CP v2

Tag: MOL

  • Avarija „MOL“ gamykloje Vengrijoje: sprogo neeksploatuojamas angliavandenilių vamzdynas

    Rytų Vengrijoje, Tisauivaroše esančioje „MOL“ valdomoje pramoninėje aikštelėje įvyko avarija, per kurią žuvo vienas žmogus, o dar septyni buvo sužeisti. Apie incidentą penktadienį pranešė Vengrijos energetikos grupės vadovas Žoltas Hernadis, pabrėžęs, kad šiuo metu nėra duomenų apie išorinį įsikišimą.

    Pasak įmonės vadovo, ugniagesiai pranešimą gavo 8.41 valandą. Pirminė versija – sprogo angliavandenilių vamzdynas, kuris tuo metu nebuvo eksploatuojamas ir jame vyko priežiūros darbai, skirti prailginti įrangos tarnavimo laiką.

    „Tai nelaimingas atsitikimas, nėra jokių išorinio įsikišimo pėdsakų ir nereikėtų daryti tokių prielaidų“, – sakė Žoltas Hernadis.

    Įmonės teigimu, tiriamos visos incidento aplinkybės, vertinama techninė įrangos būklė ir vykdytų darbų eiga. Tokiais atvejais įprastai analizuojami slėgio pokyčiai, galimi nuotėkiai, korozijos židiniai bei darbų saugos procedūrų laikymasis, nes priežiūros metu vamzdynuose išlieka padidintos rizikos veiksnių.

    Konferencijoje dalyvavęs Vengrijos ekonomikos ir energetikos ministras Ištvanas Kapitanis nurodė, kad incidentas neturėtų paveikti degalų tiekimo šalies viduje. Jo teigimu, gamyklos veikla bus atnaujinama palaipsniui, o labiausiai nukentėjęs asmuo sraigtasparniu buvo pergabentas į karinę ligoninę Budapešte – jo būklė, pasak ministro, nebekelia pavojaus gyvybei.

    Tisauivarošo meras Džerdžis Fülöpas kreipėsi į gyventojus, pabrėždamas, kad papildomų saugumo priemonių mieste imtis nereikia. Savivaldybė teigia palaikanti nuolatinį ryšį su krizių valdymo pareigūnais ir „MOL“ vadovybe, o situacija stebima realiu laiku.

    Vietos valdžios ir įmonės pateiktais duomenimis, kilęs gaisras jau užgesintas. Tolimesni veiksmai priklausys nuo tyrimo išvadų, tačiau pramonės praktikoje po tokių incidentų dažniausiai atliekami papildomi techniniai patikrinimai, laikinai peržiūrimos darbų leidimų sistemos ir atnaujinamos rizikų valdymo procedūros, kad panašūs atvejai nepasikartotų.

  • Sprogimas „MOL“ Tiszaújváros gamykloje: vienas žuvęs, devyni sužeisti, aiškinamos priežastys

    Vengrijoje, Tiszaújváros mieste esančioje „MOL“ grupės gamykloje įvyko sprogimas, apie kurį bendrovė pranešė kaip apie pramoninę avariją. Pasak „MOL“, incidentas nutiko paleidžiant iš naujo „Olefin 1“ įrenginį „MOL Petrolkémia“ teritorijoje.

    Įmonės teigimu, sprogimo metu įrenginys nebuvo įprastai eksploatuojamas, nes vyko techninės priežiūros ir darbai, skirti prailginti jo naudojimo laiką. Pirminiais duomenimis, sprogo angliavandenilis vamzdyne, o įrenginys iškart buvo sustabdytas.

    „Tai pramoninė avarija, šiuo metu nėra požymių, kad būtų buvęs išorinis įsikišimas“, – sakė „MOL“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Žsoltas Hernádi.

