CP v2

Tag: Mossos d’Esquadra

  • Navaroje po 16 metų rasta pavogta vienuolyno relikvija: pėdsakai nuvedė iki Madrido turgaus

    Navaroje po 16 metų rasta pavogta vienuolyno relikvija: pėdsakai nuvedė iki Madrido turgaus

    Ispanijos Navaros regione po šešiolikos metų sugrąžinta pavogta sakralinio meno detalė iš Fitero miestelio vienuolyno. Pareigūnai teigia, kad kūrinys buvo dingęs nuo 2010 metais įvykdytų vagysčių bangos, kai buvo apvogtos kelios bažnyčios ir koplyčios, taip pat ir Santa María la Real de Fitero vienuolynas.

    Operaciją kartu vykdė Ispanijos nacionalinė policija ir Katalonijos policija Mossos d’Esquadra. Rastas kūrinys yra medžio reljefas, dekoruotas auksavimu ir polichromija, vaizduojantis šventąjį Bonaventūrą.

    Pasak tyrėjų, reljefo autorystė nėra tiksliai nustatyta, tačiau jis siejamas su XVI amžiaus romanistinės krypties meistro Juano de Anchetos mokykla. Kūrinys buvo paimtas iš dabartinio savininko 2026 metų balandį, o dabar oficialiai perduotas teisėtiems valdytojams.

    Kaip kūrinys keliavo per rinką

    Tyrimas prasidėjo nuo dabartinio savininko, kuris teigė reljefą įsigijęs Barselonos aukcione. Vis dėlto pareigūnai nustatė, kad iki aukciono kūrinys buvo ne kartą perparduotas tarp privačių asmenų ir įvairių prekybos vietų.

    Galiausiai pėdsakai nuvedė į Madrido sekmadieninį Rastro turgų, garsėjantį antikvariniais ir sendaikčių pardavėjais. Tyrėjų vertinimu, būtent tokiose prekybos vietose vogti kultūros paveldo objektai neretai išskaidomi, perleidžiami ir praranda aiškią kilmės istoriją.

    2026 metų balandžio pabaigoje reljefas buvo konfiskuotas Barselonoje, o apie radinį informuota kompetentinga teisminė institucija. Teismas nurodė kūrinį grąžinti Pamplonos ir Tudelos arkivyskupijai, kuri laikoma teisėta savininke.

    Kodėl tokie radiniai svarbūs?

    Kultūros paveldo specialistai pabrėžia, kad sakralinių kūrinių vagystės dažnai daro žalą ne tik materialine prasme. Tokie objektai yra vietos bendruomenių atminties dalis, o jų praradimas reiškia ir istorinio konteksto, ir religinių tradicijų tęstinumo sutrikdymą.

    Teisėsaugos institucijos Ispanijoje pastaraisiais metais vis dažniau remiasi bendromis regionų operacijomis ir rinkos stebėsena, siekdamos atsekti net ir seniai dingusius kūrinius. Šis atvejis parodė, kad net daug kartų perparduotas objektas gali būti identifikuotas ir grąžintas, jei pavyksta atkurti jo kelią per prekybos grandinę.

  • Išaiškintas „764“ tinklo lyderis: 17-metis Ispanijoje gąsdino šaudynėmis ir manipuliavo nepilnamečiais

    Išaiškintas „764“ tinklo lyderis: 17-metis Ispanijoje gąsdino šaudynėmis ir manipuliavo nepilnamečiais

    Suimtas įtariamas tinklo koordinatorius

    Ispanijos teisėsauga Gipuskoje, netoli sienos su Prancūzija, sulaikė 17-metį, kuris, pareigūnų vertinimu, buvo viena pagrindinių figūrų šalyje su vadinamuoju „764“ tinklu siejamoje veikloje. Operaciją kartu vykdė Guardia Civil, Baskų krašto policija Ertzaintza ir Katalonijos policija Mossos d’Esquadra.

    Pareigūnai nurodo, kad įtariamasis pastaraisiais mėnesiais siejamas su grasinimais įvairioms institucijoms, tarp jų ir švietimo įstaigoms, savivaldybėms, bibliotekoms bei kitoms viešosioms ir privačioms organizacijoms. Tokie pranešimai kėlė visuomenės nerimą ir vertė įstaigas taikyti sustiprintas saugumo priemones.

