga papildoma kalbinė ar specialioji pagalba.

    Kartu pabrėžta atsakingo naudojimo svarba. Mokymų metu daug dėmesio skirta duomenų apsaugai, autorystei, šaltinių tikrinimui ir tam, kaip mokyklose susitarti dėl aiškių taisyklių, kad DI taptų pagalbine priemone, o ne trumpiausiu keliu apeiti mokymąsi.

    Kultūrinė patirtis ir bendradarbiavimas

    Be profesinių užsiėmimų, dalyviai stiprino kultūrines kompetencijas: susipažino su Alikantės miesto istorija, architektūra ir kultūriniu paveldu. Tokie mainai dažnai padeda ne tik parsivežti metodinių idėjų, bet ir užmegzti ryšius tolimesniam tarptautiniam bendradarbiavimui tarp mokyklų.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Straipsnyje pateikiama informacija atspindi dalyvių patirtį ir mokymų turinį, o Europos Sąjunga ir finansavimą administruojančios institucijos nėra atsakingos už pateikiamas įžvalgas.

    „Svarbiausia buvo pamatyti, kaip DI galima panaudoti ne dėl mados, o dėl aiškaus tikslo: padėti mokytojui kurti kokybiškesnį ir labiau įtraukiantį ugdymą“, – sakė mokymų dalyviai.

  • Alytaus „Volungės“ progimnazija: Erasmus+ išvykos į keturias šalis ir pamokos, kurios keičia mokinius

    2025–2026 mokslo metais Alytaus „Volungės“ progimnazijos bendruomenė išplėtė tarptautines veiklas Erasmus+ programoje: 22 mokiniai su lydinčiais mokytojais vyko į mobilumus Ispanijoje, Turkijoje, Italijoje ir Slovėnijoje. Tokios patirtys tampa vis svarbesne ugdymo dalimi, nes leidžia mokytis ne vien klasėje, o realiose, daugiakultūrėse situacijose.

    Mokiniams mobilumas dažnai reiškia pirmą rimtesnę kelionę, kurioje reikia planuoti laiką, prisiimti atsakomybę ir prisitaikyti prie kitos šalies kasdienybės. Praktinis užsienio kalbos vartojimas, darbas tarptautinėse grupėse ir bendravimas su bendraamžiais padeda stiprinti pasitikėjimą savimi bei mokymosi motyvaciją.

    Įgytos patirtys siejamos ir su kompetencijomis, kurias šiandien akcentuoja Europos švietimo kryptys: kritiniu mąstymu, kūrybiškumu, komunikacija bei gebėjimu spręsti problemas. Mokyklose, priimančiose svečius, mobilumo veiklos paprastai derinamos su projektinėmis užduotimis, kultūriniu pažinimu ir bendromis teminėmis veiklomis, kurios sukuria apčiuopiamą rezultatą.

    Ne mažiau svarbi dalis – mokytojų profesinis augimas. Šiais mokslo metais 12 progimnazijos mokytojų kvalifikaciją tobulino tarptautiniuose kursuose, o 6 dalyvavo darbo stebėjimo vizituose užsienio mokyklose, kur galėjo palyginti ugdymo organizavimą, mokinių įtraukties sprendimus ir praktinius metodus pamokose.

    Dažniausiai tokios stažuotės siejamos su įtraukiojo ugdymo, skaitmeninių įgūdžių ir STEAM kryptimis, kurios vis dažniau tampa kasdienio mokyklos darbo dalimi. Sukauptos idėjos pritaikomos grįžus: mokytojai dalijasi patirtimi metodiniuose susitikimuose ir išbando naujus metodus pamokose, kad nauda pasiektų platesnę bendruomenę.

    Erasmus+ veiklos Alytaus „Volungės“ progimnazijoje stiprina nuostatą, kad šiuolaikinis ugdymas yra atviras pasauliui ir paremtas patirtiniu mokymusi. Tarptautinės išvykos plečia akiratį, ugdo savarankiškumą ir leidžia mokiniams suprasti, jog mokymasis vyksta ne tik per vadovėlius, bet ir per susitikimus, kultūrų pažinimą bei bendrą darbą.