    Bendrovė nurodė, kad po incidento buvo pradėtas dujų deginimas fakeluose, siekiant saugiai sumažinti slėgį ir suvaldyti rizikas. Avarijos aplinkybes tirs atsakingos institucijos, taip pat „MOL“ kartu su valstybės ekspertais.

    Vietos tarnybos pranešimą apie sprogimą gavo 8.45 valandą. Į įvykio vietą buvo iškviestos gamyklos ugniagesių pajėgos, taip pat Tiszaújváros ir Miškolco ugniagesiai, regiono katastrofų valdymo operatyvinis padalinys ir mobili laboratorija.

    Skelbta, kad maždaug po dviejų valandų gaisras buvo užgesintas. Vietos informavimo kanaluose pasirodė nuotraukos su tirštais juodais dūmais, tačiau katastrofų valdymo institucija nurodė, jog gyventojams grėsmės nėra.

    Per sprogimą žuvo vienas žmogus, dar devyni asmenys buvo sužeisti. Pranešta, kad vieno sužeistojo būklė yra kritinė, keli patyrė sunkesnius sužalojimus, kiti nudegė lengviau.

    Tiszaújváros kompleksas laikomas vienu svarbiausių „MOL“ naftos chemijos centrų: čia veikia integruota olefinų gamyba, o žaliavos naudojamos tolesnei plastiko ir kitų chemijos produktų gamybai. Pastaraisiais metais „MOL“ šiame regione plėtė aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, todėl incidento priežastys ir poveikis veiklai bus atidžiai vertinami tiek įmonės, tiek institucijų.

  • Vučić dėl „MOL“ ir NIS derybų: optimizmo mažai, sprendimo tikisi iki gegužės 22 dienos

    Vučić dėl „MOL“ ir NIS derybų: optimizmo mažai, sprendimo tikisi iki gegužės 22 dienos

    Įtampa dėl NIS akcijų

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić pareiškė, kad derybos su Vengrijos energetikos grupe „MOL“ dėl su Rusija siejamos NIS akcijų paketo klausimo kol kas juda sunkiai. Pasak jo, optimizmo dėl susitarimo iki nustatyto termino lieka nedaug.

    Šis klausimas susijęs su bandymu rasti sprendimą dėl rusiško kapitalo dalies Serbijos naftos bendrovėje NIS, kuri yra strategiškai svarbi šalies degalų tiekimui ir naftos perdirbimui. Dėl geopolitinės situacijos ir sankcijų rizikų tokio turto struktūros pokyčiai tampa ne tik komerciniu, bet ir politiniu sprendimu.

    Ką pasakė Vučić

    Vučić nurodė, kad iki gegužės 22 dienos tikimasi rasti aiškų sprendimą, tačiau derybų eiga jo netenkina. Tai signalas rinkai, kad sandoris gali užsitęsti arba būti peržiūrimas ieškant alternatyvių scenarijų.

    „Derybos nevyksta gerai. Paliekame galimybę rasti tinkamą sprendimą, bet nesu optimistas“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    Prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) įvertins Serbijos situaciją ir šalis nebus baudžiama. Vučić akcentavo, kad Serbija, jo vertinimu, nėra atsakinga už susiklosčiusią padėtį.

    Kodėl svarbus gegužės 22 dienos terminas

    Praktikoje tokie terminai dažniausiai reiškia, kad iki jų turi būti pateiktas planas, kaip bus sumažinta arba pašalinta sankcijų rizika, susijusi su Rusijos kapitalu. Energetikos sektoriuje tai ypač jautru, nes bet kokie apribojimai gali paveikti tiekimo grandines, finansavimą ir atsiskaitymus.

    Jei sprendimas nebus pasiektas laiku, Serbija gali susidurti su papildomomis politinėmis ir ekonominėmis įtampomis, įskaitant didesnį neapibrėžtumą dėl degalų rinkos ir investicinės aplinkos. Tuo pat metu derybų rezultatas svarbus ir regionui, nes NIS vaidmuo Balkanų energetikos grandinėje yra reikšmingas.