    Grasinimai ir bandymai sukelti paniką

    Teisėsaugos duomenimis, nuo sausio iki balandžio mėnesių nepilnametis esą siuntė ne vieną žinutę, kuriose buvo kalbama apie planuojamas šaudynes ir ginkluotus išpuolius. Nors realių atakų neįvyko, vien grasinimų pakako, kad dalis įstaigų aktyvuotų išskirtinius reagavimo protokolus.

    Kai kuriuose pranešimuose, pasak tyrėjų, buvo užsimenama ir apie ketinimus transliuoti išpuolius tiesiogiai, kad tai stebėtų kiti bendruomenės nariai. Taip pat tiriami grasinimai populiariai laisvalaikio vietai ir keliems konkretiems asmenims.

    Liepos 16 dieną, gavus teismo leidimus, atliktos kratos dviejuose su įtariamuoju siejamuose būstuose Gipuskoje. Per jas paimti elektroniniai įrenginiai, duomenų laikmenos ir dokumentai, kurie šiuo metu analizuojami, o pats sulaikytasis pristatytas teisėjui ir perduotas specializuotam centrui Donostijoje–San Sebastiane.

    Kas yra „764“ ir kuo jis pavojingas

    „764“ pavadinimas siejamas su Jungtinėse Valstijose atsiradusia internetine bendruomene, kurios pavadinimas kildinamas iš Teksaso valstijos pašto kodo pradžios skaitmenų. Laikui bėgant ji, tyrėjų vertinimu, transformavosi iš marginalių forumų grupių į tarptautiniu mastu veikiančius uždarus kanalus, kuriuose fiksuojami sunkūs nusikaltimai.

    Tokioms struktūroms dažniausiai priskiriama seksualinio turinio šantažo praktika, nepilnamečių išnaudojimas, smurto ir žiauraus turinio platinimas, taip pat skatinimas žalotis ar paklusti vadinamiesiems iššūkiams. Kanadoje „764“ yra įvardytas kaip teroristinis vienetas, o kitose valstybėse vykdomi tyrimai dėl jo veiklos.

    Swatting, doxing ir tapatybės vagystės

    Ispanijoje tiriant šią bylą taip pat akcentuojami metodai, būdingi ekstremalioms interneto bendruomenėms. Tarp jų minimas swatting, kai melagingais pranešimais siekiama iškviesti ginkluotas pajėgas į nekaltų žmonių namus, ir doxing, kai viešinami asmens duomenys siekiant jį įbauginti ar sukelti puolimą internete.

    Teisėsauga taip pat mini tapatybės vagystes ir bandymus nukreipti įtarimus į su įvykiais nesusijusius asmenis, kad būtų klaidinami tyrėjai ir sukeliamos pavojingos situacijos. Skelbiama, kad mažiausiai du žmonės, vienas Baskų krašte ir vienas Katalonijoje, patyrė priekabiavimo kampanijas, susijusias su tokiomis praktikomis.

    Kaip įtraukiami nepilnamečiai

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie tinklai aktyviai taikosi į nepilnamečius socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse ir žaidimų platformose. Kontaktas dažnai pradedamas draugiškai, tačiau vėliau pereinama prie manipuliacijos, izoliavimo nuo artimųjų ir šantažo.

    Pasak pareigūnų, bendruomenėse gali būti taikoma psichologinė prievarta, žeminimas, spaudimas žalotis ir paklusti vadinamiesiems reikalavimams, o vėliau gautos nuotraukos ar vaizdo įrašai naudojami aukai kontroliuoti. Specialistai ragina pastebėjus pasikartojančius prašymus siųsti intymias nuotraukas ar slėpiamus pokalbius kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

    „Ankstyvas šeimos, mokyklos ir teisėsaugos įsitraukimas yra veiksmingiausias būdas užkirsti kelią įtraukimui į tokias grupes“, – pabrėžė tyrimui artimi šaltiniai.

