Tag: Moldovos stojimas į ES

  • Ukraina ir Moldova pradėjo stojimo į ES derybas: kodėl svarbiausios reformos dar tik priešakyje

    Birželio mėnesį Liuksemburge įvyko tarpvyriausybinės konferencijos, kuriose Europos Sąjunga su Ukraina ir Moldova oficialiai pradėjo stojimo derybas. Startas žymi perėjimą nuo politinių pažadų prie techninio proceso, kuriame teks suderinti teisę, institucijų veikimą ir praktinį ES taisyklių įgyvendinimą.

    Pirmasis derybų etapas apima vadinamąsias pagrindines sritis: teisės viršenybę, kovą su korupcija, demokratinių institucijų stabilumą ir viešojo administravimo kokybę. Tai laikoma kertiniu kriterijumi, nuo kurio priklauso, ar bus atveriami vėlesni derybų klasteriai ir kaip greitai judės visa integracijos darbotvarkė.

    Procesas pagreitėjo po to, kai Bendrijoje sumažėjo politinių kliūčių sprendimams dėl derybų starto. Vis dėlto Briuselis pabrėžia, kad vien pradžia nereiškia greitos narystės, nes Ukrainai ir Moldovai teks įgyvendinti tūkstančius ES teisės aktų bei standartų, o dalis valstybių narių siekia papildomų saugiklių.

    Kas stabdo kelią į narystę?

    Ukrainos atveju didžiausias dėmesys tenka antikorupcinėms priemonėms, teismų sistemos patikimumui ir institucijų atsparumui karo sąlygomis. ES vertinimu, pažanga yra matoma, tačiau kai kuriose srityse reformų tempas laikomas per lėtu, o rezultatų tvarumas turi būti įrodytas praktikoje.

    Diskusijose ES viduje taip pat išlieka jautrūs klausimai dėl būsimos Bendrijos sienos priartėjimo prie Rusijos, taip pat dėl ekonominės konkurencijos. Ukrainos žemės ūkio ir transporto sektoriai dėl masto bei kaštų struktūros gali kelti įtampą, todėl tikėtini ilgi pereinamieji laikotarpiai ir detalūs rinkos apsaugos mechanizmai.

    „Derybos bus ilgos, nes daliai ES valstybių svarbu ne pažadai, o realiai veikiantys pokyčiai teismuose ir kovoje su korupcija“, – sakė Ukrainos analitikas Valerijus Borovikas.

    Ukrainos argumentas: pramonė ir gynyba

    Kyjivas pabrėžia, kad karas paskatino gynybos pramonės proveržį, o Ukrainoje sparčiai auga dronų, elektroninės kovos ir kitų modernių sprendimų kūrimas. Ukrainos pareigūnai ir rinkos dalyviai šią kryptį pristato kaip praktinę naudą Europai: technologijos išbandomos realiomis sąlygomis, o dalis sprendimų gali būti pigesni nei analogai Vakaruose.

    Kitas dažnai minimas Ukrainos pranašumas yra aukštos kvalifikacijos specialistai energetikos srityje, įskaitant branduolinę energetiką. ES šalims siekiant energetinio saugumo ir infrastruktūros atsparumo, tokios kompetencijos laikomos svarbiu ilgalaikės partnerystės pagrindu.

    Greta to išlieka ir praktinis energetinis klausimas: dujų sistemos jungtys su Europa, interkonektorių plėtra ir didelės požeminės dujų saugyklos Vakarų Ukrainoje. Karo metu jų potencialas ribojamas, tačiau infrastruktūra vertinama kaip strategiškai reikšminga ateities regiono rinkai.

    Moldovos iššūkiai: teismai ir regionai

    Moldovai stojimo derybos yra galimybė įtvirtinti europinę kryptį, tačiau raktinis reikalavimas išlieka teisingumo sistemos pertvarka. Kišiniovas siekia užbaigti teisėjų ir prokurorų patikros procesus iki metų pabaigos, nes būtent pasitikėjimas teismų nepriklausomumu ES laikomas vienu svarbiausių rodiklių.

    Moldovos ekonomika ES mastu nėra laikoma didele konkurencine grėsme, todėl politinis pasipriešinimas jos integracijai paprastai mažesnis. Vis dėlto šalies viduje išlieka skirtingos nuostatos dėl eurointegracijos, o papildomą riziką kelia separatistinis Padniestrės regionas ir autonominė Gagaūzija, kur įtaką tradiciškai stiprina prorusiška informacinė erdvė.

    „Moldovai narystė ES reiškia ne tik galimybes, bet ir pareigas, todėl visuomenei svarbu suprasti, kad teisės derinimas nebus nei paprastas, nei greitas“, – sakė Moldovos analitikas Vlorelis Čivryga.

    Dar vienas praktinis aspektas yra derybų sinchronizavimas su Ukraina. Nors formaliai procesai gali būti atskiri, realybėje sprendimai dažnai derinami kartu, nes šalių ekonominiai ryšiai ir regioninis saugumas yra glaudžiai susiję.

    Artimiausiu laikotarpiu pagrindinis abiejų šalių tikslas bus įrodyti, kad reformos neapsiriboja įstatymų priėmimu, o veikia kasdienėje praktikoje. Būtent nuo to priklausys, ar stojimo derybos išliks politiniu prioritetu visoje ES ir ar bus atveriami kiti derybų etapai.