  • Serbija derasi su „MOL“ dėl NIS: ministrė sako, kad pasiūlymas neatitinka lūkesčių, bet pokalbiai tęsiasi

    Serbija derasi su „MOL“ dėl NIS: ministrė sako, kad pasiūlymas neatitinka lūkesčių, bet pokalbiai tęsiasi

    Naujas „MOL“ pasiūlymas, bet abejonių liko

    Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović pranešė, kad vėlai vakare gautas patikslintas Vengrijos bendrovės „MOL“ pasiūlymas dėl Serbijos naftos bendrovės NIS, tačiau Belgrado siūlomi sprendimai vis dar netenkina.

    Ministrės teigimu, derybos dėl galutinio susitarimo tęsiamos ir artimiausiomis dienomis. Pasak jos, Serbija siekia kompromiso, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kurios keltų papildomų rizikų šalies energetikos stabilumui.

    Kas labiausiai stringa derybose?

    Pagrindiniu nesutarimų tašku įvardijama naftos perdirbimo gamyklos ateitis ir su ja susijęs rinkos aprėpties klausimas. Konkrečiai kalbama apie Pančevo perdirbimo gamyklos veiklos tęstinumą ir jos produkcijos realizavimą rinkoje.

    Šis aspektas Serbijai yra jautrus, nes naftos perdirbimas tiesiogiai siejamas su degalų tiekimo patikimumu ir kainodaros stabilumu. Be to, Pančevo gamykla yra reikšminga pramonės ir logistikos grandinės dalis, nuo kurios priklauso ir verslų veiklos sąnaudos.

    „Nerizikuosime tiekimo saugumu ir poveikiu, kurį gamyklos darbas daro ekonomikai bei verslams. Norime kompromiso, bet ne bet kokia kaina“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Lygiagrečiai vyksta pokalbiai su „Gazprom Neft“

    Ministrė taip pat pabrėžė, kad lygiagrečiai tęsiasi derybos tarp „MOL“ ir „Gazprom Neft“. NIS akcininkų struktūra ir su ja susiję geopolitiniai veiksniai išlieka esminiai, nes naftos sektorius regione jautriai reaguoja į sankcijų režimus ir finansinius ribojimus.

    Pasak ministrės, svarbu, kad šios derybos būtų užbaigtos, nes tada savo poziciją galėtų pateikti JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC). Būtent OFAC vertinimas gali turėti lemiamos įtakos galutiniam sprendimui, kokiomis sąlygomis įmanomi susitarimai ir veiklos tęstinumas.

    NIS situacija atidžiai stebima visame regione, nes bet kokie pokyčiai dėl perdirbimo apimčių ar tiekimo grandinių gali paveikti ne tik Serbiją, bet ir kaimynines rinkas, kurios dalį produktų importuoja arba konkuruoja dėl alternatyvių tiekimo maršrutų.

  • Serbija atmeta „MOL“ pasiūlymą dėl NIS: svarbiausia Pančevo naftos perdirbimo gamykla ir tiekimas

    Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović po kelias valandas trukusių derybų su „MOL“ atstovais pareiškė, kad šalis negali priimti pateikto pasiūlymo dėl NIS ateities. Pasak jos, siūlomos sąlygos neužtikrina to, ko Belgradas reikalauja dėl Pančevo naftos perdirbimo gamyklos veiklos, pajėgumų ir rinkos aprūpinimo.

    Ministrė akcentavo, kad Serbija neketina peržengti jau anksčiau įvardytų ribų ir laiko NIS strategiškai svarbia įmone. Vyriausybės pozicija išlieka tokia pati: Pančevo gamykla turi tęsti darbą taip, kad būtų patikimai aprūpinama vietos rinka degalais ir kitais naftos produktais.

