CP v2

Tag: Moterų sportas

  • Sydney Sweeney reklama „Novig“ sukėlė sportininkių pyktį: kaltinama moterų sporto seksualizavimu

    Sydney Sweeney reklama „Novig“ sukėlė sportininkių pyktį: kaltinama moterų sporto seksualizavimu

    Aktorė Sydney Sweeney atsidūrė naujos kritikos bangos centre po reklamos kampanijos JAV sporto prekybos ir lažybų programėlei „Novig“. Socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusija, ar provokuojantis klipas iš tiesų reklamuoja sportą, ar tiesiog parduoda dėmesį per nuogumą.

    Reklamoje S. Sweeney beveik nuoga pozuoja su sporto inventoriumi, o žinutė formuluojama kaip pažadas apie „tik sportą“ be politikos ar kitų temų. Kritikai tvirtina, kad vizualinis sprendimas užgožia turinį ir siunčia signalą, jog sporto auditorija pirmiausia viliojama seksualizuotu moters kūnu.

    „Negaliu apibūdinti, kaip įsiutau tai žiūrėdama. Tai spyris į veidą kiekvienai moteriai, kuri visą gyvenimą skyrė savo meistriškumui“, – sakė australų plaukikė Ariarne Titmus.

    Sportininkės ir moterų sporto bendruomenės atstovės pabrėžia, kad tokios reklamos prisideda prie seniai kritikuojamos tendencijos: moterų sportas matomas ne per pasiekimus, o per kūno vertinimą. Jų teigimu, tai ypač jautru laikotarpiu, kai moterų sportas daugelyje šalių aktyviai siekia didesnio matomumo, rėmėjų ir lygiaverčio žiniasklaidos dėmesio.

    „Yra didelis skirtumas tarp to, kai atrodai seksualiai dėl sporto, ir kai seksas naudojamas parduoti sportą“, – sakė boksininkė Skye Nicolson.

    Kritika kliuvo ir dėl to, kad reklama siejama su lažybų verslu. Pastaraisiais metais sporto lažybų rinkodara tapo viena agresyviausių reklamos krypčių, o įžymybių įtraukimas padeda pasiekti platesnę auditoriją. Dėl to vis dažniau keliami klausimai apie socialinę atsakomybę, ypač kai komunikacija gali pasiekti jaunesnius vartotojus.

    Diskusijoje pasigirdo ir kita pozicija: dalis komentatorių teigė, kad atsakomybė turėtų tekti reklamos kūrėjams bei užsakovams, o ne vien aktorei. Taip pat akcentuojama, jog provokacija reklamoje dažnai sąmoningai pasirenkama kaip greičiausias kelias į viešumą.

    „Kai norime jaunoms merginoms rodyti pavyzdį, turime kalbėti apie tai, ką kūnas gali padaryti, o ne kaip jis atrodo“, – sakė britų sprinterė Amy Hunt.

    Po reklamos pasirodymo socialiniuose tinkluose pastebėtas ir dalies auditorijos nusivylimas: viešai aptariamas masinis sekėjų mažėjimas aktorės paskyrose. Kol kas nei „Novig“, nei S. Sweeney viešai neatsitraukė nuo kampanijos idėjos, tačiau kilęs triukšmas dar kartą išryškino ribą, kur profesionalus marketingas virsta moterų sporto nuvertinimu.

  • Sidney Sweeney reklama „Novig“ sukėlė sportininkių pyktį: kaltina moterų sporto seksualizavimu

    Sidney Sweeney reklama „Novig“ sukėlė sportininkių pyktį: kaltina moterų sporto seksualizavimu

    Amerikiečių aktorė Sidney Sweeney vėl atsidūrė audros centre po naujos reklamos kampanijos, šįkart susijusios su sporto prognozių ir lažybų programėle „Novig“. Reklama, kurioje aktorė pozuoja beveik nuoga su įvairiu sporto inventoriumi, socialiniuose tinkluose sukėlė aštrią diskusiją apie moterų sporto įvaizdį ir seksualizavimą.

    Vaizdo klipe S. Sweeney kartoja, kad „Novig“ esą yra „tik sportas“, pabrėždama, jog platformoje nėra statymų dėl karų, mirčių ar politikos. Vis dėlto daliai žiūrovų užkliuvo kontrastas tarp šios žinutės ir reklamos estetinių sprendimų, kurie, kritikų teigimu, dėmesį nukreipia ne į sportą, o į nuogą kūną.