    Giedrė Mažeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

  • Pedagogams siūlomos nemokamos studijos nuotoliu: 30 modulių ir galimybė įgyti naują specializaciją

    Pedagogams siūlomos nemokamos studijos nuotoliu: 30 modulių ir galimybė įgyti naują specializaciją

    Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) kviečia pedagoginius darbuotojus dalyvauti atrankoje ir studijuoti pagal projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Tikslas – sudaryti sąlygas mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams įgyti papildomų dalykinių kompetencijų arba specializacijų, derinant studijas su darbu.

    Siūloma rinktis iš 30 skirtingų studijų modulių, o studijų trukmė – nuo vienų iki dvejų metų. Nurodoma, kad didžioji dalis užsiėmimų vyks nuotoliu, todėl formatas pritaikytas dirbančių pedagogų užimtumui ir galimybei mokytis iš įvairių Lietuvos vietovių.

    Kas gali teikti paraišką

    Į studijas kviečiami pedagoginiai darbuotojai, turintys pedagogo kvalifikaciją ir dirbantys švietimo įstaigoje, kuri vykdo ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas. Tokia atrankos kryptis siejama su praktiniu poreikiu stiprinti ugdymo kokybę ir užtikrinti, kad mokytojai galėtų mokyti kelių dalykų ar turėti papildomų kompetencijų.

    Tačiau numatyti ir ribojimai: pažymima, kad asmenys, jau dalyvavę projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ studijose ar kitose veiklose ir gavę finansavimą, paraiškų teikti nebegali. Taip siekiama užtikrinti, kad galimybe pasinaudotų kuo platesnis pedagogų ratas.

    Finansavimas ir studijų sąlygos

    Studijų kaina dalyviams nekainuos – ji dengiama Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis. Tai reiškia, kad atranką įveikę pedagogai gali planuoti studijas be papildomos finansinės naštos, o pagrindinis įsipareigojimas – laiku vykdyti studijų reikalavimus.

    Taip pat nurodoma, kad pakviestas studijuoti pedagoginis darbuotojas gali pasirašyti tik vieną mokomojo dalyko arba specializacijos studijų sutartį ir tik su viena aukštąja mokykla. Toks principas padeda skaidriai paskirstyti finansuojamas vietas ir išvengti dubliavimo.

    Kur bus galima studijuoti

    Studijas siūlo kelios aukštosios mokyklos, tarp jų Lietuvos sporto universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Skirtingos institucijos reiškia ir skirtingas programų kryptis, todėl pedagogams rekomenduojama rinktis modulį pagal tai, kokių kompetencijų labiausiai reikia kasdieniam darbui mokykloje.

    Tikslios paraiškų teikimo datos, studijų organizavimo forma, priėmimo sąlygos ir konkrečių modulių aprašymai pateikiami aukštųjų mokyklų ir NŠA informacijoje. Planuojantiems dalyvauti svarbu iš anksto įsivertinti studijų trukmę, nuotolinių užsiėmimų intensyvumą ir suderinamumą su pamokų krūviu.

  • Erasmus+ patirtis Estijoje: ką Alytaus „Sakalėlis“ perėmė iš Muraste Kool kasdienybės

    Gegužės 11–15 dienomis Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos direktorė Virginija Vitunskaitė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Tarasevičienė vyko į Estiją, į Muraste Kool pradinę mokyklą. Vizitas vyko kaip Erasmus+ projekto Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000324345 darbo stebėjimo veikla, skirta praktiniam profesiniam tobulėjimui.

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta mokyklos aplinkai ir jos poveikiui mokinių savijautai bei mokymosi motyvacijai. Muraste Kool išsiskyrė erdviomis patalpomis, aiškiai suprojektuotomis edukacinėmis ir poilsio zonomis, taip pat nuosekliai taikomu universalaus dizaino požiūriu, kai erdvės pritaikomos skirtingų poreikių vaikams.