    Derybų esmė: gamykla ir įsipareigojimai

    Serbijos pusė taip pat primena ankstesnius NIS įsipareigojimus, kuriuos, valdžios vertinimu, bendrovė privalo įvykdyti. Jei to padaryti neįmanoma, Belgradas tikisi aiškios ir adekvačios kompensacijos, atitinkančios valstybės interesą bei investicijų ir tiekimo saugumo logiką.

    „Mes negalime sutikti su pasiūlymu, kuris neapgina Serbijos rinkos aprūpinimo ir Pančevo gamyklos ateities“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Ministrė nurodė, kad iš „MOL“ tikimasi atnaujinto pasiūlymo artimiausiu metu. Sprendimas, kaip bus organizuojamas NIS valdymas ir kokiomis sąlygomis tęsis Pančevo gamyklos darbas, tiesiogiai susijęs su energetiniu saugumu ir kainų stabilumu vidaus rinkoje.

    Konkurencija dėl NIS akcijų ir politinė žinutė

    Į situaciją įsitraukė ir Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić, komentuodamas žinias apie galimą NIS akcijų pardavimą. Viešumoje pasirodė informacija, kad naujai įkurta Serbijos įmonė siūlė apie 2 milijardus eurų už 56,15 proc. „Gazprom Neft“ valdomą NIS akcijų paketą, o tai esą būtų maždaug dvigubai daugiau, nei buvo minima kalbant apie „MOL“.

    Prezidentas pabrėžė, kad Serbija neleis, jog kontrolinį paketą perimtų ką tik įsteigta įmonė, neturinti patirties naftos perdirbimo sektoriuje. Jis teigė, kad derybos su „MOL“ tęsiasi, o sprendimų tikimasi artimiausiomis dienomis, tačiau kartu užsiminė apie galimą spaudimą Serbijai.

    „Serbija neleis, kad daugumą NIS perimtų bendrovė be realios patirties naftos perdirbime“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    Žiniasklaidoje minėta, kad alternatyvų pasiūlymą pateikė pernai įkurta bendrovė „Senator Treasury G.T.7 Two LLC“, o jos savininkas Ranko Mimović teigė, kad Rusijos pusė esą „iš principo“ sutiko su pasiūlymo logika. Serbijos vadovas šį scenarijų vertino atsargiai, akcentuodamas patikimo operatoriaus ir kompetencijos svarbą.

    Ką planuoja „MOL“ ir kokie terminai spaudžia?

    „MOL“ dar sausio mėnesį skelbė susitarusi dėl pagrindinių sąlygų su „Gazprom Neft“ dėl 56,15 proc. akcijų paketo įsigijimo. Taip pat viešai kalbėta, kad Vengrijos bendrovė derasi su Jungtinių Arabų Emyratų įmone ADNOC dėl galimos mažumos dalies NIS.

    Procesą riboja ir tarptautiniai terminai: sandorį, remiantis nurodomomis sąlygomis, reikia užbaigti iki gegužės 22 dienos pagal OFAC licenciją. A. Vučić anksčiau buvo minėjęs, kad „MOL“ už akcijas galėtų mokėti apie 1 milijardą eurų, tačiau galutinės sumos ir struktūra, sprendžiant iš Serbijos reakcijos, tebėra derybų objektas.

    Rinkai svarbiausia, kad bet koks sprendimas užtikrintų ne tik nuosavybės pasikeitimą „popieriuje“, bet ir realų tiekimo tęstinumą. Dėl to Serbijos reikalavimai orientuojami į Pančevo gamyklos darbo perspektyvą, žaliavos tiekimą ir įsipareigojimus, kurie mažina riziką, jog šalyje kiltų degalų trūkumo ar kainų šuolių scenarijus.

