CP v2

Tag: Moody’s

  • Varšuvos biržoje – nauji rekordai po „Moody’s“ reitingo kirčio: investuotojai blogas žinias jau buvo įkainoję

    Varšuvos vertybinių popierių birža pirmadienį pasiekė naujas aukštumas: pagrindinis indeksas WIG20 per sesiją kilo apie 2,2 proc. iki maždaug 4 214 punktų, o platesnis WIG paaugo apie 2,1 proc. iki maždaug 158 286 punktų. Augimas buvo platus: mWIG40 kilo apie 2,3 proc., sWIG80 – apie 0,9 proc.

    Rinkos optimizmas išsiskyrė tuo, kad jis pasirodė netrukus po to, kai reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta vienu laipteliu – iki A3. Vis dėlto kainų dinamika rodė, kad investuotojai šį sprendimą iš anksto įvertino ir jis netapo netikėtu sukrėtimu.

    Reitingo sprendimas neįgąsdino

    Rinkos dalyviai pabrėžė, kad toks „Moody’s“ žingsnis didžiąja dalimi jau buvo įskaičiuotas akcijų kainose, todėl neįvyko staigus rizikos išpardavimas. Dalis dėmesio persikėlė nuo paties reitingo simbolio prie makroekonominių perspektyvų ir įmonių rezultatų.

    Analitikų vertinimu, svarbiu signalu tapo ir tai, kad perspektyva kartu buvo pakeista į stabilią. Tai investuotojams reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu tolesni reitingo mažinimai nėra laikomi labiausiai tikėtinu scenarijumi.

    „Šįkart rinkos reakcija rodo, kad investuotojai tokiam žingsniui iš esmės buvo pasiruošę, o pats reitingo mažinimas jau anksčiau buvo įkainotas“, – sakė akcijų rinkos analitikas Mikołajus Sobierajskis iš XTB.

    Jo teigimu, kapitalas iš vietos rinkos nesitraukė, o augimo „plotis“ buvo papildomas teigiamas signalas. Pasak analitikų, tai gali reikšti, kad daliai investuotojų svarbiausi yra ekonomikos augimo tempai ir įmonių pelningumas, o ne trumpalaikės reitingų naujienos.

    Bankai tapo ryškiausiu segmentu

    Vienas ryškiausių judėjimų fiksuotas bankų sektoriuje: indeksas WIG Banki pakilo iki naujo istorinio maksimumo ir sesiją baigė ties maždaug 28 347 punktais. Augo visos bankų sektoriaus bendrovės, esančios WIG20 arba mWIG40 indeksuose.

    Rinkoje buvo atkreiptas dėmesys, kad teorinėje perspektyvoje reitingo mažinimas gali didinti jautrumą bankams, nes jie yra reikšmingi valstybės skolos turėtojai. Vis dėlto praktinis prekybos rezultatas parodė priešingą vaizdą: investuotojai labiau rinkosi sektorių, kuris dažnai laikomas cikliškai patraukliu esant palankioms ekonomikos augimo prognozėms.

    Kas dar išsiskyrė sesijoje?

    Tarp didžiausių kapitalizacijų įmonių dauguma brango, o viena ryškesnių augimo istorijų buvo „Modivo“ akcijos, kurios šoktelėjo beveik 6 proc. Bendrovės kaina pastaraisiais mėnesiais buvo patyrusi ilgą nuosmukį, tačiau pastaruoju metu fiksuotas atšokimas nuo žemumų.

    Tuo metu dvi bendrovės dieną baigė nežymiu minusu: „Allegro“ kaina smuko apie 0,74 proc., o „Dino“ – apie 0,70 proc. Bendras vaizdas išliko pozityvus, nes kylantys indeksai signalizavo platų pirkėjų aktyvumą.

    „Paradoksalu, tačiau svarbiausia komunikato dalis yra ne reitingo sumažinimas, o perspektyvos pakeitimas į stabilią“, – sakė XTB analizės padalinio vadovo pavaduotojas Michałas Stajniakas.