  • „Mango“ įkūrėjo mirties byloje – nauji liudytojai ir rekonstrukcija: įtariamas sūnus

    „Mango“ įkūrėjo mirties byloje – nauji liudytojai ir rekonstrukcija: įtariamas sūnus

    Tyrimas plečiamas

    Teisėja, tirianti „Mango“ įkūrėjo Isako Andico žūtį, nurodė atlikti naują tyrimo veiksmų etapą: į bylą kviečiami papildomi liudytojai, taip pat paskirta teismo ekspertų rekonstrukcija. Tikslas – kuo tiksliau atkurti įvykių eigą ir patikrinti, ar mirtiną kritimą galima paaiškinti nelaimingu atsitikimu.

    Kaip skelbiama teismo dokumentuose, kalbama apie kritimą Montserrato kalnų trasoje, įvykusį 2024 metų gruodžio 14 dieną. Byloje tiriama, ar sužalojimų pobūdis ir kitos aplinkybės atitinka vien kritimo dinamiką, ar galėjo būti ir kitas veiksnys.

    Liudytojai iš artimiausio rato

    Tarp į teismą kviečiamų liudytojų – šeimos terapeutas, verslininko dukros Sarah ir Judith Andic, partnerė, taip pat bendrovės vadovas Toni Ruiz. Taip pat numatyta apklausti šeimos sekretorių ir pareigūnus, kurie vieni pirmųjų atvyko į įvykio vietą.

    Į bylą įtraukiami ir Katalonijos policijos Mossos d’Esquadra kalnų gelbėjimo padalinio pareigūnai. Teisėja taip pat pavedė nustatyti ir apklausti žygeivius, kurie po nelaimės bendravo su Jonathanu Andicu, įskaitant asmenį, padėjusį jam iškart po incidento.

    Žinutės ir santykių įtampa

    Vienu svarbesnių tyrimo elementų tapo žinutės, kuriomis, kaip teigiama bylos medžiagoje, terapijos laikotarpiu keitėsi Isakas Andicas, Jonathanas Andicas ir šeimos terapeutas. Prokuratūra šiuos pokalbius vertina kaip galimą ženklą, kad tėvo ir sūnaus santykiai buvo prastėję.

    Gynyba savo ruožtu tvirtina, kad tokio pobūdžio komunikacija turėtų būti vertinama terapijos kontekste, o ne kaip tiesioginis įrodymas apie ketinimus ar nusikalstamą veiką. Būtent dėl to terapeutas laikomas reikšmingu liudytoju, galinčiu paaiškinti bendravimo prasmę ir aplinkybes.

    „Manęs nestebina, kad pagalvojote, jog aš net galėčiau jus nužudyti“, – rašė Jonathanas Andicas terapeuto žinutėje, kuri minima bylos dokumentuose.

    Rekonstrukcija ir įkalčiai

    Teismo ekspertinė rekonstrukcija turėtų vykti dalyvaujant teismo medicinos ekspertams, kriminalistams ir specialistams, kurie vertino įvykio vietą. Bus analizuojama, ar sužalojimai dera su kritimo trajektorija, reljefu ir vietoje rastais pėdsakais.

    Tarp tiriamų objektų minimi laikrodis, striukė, kraujo pėdsakai ir įvairios žymės take. Be to, teisėja pareikalavo pateikti visus Isako Andico medicininius, slaugos ir vaistų vartojimo įrašus, nes gynyba teigia, kad sveikatos problemos, įskaitant osteoartritą, galėjo turėti įtakos nelaimei.

    Byloje toliau tiriamas Jonathanas Andicas – jis buvo vienintelis asmuo, lydėjęs tėvą žygyje. Teismas kol kas atmetė dalį prokuratūros prašymų, įskaitant visų įtariamojo elektroninių įrenginių paėmimą, argumentuodamas, kad šiuo metu tokia priemonė nepakankamai pagrįsta.

    Tyrimas tęsiamas, o papildomos apklausos ir rekonstrukcija turėtų padėti tiksliau atsakyti į klausimą, ar Montserrate įvykęs kritimas buvo tragiškas nelaimingas atsitikimas, ar nusikalstamos veikos pasekmė.