    Pasak vizito dalyvių, stiprų įspūdį paliko mokyklos bendruomenės mikroklimatas: pagarbus bendravimas tarp mokinių, mokytojų ir administracijos, susitarimų laikymasis ir ramus reagavimas į kasdienius iššūkius. Toks modelis leidžia daugiau laiko skirti ugdymui, o ne konfliktų sprendimui, ir stiprina mokinių atsakomybę už savo elgesį.

    Pamokų ritmas ir mokinių įtraukimas

    Pamokose mokiniai dažnai įtraukiami į veiklas ne tik klasėje, bet ir lauke, o dėmesio koncentracijai palaikyti taikomos aktyviosios pertraukėlės. Pastebėta, kad nusiraminimui naudojamos paprastos, bet veiksmingos priemonės: ramesnis mokytojo kalbėjimo tonas arba trumpas garsinis signalas, pavyzdžiui, armonikėlių skambesys.

    Vizito metu nustebino ir pamokų trukmė: antroji pamoka Muraste Kool gali trukti 80 minučių. Tačiau ilgesnis laikas, kaip akcentuota stebėjimų metu, leidžia ne skubėti, o nuosekliai atlikti tyrinėjimu grįstas užduotis, diskutuoti, formuluoti išvadas ir dirbti komandoje, ugdant kritinį mąstymą.

    Daug dėmesio skiriama prasmingoms edukacinėms išvykoms, kurios siejamos su mokymosi tikslais ir padeda ugdyti smalsumą bei platesnį akiratį. Pažymėta, kad kelionėms į edukacijas naudojamas nemokamas transportas, o tai mažina socialinę atskirtį ir užtikrina, kad papildomos veiklos būtų prieinamos didesniam mokinių ratui.

    Įtrauktis, savarankiškumas ir dienos organizavimas

    Įtraukusis ugdymas Muraste Kool įgyvendinamas formuojant mažąsias klases, o specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai mokosi mažesnėse grupėse. Tuo pačiu per pertraukas vaikai natūraliai bendrauja bendrose erdvėse, o tai skatina socialinius ryšius ir bendruomeniškumą.

    Mokyklos dienotvarkėje ryškus pasitikėjimas mokinių savarankiškumu: čia nėra tradicinio skambučio, todėl mokiniai patys stebi laiką ir mokosi planuoti perėjimus tarp veiklų. Pietų pertrauka trunka apie valandą, o pavalgę mokiniai skatinami aktyviai leisti laiką lauke, sportuoti ar važinėtis dviračiais.

    Švietimo pagalbos specialistų darbas integruojamas į kasdienę mokyklos rutiną: dalis pagalbos teikiama pamokų metu, kai mokiniai trumpam kviečiami į specialistų kabinetus. Po pamokų vyksta neformalusis ugdymas iki vakaro, todėl mokiniai gali pasirinkti jiems tinkamas veiklas ir būrelius, atliepiančius skirtingus interesus.

    Kodėl darbo stebėjimas svarbus?

    Erasmus+ darbo stebėjimo veiklos vertinamos kaip viena praktiškiausių profesinio augimo formų, nes leidžia ne tik išgirsti apie metodus, bet ir pamatyti jų taikymą realiose pamokose. Tokios patirtys padeda atsirinkti, kurios praktikos gali būti pritaikomos Lietuvos mokyklos kontekste, įvertinus bendruomenės poreikius ir turimus resursus.

    Vizito dalyviai akcentavo, kad stebėjimas kitoje šalyje sustiprina supratimą apie įtraukties reikšmę, mokyklos kultūros vaidmenį ir aplinkos įtaką mokymuisi. Grįžus į Alytų, įgytos įžvalgos gali tapti pagrindu konkretiems pokyčiams, nuo susitarimų kultūros stiprinimo iki aktyvesnių pertraukų ar tikslingesnių edukacinių išvykų planavimo.

  • Velžio gimnazijos „Erasmus+“ akreditacija 2025–2027: kaip DI ir įtraukus ugdymas keis pamokas

    Panevėžio rajono Velžio gimnazija gavo „Erasmus+“ akreditaciją 2025–2027 metams ir pradėjo kryptingą ugdymo modernizavimo etapą. Mokykla akcentuoja dvi prioritetines kryptis: mokytojų skaitmeninių kompetencijų stiprinimą, įskaitant DI taikymą, ir personalizuoto bei įtraukaus ugdymo plėtrą.