  • NIS pardavimas stringa po Orbano pralaimėjimo: rusai ir Vučičius persigalvojo dėl „MOL“ plano

    NIS pardavimas stringa po Orbano pralaimėjimo: rusai ir Vučičius persigalvojo dėl „MOL“ plano

    Sandoris, kuris gali neįvykti

    Serbijos naftos bendrovės NIS perėmimas, kuris pastaraisiais mėnesiais atrodė kaip realiausias scenarijus, ėmė strigti. Rinkos dalyviai ir analitikai teigia, kad Vengrijos energetikos grupė „MOL“ vis dar laikoma labiausiai tikėtinu pirkėju, tačiau Belgradas ir rusų akcininkai šiuo metu neberodo tokio paties noro užbaigti pardavimą.

    Situacijos lūžiu įvardijami politiniai signalai po Viktoro Orbano, laikomo Maskvos ir Belgrado sąjungininku, pralaimėjimo. Po šių įvykių, vertinant viešus pareiškimus ir derybų toną, požiūris į NIS kontrolės perdavimą vengrų koncernui tapo atsargesnis.

    Serbija: vyksta intensyvios derybos

    Serbijos energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Djedović Handanović pranešė, kad vyksta intensyvios derybos tiek tarp rusų daugumos akcininko ir „MOL“, tiek tarp Serbijos ir „MOL“. Tai rodo, kad Belgradas siekia išlaikyti įtaką sprendimui, kuris yra strategiškai svarbus šalies degalų rinkai ir energetiniam saugumui.

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, „MOL“ buvo pasirašiusi įpareigojančio pobūdžio susitarimą su rusų pusės bendrovėmis dėl jų turimų akcijų įsigijimo. Kartu „MOL“ derėjosi su JAE energetikos grupe dėl mažumos paketo, o galutinis terminas naujai nuosavybės struktūrai įtvirtinti buvo siejamas su gegužės 22 diena.

    Sankcijų spaudimas ir nuosavybės klausimas

    NIS atsidūrė JAV sankcijų sąraše 2025 metais, aiškinant, kad taip siekiama riboti lėšų srautus, kurie gali prisidėti prie karo prieš Ukrainą finansavimo. JAV pozicija aiški: rusų kontroliuojami subjektai turėtų pasitraukti iš bendrovės, o nuosavybės pakeitimas vertinamas kaip vienas iš galimų kelių sumažinti sankcijų riziką.

    NIS nuo 2008 metų kontrolę iš esmės išlaikė su „Gazprom“ susijusios struktūros, o Serbijos valstybė turi reikšmingą, tačiau mažumos, paketą. Pastaraisiais metais akcininkų struktūra buvo koreguojama, tačiau bendrovė ir toliau buvo siejama su rusiško kapitalo dominavimu, o tai komplikuoja jos veiklą tarptautinių apribojimų sąlygomis.

    Viešai skelbta, kad vėlesniu laikotarpiu dalis akcijų buvo perleista kitai su „Gazprom“ susijusiai valdymo grandžiai, todėl formalūs savininkai kito, bet kontrolės klausimas liko politiškai jautrus. Dėl to rinkoje stiprėja nuomonė, kad be aiškaus rusiškos dalies pasitraukimo ilgalaikis NIS stabilumas ir finansavimas iš išorės gali būti apsunkinti.

    Analitikų vertinimu, alternatyvų, kurios ilgainiui išspręstų NIS sankcijų ir kapitalo kilmės dilemą, nėra daug. Būtent todėl „MOL“ scenarijus vis dar laikomas logiškiausiu, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo Belgrado politinės valios, rusų akcininkų pasirinkimų ir to, kiek spaudimo išlaikys sankcijų režimas.

  • „ALTEO“ pajamos šoktelėjo iki 100 mln. eurų, bet pelningumą sumažino vienkartinis mokestis

    Augimas, kurį prislopino mokestis

    Vengrijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „ALTEO“ 2026 metų pirmąjį ketvirtį padidino pajamas 24 proc. iki maždaug 100 mln. eurų. Rezultatą, kaip skelbia įmonė, daugiausia lėmė plėtra žiedinės ekonomikos paslaugose ir saulės energetikos projektai.