    Jo vertinimu, užsienio kapitalas akcijų rinkoje pirmiausia stebi ekonomikos augimo perspektyvas. „Moody’s“ ekonominės prognozės, numatančios maždaug 3,7 proc. BVP augimą, tapo svarbiu argumentu, leidžiančiu Lenkijai išsiskirti vangiau augančios euro zonos fone.

  • Lenkijai „Moody’s“ sumažino reitingą: brangstant skolinimuisi prasideda tikras 2027 metų biudžeto testas

    Lenkijos finansų rinkose sujudimas kilo po to, kai reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino šalies kredito reitingą vienu laipteliu – iki A3. Sprendimą lydėjo staigesnis 10 metų obligacijų pajamingumo šuolis, o tai signalizuoja, kad skolintis valstybei gali brangti net ir be akivaizdaus kapitalo bėgimo.

    Nors pirmomis dienomis nebuvo matyti panikos požymių nei obligacijų, nei valiutos rinkoje, pagrindinis klausimas lieka atviras: kaip atrodys 2027 metų biudžetas, jei pajamų planus mažins politiniai sprendimai, o rizikos premija už Lenkijos skolą išliks didesnė. Investuotojams svarbiausia ne pats reitingo pokytis, o tai, ar valdžia pateiks patikimą kelią deficitui ir skolai stabilizuoti.

    Kas lėmė reitingo mažinimą?

    „Moody’s“ argumentacijoje akcentuojama fiskalinė kryptis: didelis deficitas, auganti skola ir didėjanti jos aptarnavimo kaina. Agentūra prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 ir 2027 metais gali siekti apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto, o skolos santykis su bendruoju vidaus produktu gali kilti iki beveik 69 proc. 2027 metais.

    Kitas svarbus motyvas – politinės kliūtys fiskalinei konsolidacijai. Reitingų agentūra tiesiogiai neįvardija vieno sprendimo kaip priežasties, tačiau pabrėžia, kad šalies institucijoms vis sunkiau susitarti dėl priemonių, kurios leistų mažinti deficitą nepadidinant skolos dar sparčiau.

    2027 metų biudžetas: kur gali atsiverti skylė?

    2027 metų biudžeto projekte numatoma apie 153,2 mlrd. eurų pajamų, iš jų apie 137,3 mlrd. eurų turėtų sudaryti mokestinės pajamos. Plane pajamų didinimas remiasi ne vien išlaidų augimo ribojimu, bet ir naujomis ar didesnėmis mokestinėmis priemonėmis.

    Rinkos dalyviai įvardija riziką, kad politiniai veto ar neįgyvendintos mokestinės pataisos gali sumažinti biudžeto pajamas maždaug 2,2–3,3 mlrd. eurų. Toks pajamų praradimas pats savaime nebūtinai sukelia krizę, tačiau didina skolą, augina palūkanų išlaidas ir mažina valdžios manevro laisvę ekonomikai lėtėjant.

    Ką reiškia brangesnis skolinimasis?

    Reitingo sumažinimas nebūtinai automatiškai išprovokuoja ilgalaikį pajamingumų šuolį, nes dalis rizikos gali būti įkainota iš anksto. Vis dėlto, jei investuotojai reikalauja aukštesnės premijos už riziką, valstybės skolos aptarnavimas per kelerius metus pastebimai pabrangsta, ypač kai didelė dalis skolos turi būti refinansuojama.

    2027 metais poveikis labiausiai paliestų naujas emisijas, o pilnas brangesnių palūkanų persidavimas visam skolos portfeliui paprastai užtrunka. Dėl to rinkai svarbiausia ne vienadienė reakcija, o tai, ar padidėjusi rizikos premija taps ilgalaike norma.

    Lenkijos finansų ministerija viešai pabrėžė, kad sprendimą vertina rimtai, tačiau be panikos, ir akcentavo institucijų bendradarbiavimo svarbą. Prezidento kanceliarija savo ruožtu argumentuoja, kad vetuoti teisės aktai, jų vertinimu, buvo parengti nekokybiškai ir kėlė teisinių abejonių.