    Pirmieji akreditacijos įgyvendinimo žingsniai siejami su tarptautiniais mobilumais, kuriuose pedagogai gilino praktines žinias apie šiuolaikines metodikas. Mokykla pabrėžia, kad tarptautinės patirtys reikalingos ne kaip pavieniai vizitai, o kaip ilgalaikis pokytis, kuris turi pasiekti klases ir mokinių pasiekimus.

    DI pamokoje: nuo įrankio iki metodo

    Dalis mobilumų buvo skirti DI pritaikymui mokytojo darbe, kai technologija tampa ne tik pagalbine priemone, bet ir didaktiniu sprendimu. Pedagogai akcentuoja, kad svarbiausia yra gebėjimas aiškiai formuluoti užduotis, tikrinti pateikiamus atsakymus ir mokyti mokinius atsakingo naudojimo.

    Mokymų metu daug dėmesio skirta praktikai: pamokų planavimui, testų ir viktorinų kūrimui, interaktyvių užduočių rengimui, mokomosios medžiagos pritaikymui skirtingiems gebėjimų lygiams. Mokykloje tai siejama ir su platesnėmis Europos tendencijomis, kai DI vis dažniau vertinamas kaip priemonė taupyti laiką rutininiuose darbuose, bet kartu kelia reikalavimus akademiniam sąžiningumui.

    Pedagogai pabrėžia, kad DI klasėje neišsprendžia visų problemų automatiškai, todėl būtinos aiškios taisyklės ir susitarimai. Praktikoje tai reiškia užduočių dizainą, kuris skatina mąstymą ir argumentavimą, o ne vien rezultato pateikimą, taip pat nuoseklų šaltinių ir darbo eigos paaiškinimą.

    Įtraukus ir personalizuotas ugdymas

    Kita kryptis – personalizuoto ugdymo stiprinimas ir pagalba skirtingų poreikių mokiniams. Velžio gimnazija tarptautinių vizitų metu domėjosi modeliais, kai pamokose dirba daugiau nei vienas pedagogas, o technologijos naudojamos ne dėl paties naudojimo, bet tam, kad mokymasis būtų pritaikytas individualiai.

    Ypatingas dėmesys skirtas įtraukiojo ugdymo praktikoms, įskaitant aplinkas ir metodus, padedančius mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pagalba. Tokios patirtys aktualios ir Lietuvos mokykloms, kurios vis dažniau ieško sprendimų, kaip suderinti skirtingą mokinių tempą, emocinius poreikius ir ugdymo turinio reikalavimus.

    Kaip patirtys grįžta į mokyklą

    Grįžę iš mobilumų, mokytojai dalijosi patirtimi su kolegomis ir ieškojo būdų, kaip ją perkelti į kasdienes pamokas. Mokykloje vyko kūrybinės dirbtuvės, kurių metu pristatytos išbandytos idėjos ir aptarta, kaip jas taikyti skirtingose klasėse ir dalykuose.

    Mokykla taip pat praneša, kad kitam laikotarpiui patvirtintas „Erasmus+“ finansavimas, kuris leis tęsti suplanuotas veiklas. Planuojama plėsti ne tik pedagogų profesinio tobulėjimo galimybes, bet ir didinti mokinių įtraukimą į tarptautines patirtis, kurios stiprina kalbinius įgūdžius, savarankiškumą ir tarpkultūrinį supratimą.

    „Ši „Erasmus+“ akreditacija – tai ne tik įvertinimas, bet ir postūmis visai bendruomenei. Investuodami į mokytojų tobulėjimą, tiesiogiai investuojame į mokinių ateitį ir siekiame, kad kiekvienas vaikas jaustųsi pastebėtas“, – teigia gimnazijos vadovybė.