    Vis dėlto įmonės EBITDA per tą patį laikotarpį sumažėjo 23 proc. iki maždaug 7,7 mln. eurų. Pagrindinė kritimo priežastis – vienkartinis vadinamasis netikėtų pajamų mokestis energijos tiekėjams, apskaičiuotas kaip 0,5 proc. nuo 2025 metų pajamų ir sumokėtas per pirmąjį ketvirtį.

    Kas dar spaudė rezultatus

    „ALTEO“ nurodė, kad ketvirčio rodiklius papildomai apsunkino mažesnės maržos sisteminių paslaugų rinkoje ir mažesnė nuo oro sąlygų priklausomų elektrinių generacija. Tai tipinė rizika atsinaujinančios energetikos portfeliui, ypač kai vėjo ir saulės ištekliai svyruoja sezoniškai.

    Pajamos iš atsinaujinančių išteklių taip pat traukėsi dėl to, kad „Pannon Szélerőmű“ pasitraukė iš Vengrijos privalomo supirkimo tarifo sistemos KÁT, kuri rinkos dalyviams įprastai užtikrina palankesnes kainodaros sąlygas. Tokie perėjimai dažnai reiškia didesnę priklausomybę nuo rinkos kainų ir didesnį rezultatų nepastovumą.

    Žiedinė ekonomika ir saulės projektai amortizavo smūgį

    Įmonė pabrėžė, kad žiedinės ekonomikos segmentas padėjo kompensuoti dalį neigiamų veiksnių. Tam įtakos turėjo „ALTEO Circular“ įsigijimas ir praėjusių metų birželį pradėjusio veikti atliekų tvarkymo padalinio veiklos įsibėgėjimas.

    Reikšmingu indėliu tapo ir didelis saulės energetikos projektas, įgyvendintas „MOL“ užsakymu Algyő vietovėje. „MOL“ yra didžiausia Vengrijos naftos bendrovė, valdanti šalies naftos perdirbimo gamyklą, be to, ji yra ir viena „ALTEO“ akcininkių.

    „Nepaisant sudėtingesnių išorinių aplinkybių, daug dėmesio skiriame strategijos įgyvendinimui, kad užtikrintume ilgalaikį augimą ir kompensuotume mažiau palankias rinkos sąlygas“, – sakė „ALTEO“ vadovas Attila Chikán Jr.

    Jis teigė, kad 2026 metų pirmosiomis savaitėmis bendrovė trijose vietose pradėjo eksploatuoti elektros energijos kaupimo įrenginius, kurių bendra galia siekia 70 megavatų. Pasak vadovo, šių pajėgumų uždarbio potencialas reikšmingiau turėtų atsispindėti nuo antrojo ketvirčio, kai įrenginiai pilnu pajėgumu dalyvaus rinkoje.

    „ALTEO“ taip pat pranešė, kad plėtė dujinių variklių pajėgumus per naują įsigijimą ir sėkmingai praėjo perdavimo sistemos operatoriaus MAVIR aFRR akreditacijos bandymus. Įmonė sieja šį žingsnį su Vengrijos prisijungimu prie PICASSO platformos, kuri atveria galimybes teikti balansavimo paslaugas platesnėje Europos rinkoje.

    Papildomu stabilumo signalu įmonė įvardijo pratęstas ilgalaikes sutartis: su Ózdi Távhőtermelő és Szolgáltató Kft. šilumos tiekimo susitarimas pratęstas iki 2040 metų, o su „Heineken Hungária Sörgyárak“ – iki 2029 metų pabaigos. Tokios sutartys paprastai padeda mažinti pajamų svyravimus, ypač kai rinkoje didėja kainų nepastovumas.