    Rinkos požiūriu lemiamas bus atsakymas į paprastą klausimą: ar valdžia pateiks aiškų atsarginį scenarijų, kuris užpildytų galimą pajamų trūkumą nepadidinant skolos daugiau, nei investuotojai pasirengę toleruoti. Kol tokio signalo nėra, 2027 metų biudžetas išlieka pagrindiniu testu Lenkijos kredito patikimumui.

  • Graikija grįžta į elitą: Atėnų birža pripažinta išsivysčiusių rinkų klubo nare

    Graikija grįžta į elitą: Atėnų birža pripažinta išsivysčiusių rinkų klubo nare

    Graikijos akcijų rinka po ilgų metų sugrįžo į išsivysčiusių rinkų žemėlapį: indeksų sudarytoja FTSE Russell perklasifikavo šalį iš pažengusios besivystančios į išsivysčiusią rinką. Tai svarbus signalas tarptautiniams investuotojams, nes nuo tokių sprendimų priklauso, kur gali investuoti dalis institucinių fondų.

    Pokytis reiškia, kad 62 Graikijos bendrovių akcijos iš FTSE besivystančių rinkų krepšelių buvo perkeltos į išsivysčiusių rinkų indeksus. Rinkos dalyviai pažymi, kad tai gali didinti užsienio kapitalo srautus ir likvidumą, o biržoje listinguojamoms įmonėms atverti daugiau finansavimo galimybių.

    „Tai yra lūžio taškas, kuris gali praplėsti tarptautinių investuotojų ratą ir sustiprinti Graikijos bendrovių prieigą prie kapitalo“, – sakė Atėnų biržos grupės vadovas Yianos Kontopoulos.

    Tą pačią kryptį pasirinko ir indeksų tiekėja STOXX, taip pat priskyrusi Graikiją prie išsivysčiusių rinkų. Dėl to devynios Graikijos bendrovės įtrauktos į STOXX Europe 600 indeksą, tarp jų National Bank of Greece, Eurobank, Piraeus Bank, Alpha Bank, taip pat pramonės ir energetikos grupės GEK Terna, Motor Oil, PPC, Metlen ir mažmenininkė Jumbo.

    Prieš įsigaliojant pokyčiams, fondai, sekantys indeksus, privalėjo persitvarkyti portfelius: besivystančių rinkų fondai pardavinėjo Graikijos akcijas, o išsivysčiusių rinkų fondai jas pirko. Dėl to prekybos apyvarta Atėnuose šoktelėjo iki rekordinės maždaug 4,26 milijardo eurų sumos, o rinkoje dėmesys dabar krypsta į klausimą, ar tai virs ilgalaikiu užsienio investuotojų aktyvumu.

    Biržos „paaukštinimas“ sutapo ir su gerėjančiais signalais dėl valstybės finansų. Reitingų agentūra Moody’s pakeitė Graikijos Baa3 reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą, taip pasiųsdama žinią, kad, tęsiantis fiskaliniams ir ekonominiams pagerėjimams, reitingas gali būti keliamas.

    Kita agentūra Scope Ratings žengė dar toliau ir pakėlė Graikijos reitingą nuo BBB iki BBB+, perspektyvą palikdama stabilią. Tokie sprendimai paprastai didina investuotojų pasitikėjimą ir gali mažinti valstybės skolinimosi kaštus, nes reitingai yra vienas svarbiausių rizikos vertinimo orientyrų tarptautinėse rinkose.

    Graikijos finansų ministerija pabrėžė, kad sprendimus lėmė mažėjanti skolos našta, biudžeto pertekliaus siekis, gerėjantis mokesčių surinkimas ir reformos, stiprinančios institucijų veiklą. Vis dėlto ekonomistai atkreipia dėmesį, kad išsivysčiusių rinkų statusas savaime negarantuoja nuolatinių kapitalo srautų, jei nebus užtikrintas stabilus augimas, investicijų aplinka ir įmonių skaidrumas.