    Velžio gimnazija akcentuoja, kad tikslas nėra vien įdiegti naujas priemones, bet sukurti šiuolaikišką ir įtraukią mokymosi aplinką, kurioje technologijos ir tarptautinė patirtis padeda stiprinti mokymo kokybę. Mokykla tikisi, kad per akreditacijos laikotarpį pokyčiai taps tvarūs, o ugdymo praktikos – labiau orientuotos į mokinio individualią pažangą.

  • Ignalinos pedagogai „Mokslo saloje“: kaip 140 eksponatų ir planetariumas keičia STEAM pamokas

    Ignalinos pedagogai „Mokslo saloje“: kaip 140 eksponatų ir planetariumas keičia STEAM pamokas

    Balandžio 28 dieną Ignalinos savivaldybės ugdymo įstaigų vadovai ir STEAM mokytojai dalyvavo edukacinėje išvykoje-seminare Kaune, Mokslo ir inovacijų populiarinimo centre Mokslo sala. Tai pirmasis tokio profilio centras Lietuvoje, įsikūręs Nemuno saloje, kuri pastaraisiais metais tampa ryškiu miesto mokslo, kultūros ir laisvalaikio traukos tašku.

    Išvykos dalyviai pradėjo nuo ilgalaikės ekspozicijos Žmogus. Gamta. Mašina, kurioje lankytojams siūloma mokytis per bandymus, klaidas ir atradimus. Ekspozicijoje įrengta apie 140 interaktyvių eksponatų, leidžiančių praktiškai išmėginti reiškinius ir sprendimus, su kuriais susiduriama kasdienėje aplinkoje.

    Ekspozicijos turinys apima septynias temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas ir komunikacija. Toks suskirstymas atitinka STEAM krypties logiką, kai gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika jungiami sprendžiant realaus pasaulio uždavinius.

    Patyriminis mokymasis praktikoje

    Seminaro metu daug dėmesio skirta patyriminio mokymosi principams, kurie šiandien vis dažniau taikomi ir Lietuvos mokyklose. Praktinis tyrinėjimas padeda mokiniams ne tik įsiminti faktus, bet ir suprasti priežasties bei pasekmės ryšius, ugdyti kritinį mąstymą, mokytis kelti klausimus ir pagrįsti atsakymus.

    Mokytojai išvykoje akcentavo, kad interaktyvios veiklos suteikia progą natūraliai diferencijuoti užduotis pagal skirtingus mokinių gebėjimus. Vieni gali atlikti paprastesnius stebėjimus, kiti gilintis į duomenų rinkimą, hipotezių tikrinimą ar realių problemų sprendimą.

    Planetariumas ir pažintis su Saule

    Edukacinės dienos programoje buvo ir apsilankymas moderniame planetariume, kuris išsiskiria kaip vienintelis tokio tipo Lietuvoje. Čia išvykos dalyviai žiūrėjo filmą Saulė – mūsų gyvoji žvaigždė, kviečiantį pažvelgti į Saulę kaip į nuolat kintantį, aktyvų ir gyvybei Žemėje lemiamą objektą.

    Tokie seansai, pedagogų teigimu, ypač tinka integruotoms pamokoms, kai astronomija siejama su fizika, geografija ar net biologija. Vaizdinė medžiaga ir kupolo formato projekcija padeda lengviau suvokti mastelius, procesus ir reiškinius, kuriuos klasėje perteikti sudėtinga.

    Ką dar siūlo Mokslo sala

    Viešnagės metu taip pat pristatyta, kad lankytojų laukia keturios STEAM laboratorijos, kuriose planuojamos įvairios praktinės veiklos skirtingoms amžiaus grupėms. Tokios erdvės svarbios ne tik mokykloms, bet ir neformaliajam švietimui, kai mokymasis vyksta per kūrybą, eksperimentus ir komandines užduotis.

    Išvykos dalyviai pabrėžė, kad Mokslo sala leidžia į mokymąsi pažvelgti kaip į patirtį, kurioje mokslas gali būti ir rimtas, ir įtraukiantis. Tokios edukacijos stiprina mokytojų idėjų banką ir suteikia konkrečių pavyzdžių, kaip STEAM veiklas perkelti į pamokas bei projektus mokyklose.

    Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnybos informacija.