Naujausi geodeziniai matavimai parodė, kad Mont Blanc viršūnės aukštis per trumpą laiką pasikeitė itin ryškiai: nuo 2023 metais fiksuoto lygio jis padidėjo 188 centimetrais. Šiuo metu aukščiausia Alpių viršūnė siekia 4 807,47 metro virš jūros lygio.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad toks šuolis pats savaime dar nėra tiesioginis klimato kaitos įrodymas. Mont Blanc atveju didžiausią įtaką aukščio svyravimams dažniausiai daro natūraliai kintanti sniego ir ledo danga, o ne uolienų pagrindo pokyčiai.
Kas keičia viršūnės aukštį?
Mont Blanc viršūnės aukštis nėra pastovus, nes matuojama ne vien uola, bet ir ant jos susikaupęs sniegas bei ledas. Krituliai, vėjo kryptis ir stiprumas, oro temperatūra bei saulės spinduliuotė lemia, kiek sniego susikaupia ir kiek jo vėliau išnešioja ar ištirpdo.
Stiprūs vėjai gali perkelti sniegą iš vienų vietų į kitas, todėl viršūnėje formuojasi vis kito storio sankaupos. Šiltesni laikotarpiai ir sniego suslūgimas, priešingai, gali greitai sumažinti dangos storį, net jei pats kalnas nesikeičia.
Matavimai vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius
Reguliarius Mont Blanc matavimus nuo 2001 metų atlieka Prancūzijos Aukštutinės Savojos departamente dirbantys geodezininkai. Ekspedicijos paprastai rengiamos kas dvejus ar trejus metus, kad būtų galima palyginti duomenis ir tiksliau suprasti, kaip kinta viršūnės danga.
2023 metais Mont Blanc aukštis buvo 4 805,59 metro, o tai laikyta vienu žemiausių rezultatų per šiuolaikinių matavimų laikotarpį. Dar 2007 metais buvo fiksuota 4 810,90 metro reikšmė, rodanti, kad kelių metrų svyravimai per kelerius metus nėra išskirtiniai.
Dronai, palydovai ir georadaras
Per šių metų ekspediciją, vykusią rugsėjo 17 dieną, specialistai pasitelkė pažangius matavimo įrankius: palydovinį pozicionavimą, dronus ir georadarą. Pastarasis leidžia tiksliau įvertinti ledo struktūrą ir tai, kas yra po ja, įskaitant uolinį pagrindą.
Į viršūnę teko užnešti apie 30 kilogramų įrangos, o surinkti duomenys bus panaudoti kuriant trimačius modelius. Tokie modeliai padeda ne tik patikslinti konkretų aukštį, bet ir stebėti, kaip bėgant laikui persitvarko sniego ir ledo sluoksniai.
Ką tai sako apie klimato kaitą?
Ekspertai akcentuoja, kad vienas matavimo rezultatas neleidžia daryti tvirtų išvadų apie globalų atšilimą, nes viršūnės aukštį labiausiai „valdo“ trumpalaikės meteorologinės sąlygos. Ilgalaikėms išvadoms būtina nuosekli duomenų seka ir platesnis kontekstas.
Glaciologai atkreipia dėmesį, kad net jei Mont Blanc viršūnė išlieka palyginti šalta, tai nereiškia, jog visas Alpių regionas yra atsparus šylant klimatui. Viršūnės sniego dangos aukštis nebūtinai tiesiogiai atspindi bendrą ledynų masės pokytį kalnuose, todėl skirtingi rodikliai turi būti vertinami atskirai.
Ilgainiui tokie matavimai tampa vis svarbesni, nes leidžia atskirti natūralius svyravimus nuo tendencijų, kurios ryškėja tik per kelis dešimtmečius. Būtent dėl to geodezininkai ir mokslininkai pabrėžia ne vien sensacingą skaičių, o nuoseklų stebėsenos tęstinumą.