    Pastaraisiais metais investuotojų dėmesys Europos rinkose vis dažniau krypsta į fiskalinę drausmę ir struktūrines reformas, ypač didesnių palūkanų normų laikotarpiu. Graikijai tai reiškia, kad grįžimas į išsivysčiusių rinkų klubą tampa ne tik simboliniu, bet ir praktiniu įsipareigojimu išlaikyti patikimumą, gerinti produktyvumą ir didinti gyventojų pajamas.

  • Moody’s sumažino Lenkijos reitingą: įvardijo silpną vietą ir prognozuoja augantį deficitą

    Reitingas sumažintas iki A3

    Reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Lenkijos ilgalaikį kredito reitingą nuo A2 iki A3 ir nustatė stabilią perspektyvą. Agentūra sprendimą grindžia, jos vertinimu, ilgalaikiu šalies fiskalinės padėties silpnėjimu ir sparčiai augančia valstybės skolos našta.

    „Moody’s“ nurodo, kad dideli biudžeto deficitai, nepaisant ekonomikos augimo, pastaraisiais metais reikšmingai padidino viešąją skolą. Kartu augančios skolinimosi išlaidos, pasak agentūros, blogina skolos aptarnavimo rodiklius.

    Prognozės: deficitas apie 7 proc.

    Agentūra prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026–2027 metais išliks apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis, „Moody’s“ vertinimu, laikysis nepaisant to, kad Lenkijos ekonomika turėtų augti sparčiau nei vidutiniškai.

    Skolos našta, agentūros skaičiavimu, taip pat didės: valdžios sektoriaus skola 2027 metais galėtų pasiekti 68,9 proc. bendrojo vidaus produkto, kai 2025 metais ji, pagal agentūros minėtą trajektoriją, sudarė 59,7 proc. Bendrą vaizdą, anot „Moody’s“, lemia didesnės išlaidos sveikatai, viešosios investicijos ir tęstiniai socialiniai bei gynybos įsipareigojimai.

    Silpnoji vieta: fiskalinės taisyklės ir skolos apskaita

    „Moody’s“ teigimu, Lenkijoje silpnėja fiskalinės politikos efektyvumas, nes ji pastaraisiais metais buvo procykliška, o valdžios noras arba gebėjimas atkurti fiskalinius rezervus palankiomis ekonominėmis sąlygomis buvo ribotas. Agentūra pabrėžia, kad deficitai išliko aukšti net esant žemam nedarbui ir dideliam Europos Sąjungos lėšų srautui.

    Agentūra taip pat atkreipia dėmesį į skolos augimą už nacionalinių fiskalinių taisyklių ribų. Dalis įsipareigojimų, sukauptų per valstybės valdomas struktūras, gali nebūti įtraukiami į nacionalinę skolos apibrėžtį, tačiau pagal Europos Sąjungos metodiką jie patenka į valdžios sektoriaus skolą, todėl bendras skolos lygis vertinamas kaip didesnis.

    Politika ir rinkimai gali atidėti korekcijas

    „Moody’s“ nurodo, kad politiniai veiksniai, įskaitant įtampas tarp valdžios ir prezidento institucijos bei artėjantį rinkimų ciklą, mažina reikšmingos fiskalinės konsolidacijos tikimybę artimiausiu laikotarpiu. Agentūra mano, kad tai gali atidėti sprendimus, kurie greičiau mažintų deficitą.

    Vis dėlto stabili perspektyva, agentūros aiškinimu, reiškia subalansuotas rizikas esamame A3 lygyje. „Moody’s“ tikisi, kad ekonomikos augimą palaikys investicijos, taip pat privataus vartojimo ir grynojo eksporto dinamika, nors kartu išlieka padidėjusi geopolitinė įtampa dėl karo Ukrainoje.

    Finansų ministras ragina bendradarbiauti

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad agentūros sprendimą vertina rimtai, tačiau ramiai. Jis pabrėžė, kad Vyriausybė ketina stiprinti viešuosius finansus, tačiau tam, jo teigimu, reikalingas visų valstybės institucijų, įskaitant prezidentą, bendradarbiavimas.

