Katės tarpusavyje besilaižančios dažnai atrodo kaip akivaizdus draugystės ženklas, tačiau naujesni gyvūnų elgsenos tyrimai rodo sudėtingesnį vaizdą. Toks elgesys gali būti ir socialinis ryšys, ir praktinė higiena, o kartais net subtilus būdas kontroliuoti situaciją.
Gyvūnų elgsenos tyrėja iš Gento universiteto (Belgija) Morgan Van Belle su komanda analizavo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos 106 katės iš 53 namų ūkių. Vertinti keli signalų rinkiniai: tarpusavio bendravimas, kūno laikysena ir judesiai, ausų padėtis bei uodegos judesiai.
Higiena ar socialinis signalas?
Tyrime pastebėta, kad didžioji dalis tarpusavio laižymo tenka galvai ir kaklui, tai yra vietoms, kurias katei pačiai pasiekti sunkiau. Dėl to mokslininkai tokį elgesį sieja su praktine funkcija: padėti vienai kitai prižiūrėti kailį ir pašalinti nešvarumus.
Tačiau reikšminga dalis epizodų buvo susijusi ir su ausimis, o tai neretai lydėjo aiškūs diskomforto ženklai. Kai kurios katės, kurias laižė, atlošdavo ausis, kratydavo galvą ar bandydavo pasitraukti, tokie signalai dažnai rodo dirginimą ar įtampą.
Kada laižymas tampa spaudimu?
Vaizdo medžiagoje pasitaikė atvejų, kai laižoma katė ne tik vengė kontakto, bet ir atsakė kandimu ar staigiu judesiu. Tyrėjai tai aiškina kaip galimą situaciją, kai laižymas naudojamas ne vien rūpinimuisi, o fiziniam kontaktui primesti arba hierarchijai parodyti.
Ypač iškalbinga, kai viena katė nuosekliai laižo, o kita neatsako tuo pačiu ir demonstruoja uždarą kūno kalbą. Tokiu atveju tai gali būti ne abipusė draugystė, o vienpusis bandymas valdyti bendravimo taisykles.
Vis dėlto draugystė tarp kačių egzistuoja
Nepaisant dviprasmiškų situacijų, tyrimas fiksavo ir aiškius artumo požymius: dalyje namų ūkių katės dažniau elgėsi kooperatyviai, ilsėjosi šalia, rodė mažiau įtampos signalų ir tarpusavio laižymas atrodė labiau abipusis. Tai leidžia manyti, kad kai kurioms poroms laižymas iš tiesų yra socialinio prisirišimo dalis.
Pasak tyrėjų, svarbiausia ne pats veiksmas, o kontekstas ir kūno kalba. Jei katė atsipalaidavusi, išlieka rami, o laižymas yra abipusis, tikimybė, kad tai draugiškas ryšys, didesnė.
„Katės konfliktus dažnai sprendžia labai subtiliai, o jų elgsena rodo lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti“, – sakė Morgan Van Belle.
Tyrėja yra pasakojusi, kad idėja analizuoti šį elgesį kilo stebint namų kates: ginčas dėl patogios vietos poilsiui kartais baigdavosi ne kova, o staigiu vienos katės bandymu pradėti laižyti kitą. Tai primena, kad iš pažiūros švelnus gestas ne visada turi vienareikšmę prasmę.