CP v2

Tag: Montmartre

  • Tour de France finalas trumpinamas dėl gaisrų: Paryžiuje laukia Montmartro kilpos ir drama

    Tour de France finalas trumpinamas dėl gaisrų: Paryžiuje laukia Montmartro kilpos ir drama

    Tour de France organizatoriai šių metų finalinį, 21-ąjį, etapą pakoregavo dėl „išskirtinės situacijos, susijusios su gaisrais“ Prancūzijos pietvakariuose. Maršrutas sutrumpintas iki 89 kilometrų vietoje anksčiau planuotų 133 kilometrų, kad saugumo pajėgos galėtų būti permestos į gaisrų paveiktas teritorijas.

    Pasak organizatorių, ilgesnę trasą užtikrinti būtų buvę sudėtingiau, nes dalis policijos ir žandarmerijos, paprastai dirbančios varžybų apsaugoje, įtraukta į pagalbą kovojant su liepsnomis. Dėl to dviratininkai nevyko per Yvelines departamentą, o į sostinę buvo atgabenti autobusu.

    Paryžiaus finalas keičia ritmą

    Pagal atnaujintą planą startas numatytas 17.50 valandą, o finišas Paryžiaus Eliziejaus laukų prospekte planuojamas apie 19.45 valandą. Prieš įprastą finišo atkarpą peletonas atliks papildomus ratus Eliziejaus laukuose ir tik tuomet persikels į Montmartro kalvos ratą.

    Šių metų finalas bus itin paryžietiškas ne tik dėl sutrumpinto atstumo, bet ir dėl maršruto akcentų. Dviratininkai tris kartus įveiks įspūdingą Rue Lepic įkalnę, kur tradiciškai susirenka ypač daug žiūrovų, o etapo atomazga turėtų spręstis sprintu sostinės centre.

    Pogačaro penktasis titulas ranka pasiekiamas

    Bendrai įskaitai vadovaujantis 27 metų slovėnas Tadej Pogačar prieš paskutinį etapą turi solidžią 6 minučių 26 sekundžių persvarą prieš belgą Remco Evenepoelį. Trečioje vietoje rikiuojasi 22 metų meksikietis Isaac Del Toro iš komandos UAE Team Emirates XRG, nuo lyderio atsilikdamas beveik 10 minučių.

    Jei neįvyks kritimas ar rimtas incidentas, T. Pogačaras yra labai arti penktojo Tour de France titulo. Tokiu atveju jis prisijungtų prie istorinių vardų, laimėjusių po penkias šių lenktynių karūnas, o jo dominavimą šį sezoną jau buvo pažymėję ir ryškūs rezultatai kituose svarbiuose daugiadieniuose bei klasikose.

    Gaisrai verčia perbraižyti planus

    Prancūzijoje vasarą vis dažniau fiksuojami didelio masto miškų ir laukų gaisrai, o valdžios institucijoms tenka greitai perskirstyti resursus. Tokios situacijos paveikia ne tik vietos bendruomenes, bet ir masinius renginius, kuriems būtinos didelės viešojo saugumo pajėgos.

    Paryžiaus miestas pastaraisiais metais Tour finalui sutraukia milžiniškas minias: pernai savivaldybė buvo skelbusi, kad gatvėse susirinko apie 500 000 žmonių, iš jų maždaug 180 000 Montmartre. Tikimasi, kad ir šiemet žiūrovų skaičius išliks labai didelis, nepaisant pasikeitusio etapo scenarijaus.

    „Turime prisitaikyti prie realybės: saugumas ir pagalba gaisrų zonose šiuo metu yra prioritetas“, – sakė varžybų organizatorių atstovas.

  • Maurice’o Utrillo drama Paryžiuje: Montmartro tapytojo šlovę lydėjo priklausomybė alkoholiui

    Maurice’as Utrillo – vienas ryškiausių XX amžiaus pradžios Paryžiaus tapytojų, išgarsėjęs Montmartro gatvelių, aikščių ir aptrupėjusių fasadų vaizdais. Jo kūryba dažnai siejama su vadinamąja Paryžiaus mokykla, o stilius atpažįstamas iš santūrios spalvų gamos, tikslių perspektyvų ir miesto melancholijos.