    „Šį sprendimą vertiname rimtai, bet ramiai. Lenkijos ekonomika sparčiai auga, o jos pagrindai išlieka tvirti. Nuosekliai stiprinsime viešuosius finansus, tačiau tam reikia visų valstybės institucijų bendradarbiavimo, įskaitant prezidentą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Po sprendimo „Moody’s“ reitingas A3 su stabilia perspektyva sutampa su kitų didžiųjų agentūrų reitingų lygiu, kuris Lenkijai šiuo metu taip pat yra toje pačioje kategorijoje. Tai reiškia, kad rinkos dalyviai, vertindami Lenkijos skolinimosi riziką, gaus nuoseklų signalą iš pagrindinių reitinguotojų, tačiau dideli deficitai ir skolos trajektorija išliks esminiais stebimais rodikliais.

  • NBP vadovas perspėja: po rinkimų Lenkijai gali grėsti reitingo mažinimas dėl finansų būklės

    Lenkijos centrinio banko NBP vadovas Adamas Glapińskis perspėjo, kad po kitų metų parlamento rinkimų šaliai gali grėsti prastesnis kredito reitingas, jei negerės viešųjų finansų rodikliai. Jo teigimu, iki rinkimų reitingų agentūros paprastai vengia staigių sprendimų, tačiau po balsavimo situacija gali būti peržiūrėta griežčiau.

    „Manau, kad po rinkimų šis reitingas, jei niekas nepasikeis, deja, pasikeis. Nes objektyvi situacija yra tokia“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Moody’s sprendimas numatytas rugsėjį

    Artimiausias reikšmingas signalas rinkoms turėtų ateiti iš „Moody’s“, kuri yra numačiusi Lenkijos kredito reitingo peržiūrą rugsėjo 18 dieną. Šiuo metu Lenkijos reitingas yra A2, o perspektyva – neigiama, kas reiškia didesnę tikimybę, jog ateityje vertinimas gali būti sumažintas.

    „Moody’s“ neigiamą perspektyvą Lenkijai pakeitė 2025 metais, argumentuodama prastėjančia fiskaline padėtimi. Tokie sprendimai rinkoms svarbūs ne tik simboliškai, nes kredito reitingas veikia valstybės skolinimosi kainą ir investuotojų požiūrį į riziką.

    Fiskalinė drausmė tampa pagrindiniu kriterijumi

    Panašius perspėjimus anksčiau yra išsakiusi ir „Fitch“, kuri išlaikė Lenkijos ilgalaikį skolos reitingą A- lygyje, bet perspektyvą paliko neigiamą. Agentūra kaip vieną pagrindinių rizikų įvardijo aiškaus ir patikimo viešųjų finansų konsolidavimo plano trūkumą.

    Reitingų agentūros paprastai vertina ne vien deficitą ar skolą, bet ir politinės valios stabilizuoti finansus patikimumą, taip pat ekonomikos augimo perspektyvas, palūkanų normų aplinką ir išorės rizikas. Dėl to rinkimų ciklas dažnai tampa lūžio tašku: po jo tikimasi konkrečių sprendimų, o ne pažadų.

    NBP vadovo pasisakymas rodo, kad reitingo mažinimo rizika nebėra vien teorinė. Esminis klausimas artimiausiais mėnesiais bus tai, ar valdžia pateiks įtikinamą deficito mažinimo kelią ir priemones, kurios sustiprintų finansų sistemos tvarumą ilgesniu laikotarpiu.

  • Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika 2026 metų pirmąjį pusmetį augo 8,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius oficialius duomenis prezidento Šavkato Mirzijojevo vadovauto pasitarimo metu pristatė šalies institucijos, pabrėždamos, kad spartėjantį tempą palaiko paslaugų sektorius ir investicijų bumas.

