Mongolijoje rengiami pirmalaikiai prezidento rinkimai po to, kai šalies vadovas Khurelsukhas Ukhnaa atsistatydino, jam pareiškus korupcijos įtarimus.
Parlamentas – Valstybės Didysis Churalas – jo atsistatydinimą patvirtino ketvirtadienį: už balsavo 96 iš 104 posėdyje dalyvavusių parlamentarų, skelbia valstybinė naujienų agentūra MONTSAME.
Tai pirmas kartas Mongolijos istorijoje, kai einantis pareigas prezidentas pasitraukia nebaigęs kadencijos. Pats 58-erių Khurelsukhas teigė pasitraukiantis tam, kad galėtų įrodyti savo nekaltumą, ir kaltinimus neigia.
Įtarimai siejami su galimu 25 mln. JAV dolerių (apie 23 mln. eurų) kyšiu dėl geležinkelio projekto, kai Khurelsukhas 2019 metais ėjo ministro pirmininko pareigas. Su šiuo projektu minima ir Mongolijos bendrovė „Bodi International“, kuri tvirtina kyšių nemokėjusi.
Rinkimų terminas ir laikinasis vadovavimas
Pagal šalies tvarką nauji prezidento rinkimai turi įvykti per keturis mėnesius nuo atsistatydinimo. Iki naujo prezidento išrinkimo ir prisaikdinimo prezidento funkcijas vykdo parlamento pirmininkas Byambatsogtas Sandagas.
Parlamentas rinkimų datą turi paskelbti per 20 darbo dienų nuo to momento, kai pareigybė tampa laisva, o iki balsavimo dienos turi likti mažiausiai 70 dienų.
Iš pradžių kiti prezidento rinkimai Mongolijoje buvo numatyti 2027 metų vasarą. Ankstesnių rinkimų nugalėtojas šįkart eitų vieną šešerių metų kadenciją.
Tai reikštų, kad naujasis prezidentas dirbtų ilgiau nei artimiausi du parlamento rinkimų ciklai, kurie, pagal įprastą grafiką, turėtų vykti 2028 ir 2032 metais.
Darbotvarkėje – konstitucinės reformos idėjos
Prieš pasitraukdamas Khurelsukhas taip pat ragino kartu su prezidento rinkimais surengti referendumą dėl konstitucinių pokyčių.
Jis siūlė du galimus kelius: pereiti prie dviejų rūmų parlamento, kuris rinktų prezidentą, arba stiprinti prezidentinę sistemą, suteikiant daugiau vykdomosios valdžios galių.
Kol kas parlamentas apie referendumą dėl tokių pataisų nėra paskelbęs.
Politinis nestabilumas ir užsienio politika
Mongolijoje pastaraisiais metais netrūko garsiai nuskambėjusių atsistatydinimų. 2025 metų birželį premjeras Luvsannamsrai Oyun-Erdene pasitraukė netekęs paramos parlamente dėl korupcijos įtarimų, kuriuos neigė.
2026 metų kovą atsistatydino ir jo įpėdinis Zandanshataras Gombojavas – tuo metu augo įtampa valdančiojoje Mongolijos liaudies partijoje, o opozicija boikotavo parlamentą.
Tuo pačiu Mongolija siekia stiprinti ryšius su partneriais už savo dviejų didžiųjų kaimynių – Kinijos ir Rusijos – ribų, vadinamosios „trečiojo kaimyno“ politikos kryptimi.
Vos prieš mėnesį iki atsistatydinimo Khurelsukhas buvo išvykęs valstybinio vizito į Vokietiją ir susitiko su prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Vizito metu šalys pasirašė bendrą deklaraciją dėl strateginės partnerystės stiprinimo, apimančios bendradarbiavimą atsinaujinančios energetikos, švietimo ir saugumo srityse.
Europos Sąjunga savo ruožtu birželio 29 dieną Briuselyje vykusio susitikimo metu patvirtino paramą Mongolijos „trečiojo kaimyno“ politikai ir šalies pastangoms diversifikuoti ekonomiką.