    Utrillo gyvenimo pradžia buvo paženklinta šeimos chaoso: jį augino ne tik motina Suzanne Valadon, bet ir artimieji, kurie praktiškai perėmė kasdienę vaiko priežiūrą. Valadon tuo metu pati buvo menininkė ir buvęs modelis, su Montmartro bohema gyvenusi intensyviai, o sūnaus aplinka nuo ankstyvų metų buvo permaininga.

    Anot pasakojimų, polinkis į alkoholį Utrillo gyvenime atsirado labai anksti ir greitai tapo destruktyvus. Paauglystėje jis esą vogdavo alkoholį iš namų, o mokykloje dėl elgesio problemų ilgainiui nebeišsilaikė, vis dažniau atsidurdamas socialinėje paraštėje.

    Alkoholis ir tapyba kaip terapija

    Jaunystėje jo būklė buvo siejama ne tik su priklausomybe, bet ir su psichikos sveikatos sutrikimais, kurių to meto medicina aiškino ribotai. Utrillo ne kartą pateko į gydymo įstaigas, o jo kasdienybė svyravo tarp ligoninės režimo ir bandymų grįžti į įprastą gyvenimą.

    Lemiamu lūžiu tapo rekomendacija užsiimti kūrybine veikla kaip terapija: motina pradėjo mokyti sūnų piešimo, kompozicijos ir tapybos pagrindų. Tapyba kurį laiką veikė kaip stabilizuojanti rutina, o kartu atskleidė talentą, kuris nesiremė akademine mokykla, bet buvo paremtas atkakliu kartojimu ir stebėjimu.

    Utrillo dažniausiai tapė tai, ką matė aplink save: Montmartro gatves, sienas, aikštes, malūnus, bažnyčių siluetus, nušiurusias užeigas. Kartojami motyvai tapo jo vizitine kortele, o miesto architektūra drobėse virto savotišku asmeninės būsenos žemėlapiu.

    Šlovė, apdovanojimai ir nuolatinė kova

    Po 1910 metų jo darbai vis dažniau atkreipė kritikų ir kolekcininkų dėmesį, o 1920-aisiais pavardė tapo žinoma ir už Prancūzijos ribų. Skaičiuojama, kad jam priskiriama daugiau nei 3 500 darbų, nors tiksli autorystė dėl dirbtuvėse kartotų motyvų ir versijų gausos kai kuriais atvejais diskutuojama.

    Tačiau kartu su pripažinimu Utrillo gyvenime nesitraukė priklausomybės ir sveikatos krizės. Finansinė sėkmė ne visada reiškė stabilumą: pasakojama, kad užbaigti paveikslai kartais virsdavo greitu būdu gauti pinigų, kurie vėl maitino žalingus įpročius.

    1928 metais Utrillo buvo įvertintas garbingu Prancūzijos apdovanojimu – Garbės legiono ordinu. Tai tapo simboliniu patvirtinimu, kad Montmartro kasdienybę tapęs menininkas įėjo į oficialų meno kanoną, net jei asmeninė kova taip ir nebuvo iki galo laimėta.

    Paskutiniai metai ir palikimas

    Vėlesniais metais Utrillo gyvenime atsirado daugiau religingumo, o jis pats bandė atsitraukti nuo Montmartro aplinkos, kuri jį ir formavo, ir griovė. Jis vedė Lucie Valore ir persikėlė gyventi į ramesnę vietą netoli Paryžiaus, tikėdamasis stabilesnio ritmo.

    1955 metais Utrillo mirė nuo plaučių ligos Dax mieste, o palaidotas buvo Montmartre, šalia vietų, kurias visą gyvenimą tapė. Jo istorija iki šiol dažnai minima kaip ryškus pavyzdys, kaip kūryba gali tapti ir išsigelbėjimu, ir trapia atrama žmogui, nuolat balansuojančiam tarp talento, ligos ir priklausomybės.