    Per šešis mėnesius investicijos siekė apie 24,6 mlrd. eurų, o eksportas – maždaug 12,7 mlrd. eurų. Paslaugų sektorius augo 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., pramonė – 8 proc., o žemės ūkis – 4,7 proc., tad bendras vaizdas rodo, kad ekonomikos variklis vis labiau persikelia į miestus ir įmonių veiklą, o ne į tradicinį agrarinį sektorių.

    Prie pozityvių signalų prisidėjo ir tarptautinių reitingų agentūrų sprendimai: „Moody’s“ 2026 metų birželį pakėlė Uzbekistano suverenaus skolinimosi reitingą nuo Ba3 iki Ba2, o „Fitch“ paliko BB įvertinimą, bet perspektyvą pakeitė į teigiamą. Tokie pokyčiai paprastai reiškia mažėjančią rizikos premiją investuotojų akyse ir lengvesnį priėjimą prie finansavimo, nors galutinės sąlygos priklauso ir nuo pasaulinių palūkanų normų.

    Prezidentas ragino regionų ir sektorių vadovus iš esamų investicinių, pramonės bei eksporto projektų išgauti daugiau realios grąžos – gamybos apimčių ir pardavimų užsienyje. Pasitarime daug dėmesio skirta ir tam, ar pasirašyti susitarimai iš tiesų virsta veikianciomis gamyklomis, naujomis darbo vietomis bei didesniu eksportu.

    „Norint pagerinti mūsų 40 milijonų žmonių gyvenimo lygį, būtinas 9–10 proc. ekonomikos augimas“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Nuo žemės ūkio prie pramonės

    Ekonomikos ir finansų ministerija augimą sieja su struktūriniu persitvarkymu, kuris spartėjo po 2017 metais pradėtų reformų. Jose akcentuota valiutos rinkos liberalizacija, prekybos atvėrimas, privatizavimo procesai ir pinigų politikos pertvarka, siekiant didesnio prognozuojamumo verslui.

    Ministerijos atstovai nurodo, kad per pastarąjį laikotarpį žemės ūkio dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje mažėjo, o pramonės ir paslaugų – didėjo. Tai reiškia ne tik kitokį BVP „receptą“, bet ir augančius poreikius infrastruktūrai, logistikai, kvalifikacijoms bei darbo rinkos prisitaikymui.

    Iki 2025 metų pabaigos bendrosios pagrindinio kapitalo formavimo apimtys pasiekė apie 41,3 mlrd. eurų, o investicijų ir BVP santykis pakilo iki maždaug 32 proc. Eksporto apimtys per reformų laikotarpį taip pat didėjo ir 2025 metais siekė apie 29,9 mlrd. eurų, kas rodo, kad šalies tikslas – uždirbti daugiau iš perdirbimo ir didesnės pridėtinės vertės.

    Kas stabdo susitarimų įgyvendinimą

    Prezidento administracija teigė, kad įgyvendinimas nevienodas: dalis projektų stringa dėl sertifikavimo, apyvartinių lėšų trūkumo, logistikos ir įėjimo į užsienio rinkas barjerų. Šalies vadovybė pavedė atsakingoms institucijoms greitinti sprendimus, kad investicijų portfelis realiai virstų produkcija ir eksporto srautais.

    Taip pat nurodyta, kad per aukšto lygio vizitus suderintų investicinių iniciatyvų apimtis sudaro apie 1 617 projektų, kurių bendra vertė siekia maždaug 187,3 mlrd. eurų. Tokios sumos signalizuoja ambicijas, tačiau praktikoje lemiamas veiksnys yra projektų „perėjimas“ iš susitarimų į statybas, gamybą ir mokesčius generuojantį veikimą.

    Darbo vietų formalizavimas užtruks

    Valdžia nurodė regioninėms užimtumo tarnyboms plėsti profesinį rengimą ir aiškiau sieti infrastruktūros programas su realiu darbo vietų kūrimu. Likusioje 2026 metų dalyje institucijoms pavesta didesnį dėmesį skirti namų ūkių pajamoms, nes sparčiai augant ekonomikai visuomenė tikisi apčiuopiamos naudos kasdienybėje.