  • Derybos dėl NIS perėmimo įgauna pagreitį: „MOL“ jau sutiko dėl perdirbimo apimčių

    Derybos dėl NIS perėmimo įgauna pagreitį: „MOL“ jau sutiko dėl perdirbimo apimčių

    Serbijos energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Đedović Handanović teigia, kad derybos tarp Rusijos kontroliuojamos NIS ir Vengrijos energetikos grupės „MOL“ juda į priekį. Pasak jos, artimiausiomis dienomis numatyti tolesni susitikimai, kuriuose bus derinamos likusios komercinės ir teisinės detalės.

    Ministrė taip pat nurodė, kad iki gegužės 15 arba 16 dienos turėtų atsirasti sąlygos dalimi informacijos pasidalyti su Jungtinėmis Valstijomis, kurioms esą reikės pritarti sutarčiai. Tokia formuluotė rodo, kad sandoris gali būti jautrus sankcijų ir tarptautinio reguliavimo kontekstui, o galutiniam sprendimui svarbi ne tik regioninė, bet ir geopolitinė dimensija.

    „Vienas iš esminių klausimų yra „MOL“ įsipareigojimas dėl metinio perdirbimo lygio, ir dėl to jau pasiekėme susitarimą“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Anot ministrės, papildomi klausimai daugiausia susiję su komercinėmis sąlygomis: produkcijos realizavimu Serbijos rinkoje ir logistikos sprendiniais. Serbijai svarbu užtikrinti, kad vidaus rinka būtų stabiliai aprūpinta Pančevo naftos perdirbimo gamyklos produkcija, todėl derybose akcentuojamas tiekimo saugumas ir rinkos balansas.

    Kita derybų kryptis susijusi su naujo Serbijos ir Vengrijos naftotiekio projektu. Ministrė išskyrė, kad dar teks išspręsti teisinius aspektus, susijusius su infrastruktūros statyba, nes tokie projektai paprastai apima leidimus, žemės naudojimo klausimus, aplinkosauginius reikalavimus ir tarptautinius įsipareigojimus.

    Regiono energetikos rinkoje tokio pobūdžio sandoriai dažnai vertinami ne vien kaip verslo sprendimai, bet ir kaip strateginiai žingsniai, turintys įtakos kuro tiekimo grandinėms, perdirbimo pajėgumų panaudojimui ir kainų stabilumui. Jei susitarimas bus užbaigtas, jis gali reikšmingai pakeisti NIS valdymo struktūrą ir sustiprinti „MOL“ pozicijas Pietryčių Europoje.

  • Vengrijos „MOL“ perima O&GD naftos ir dujų aktyvus: sandoris didins gavybą ir atvers naujas žvalgybos kryptis

    Kas perkama ir ką tai keičia

    Vengrijos naftos ir dujų bendrovė „MOL“ susitarė perimti O&GD turėtus aktyvus keliuose angliavandenilių telkiniuose centrinėje ir rytinėje Vengrijoje. O&GD yra naftos ir dujų žvalgybos bei gavybos įmonė, priklausanti Nyderlanduose įsikūrusiai „Sand Hill Energy“ grupei.

    „MOL“ teigimu, šis sandoris turėtų padidinti bendrovės paros gavybą maždaug 900 barelių naftos ekvivalento. Kartu įsigyjamos teritorijos vertinamos kaip turinčios papildomą žvalgybos potencialą, todėl tai ne vien trumpalaikis gavybos „priedas“.

    Centrinėje Vengrijoje „MOL“ išpirks likusią O&GD dalį koncesijose Mogyoród, Nagykáta ir Ócsa, kur bendrovė jau buvo partnerė. Nurodoma, kad į šį paketą patenka ir jau gamyboje esantys Tura-D-3 bei Galgahévíz-4 naftos gręžiniai.

    Skaičiuojama, kad vien šie veikiantys gręžiniai „MOL“ vietinę gavybą papildys apie 700 barelių per dieną. Praktikoje tai reiškia didesnį operacinį lankstumą ir didesnę kontrolę planuojant tolesnes investicijas bei gręžimo programą.

