Rinkos laukia sprendimo
Euro zonoje infliacija rugpjūtį pasiekė 3,3 proc., o vienu svarbiausių kainų augimo veiksnių vėl tapo energijos brangimas. Dėl to rinkose vis garsiau kalbama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) artimiausiame posėdyje gali dar kartą kelti palūkanas.
Pagal rinkos lūkesčius, rugsėjo 10 dieną ECB indėlių palūkanų normą galėtų padidinti nuo 2,25 proc. iki 2,50 proc. Tai būtų antras kėlimas per pastaruosius mėnesius, po birželio 11 dieną įvykusio pirmojo didinimo per trejus metus.
Kodėl šis infliacijos šuolis kitoks
ECB ekonomistai Kristina Barauskaitė Griškevičienė ir Claus Brand savo analizėje pabrėžė, kad dabartinis kainų kilimo epizodas labiausiai susijęs su energijos pasiūlos šoku. Jų vertinimu, šį kartą paklausos veiksniai ir viešosios politikos paskatos vaidina gerokai mažesnį vaidmenį.
„Šį kartą dominuoja energijos pasiūlos šokas, o paklausa ir viešosios politikos paskatos turi tik nedidelį vaidmenį. Šie skirtumai paaiškina, kodėl skiriasi ir pinigų politikos atsakas“, – sakė ECB ekonomistai.
Ekonomistų skaičiavimu, apie 90 proc. energijos infliacijos šuolio 2026 metų sausio–gegužės laikotarpiu galima sieti su nepalankiais energijos pasiūlos veiksniais. Tuo pat metu pinigų ir fiskalinė politika energijos infliaciją esą slopino tik nežymiai.
Karas ir tiekimo rizikos energijos rinkose
Analizėje akcentuojama, kad dabartinę situaciją paaštrino karo eskalacija Artimuosiuose Rytuose ir su tuo siejamas Hormūzo sąsiaurio uždarymas. Šis koridorius svarbus globaliems naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams, todėl bet koks trikdis greitai persiduoda energijos kainoms Europoje.
ECB birželį palūkanas kėlė tik prasidėjus energetinių kainų bangai ir siekdamas užkirsti kelią ilgalaikiam infliacijos įsitvirtinimui. Net ir optimistiškiausiame scenarijuje, kuris rėmėsi greita konflikto pabaiga, bankas tuomet prognozavo, kad infliacija iki 2 proc. tikslo gali negrįžti anksčiau nei 2027 metais.
Nors palūkanų didinimas paprastai veikia paklausą ir kreditavimą, energijos pasiūlos šokai centriniams bankams yra sudėtingesni. Dėl to ECB, lygindamas su 2021–2022 metų laikotarpiu, kalba apie laipsniškesnį atsaką ir mažesnį spaudimą agresyviai griežtinti politiką.
2021–2022 metais infliaciją kėlė ne vien energija, bet ir tiekimo grandinių sutrikimai bei stiprus paklausos atsigavimas po pandemijos, kurį papildė skatinamoji fiskalinė ir pinigų politika. Dabartiniame epizode, ECB vertinimu, svarstyklės daug labiau krypsta į energijos pasiūlos pusę, todėl sprendimai gali būti labiau priklausomi nuo geopolitinių rizikų raidos.