    Šveicarijos vystomojo bendradarbiavimo agentūros atstovai, vertindami pokyčius, pabrėžė, kad užimtumo formalizavimas yra ilgas procesas. Formalus darbas paprastai reiškia platesnę socialinę apsaugą, įskaitant socialinį draudimą, pensijų kaupimą ir aiškesnes darbo santykių taisykles, tačiau perėjimas iš šešėlio į oficialią ekonomiką reikalauja laiko ir administracinių sprendimų.

    Pranešama, kad regionų pasiūlymai dėl rizikų pramonėje, infrastruktūroje ir eksporte turi būti pateikti iki rugpjūčio 15 dienos ir bus naudojami planuojant 2027 metų biudžetą bei investicijų ir eksporto prioritetus. Tai turėtų parodyti, ar šalis sugebės išlaikyti aukštą augimo tempą, kartu mažindama kliūtis, dėl kurių projektai vėluoja.

  • Carlosas Slimas įvardijo „Pemex“ krizę kaip didžiausią Meksikos bėdą: skolos ir smukusi gavyba

    Carlosas Slimas įvardijo „Pemex“ krizę kaip didžiausią Meksikos bėdą: skolos ir smukusi gavyba

    Pagrindinė žinia iš Slimо

    Meksikos milijardierius Carlosas Slimas pareiškė, kad valstybinės naftos bendrovės „Pemex“ krizė, jo vertinimu, yra didžiausia šalies problema. Jis akcentavo mažėjančią naftos gavybą, investicijų stoką ir didžiulius įsipareigojimus.

    Verslininkas šią poziciją išsakė per kasmetinę spaudos konferenciją, kurioje tradiciškai komentuoja šalies ekonomikos ir verslo aktualijas. „Pemex“ finansinė būklė, anot jo, daro įtaką ne tik energetikai, bet ir platesniam valstybės stabilumui.

    Skolos, nuostoliai ir valstybės parama

    „Pemex“ skola siekia apie 73 milijardus eurų, o tai ilgą laiką laikoma vienu didžiausių bendrovės veiklos iššūkių. Skolos aptarnavimas riboja galimybes sparčiau modernizuoti infrastruktūrą ir didinti gavybą.

    Bendrovė 2025 metus baigė patyrusi maždaug 2,1 milijardo eurų nuostolį. Meksikos valdžia pastaraisiais metais į „Pemex“ nukreipė reikšmingą finansinę paramą, siekdama stabilizuoti padėtį ir užtikrinti veiklos tęstinumą.

    Ką siūlo Slimas?

    Carlosas Slimas pabrėžė, kad prioritetas turėtų būti naftos gavybos didinimas, nes dabartiniai apimčių rodikliai, jo manymu, yra nepakankami. Jis teigė, kad didesnės viešosios ir privačios investicijos galėtų padėti reikšmingai pakelti išgaunamos naftos kiekį.

    Pasak jo, papildomos investicijos teoriškai leistų padidinti gavybą maždaug 800 000 barelių per dieną. Toks šuolis, Slimо vertinimu, būtų esminis žingsnis mažinant spaudimą „Pemex“ finansams ir stiprinant Meksikos energetinį saugumą.

    „Krizė „Pemex“ yra pagrindinė Meksikos problema“, – sakė Carlosas Slimas.

    Toje pačioje konferencijoje verslininkas taip pat palankiai įvertino prezidentės Claudios Sheinbaum ekonomikos valdymą. Kartu jis kritikavo agentūros „Moody’s“ sprendimą pabloginti Meksikos skolos reitingą, teigdamas, kad tokie vertinimai ne visada atspindi ilgalaikius šalies fundamentus.

    Be to, Slimas pranešė planuojantis šiemet investuoti apie 4,3 milijardo eurų, tačiau detalių neatskleidė. Jo įžvalgos atkreipė dėmesį į tai, kad „Pemex“ klausimas Meksikoje išlieka ne vien įmonės, bet ir visos valstybės finansų bei energetikos politikos išbandymu.