    Dujos, infrastruktūra ir dalis koncesijų

    Be to, „MOL“ įsigys Újléta ir Nádudvar koncesijas, taip pat 50 proc. dalį Berettyóújfalu koncesijoje. Į sandorio apimtį taip pat įtraukiamas Penészlek kasybos sklypas bei Konyár dujų paruošimo gamykla.

    Šiose teritorijose esantys 22 gręžiniai šiuo metu, bendrovės pateikiamais duomenimis, pagamina apie 200 barelių naftos ekvivalento per dieną. Nors gavybos apimtis nėra didelė, svarbiausia dalis čia yra dujų infrastruktūra, leidžianti efektyviau integruoti srautus į vietos sistemą.

    Kodėl sandoris svarbus „MOL“ strategijai

    „MOL“ pabrėžia, kad Vengrijoje jos gavyba šiuo metu yra pasiekusi 25 metų rekordą, kurį lėmė nauji atradimai ir gavybos optimizavimas. Bendrovė remiasi ankstesne patirtimi su O&GD portfeliu ir teigia, kad perimamos teritorijos atrodo perspektyvios.

    Kaip pavyzdį „MOL“ pateikia Endrőd teritoriją, kurią perėmė 2025 metais: ten 1 760 metrų gylyje aptiktas naujas dujų telkinys. Taip pat nurodoma, kad Nagykörű-D-2 gręžinys pradėjo gavybą 2026 metų kovą ir kasdien tiekia apie 70 000 kubinių metrų dujų „MOL“ Tiszaújváros gamyklai.

    „MOL“ yra didžiausia angliavandenilių gamintoja Vengrijoje ir eksploatuoja beveik 1 300 naftos bei dujų gręžinių. Bendrovės duomenimis, 2025 metais ji sudarė 47 proc. šalies naftos gavybos, daugiau kaip 600 000 tonų, ir beveik 76 proc. gamtinių dujų gavybos, artimos 1,5 milijardo kubinių metrų.

    Vengrija išlieka reikšmingiausia „MOL Group“ gavybos portfelio dalis ir šiuo metu sudaro beveik 40 proc. visos grupės produkcijos. Dėl to bet koks vietos portfelio didinimas turi tiesioginę įtaką visos grupės rezultatams ir investicijų planavimui.

    Bendradarbiavimas tarp „MOL“ ir O&GD tęsiasi ne vienerius metus: 2023 metų vasarą „MOL“ įsigijo 49 proc. dalį trijose O&GD žvalgybos koncesijose. 2024 metais bendras darbas atvedė prie anksčiau nežinotų naftos telkinių atradimo netoli Tura, o 2025 metais – netoli Galgahévíz.

    Vėliau 2025 metais „MOL“ perėmė ir O&GD dujų gavybos interesus Endrőd apylinkėse, taip palaipsniui didindama kontrolę O&GD portfelyje. Dabartinis sandoris logiškai užbaigia šį etapais vykdytą konsolidavimą.

    Tarptautiniame kontekste „MOL“ naftos ir dujų žvalgybos bei gavybos aktyvų turi devyniose šalyse, o faktinė gavyba vykdoma aštuoniose. Bendrovė nurodo, kad jos portfelyje yra projektų Kroatijoje, Azerbaidžane, Irake, Kazachstane, Rusijoje, Pakistane, Egipte ir Vengrijoje.

    Pagal „Shape Tomorrow“ strategiją „MOL“ siekia per artimiausius penkerius metus pasiekti mažiausiai 90 000 barelių naftos ekvivalento per dieną ir numato plėsti strategines partnerystes. Pastaruoju metu bendrovė skelbė bendradarbiavimo susitarimus su Kazachstano „KazMunayGas“, Azerbaidžano SOCAR, Turkijos „Turkish Petroleum“ ir Libijos NOC.