    Sportininkių reakcija: „smūgis į veidą“

    Ryškiausiai pasisakė profesionalios sportininkės, tarp jų olimpinės čempionės ir pasaulio čempionatų dalyvės. Australijos plaukikė Ariarne Titmus viešai rašė, kad reklama ją supykdė, nes esą menkina moteris, daugelį metų dirbančias dėl rezultatų, ir sportą paverčia preke, parduodama per kūno seksualizavimą.

    Panašiai kalbėjo ir pasaulio čempionė boksininkė Skye Nicolson, pabrėžusi, jog yra skirtumas tarp sportininkių, kurios gali atrodyti patraukliai dėl treniruočių, ir reklamos, kuri „seksą naudoja tam, kad parduotų sportą“. Kanados slidininkė Cassidy Gray socialiniuose tinkluose priminė, kad sportininkės ir taip dažnai susiduria su nepakankamu rimtumu, mažesniu matomumu ir nelygiomis galimybėmis, o tokio tipo kampanijos šias problemas tik pagilina.

    Ką sako pati aktorė ir kodėl ginčas plečiasi

    Sidney Sweeney, kuri reklamoje ne tik vaidina, bet ir yra „Novig“ strateginė partnerė bei investuotoja, kampaniją pristatė kaip sąmoningai žaismingą idėją. Jos teigimu, tikslas buvo „nukirsti triukšmą“ ir palikti vien sportą, o pasirinktas tonas turėjo turėti humoro ir lengvumo.

    „Kampanija buvo apie smagią idėją: mažiau triukšmo ir daugiau dėmesio sportui“, – sakė Sidney Sweeney.

    Kritikai atkirto, kad būtent kūno eksponavimas tapo pagrindiniu reklamos įrankiu, todėl deklaruojamas sporto fokusas neatrodo įtikinamas. Diskusija greitai išsiplėtė ir į platesnę temą: kur baigiasi provokacija reklamoje ir prasideda žala, kai komerciniai sprendimai prisideda prie stereotipų apie moterų vietą sporte.

    Platesnis kontekstas: reklama, dėmesio ekonomika ir jaunos merginos sporte

    Ši istorija išryškina tendenciją, kai prekių ženklai ir platformos vis dažniau renkasi provokuojančias kampanijas tam, kad pasiektų maksimalų organinį sklaidą socialiniuose tinkluose. Tokia „dėmesio ekonomika“ dažnai remiasi aštriomis reakcijomis, nes ginčas pats savaime tampa reklamos dalimi.

    Didžiosios Britanijos sprinterė Amy Hunt, kritikuodama kampaniją viešame interviu, akcentavo galimą poveikį jaunoms merginoms. Jos teigimu, kai sportas pristatomas per seksualizavimo prizmę, tai gali tapti papildomu barjeru toms, kurios svarsto pradėti sportuoti arba jaučia spaudimą atitikti išvaizdos standartus, o ne siekti sportinio meistriškumo.

    Tuo pat metu internete netrūko ir gynybinių balsų: dalis komentatorių klausė, ar teisinga atsakomybę suversti pačiai aktorei, jei kampanijos kryptį formuoja reklamos kūrėjai ir užsakovai. Vis dėlto kritikai primena, kad vieši asmenys, ypač turintys finansinį ryšį su prekės ženklu, tampa ne tik veidu, bet ir sprendimų dalimi.

    Kol kas „Novig“ nepaskelbė, kad kampanija būtų stabdoma ar koreguojama. Tačiau kilęs pasipiktinimas parodė, kad auditorija vis dažniau vertina ne tik reklamos kūrybiškumą, bet ir tai, kokias vertybes ji normalizuoja, ypač kalbant apie moterų sportą ir jo matomumą.

  • „Roland Garros“ aikštėje sužibęs Naomi Osaka auksinis apdaras vėl pakurstė ginčą dėl aprangos

    „Roland Garros“ aikštėje sužibęs Naomi Osaka auksinis apdaras vėl pakurstė ginčą dėl aprangos

    Perkėlė dėmesį nuo rezultato

    Naomi Osaka „Roland Garros“ turnyre pergalingai pradėjo pasirodymą, tačiau didžiausio dėmesio sulaukė ne vien žaidimas. Internete ir sporto komentatorių gretose diskusijas įplieskė jos pasirinkta apranga.

    Japonijos tenisininkė pirmajame mače nugalėjo vokietę Laurą Siegemund 6:3, 7:6 (3). Vis dėlto daugiausia kadrų ir komentarų atiteko ne taškams, o spindinčiai aukso spalvos suknelei.

    „Tai labai aukštoji mada. Kai naktį spindi Eifelio bokštas, man atrodo, kad šiek tiek taip ir atrodau“, – sakė Naomi Osaka.

    Sportininkė į kortą žengė vilkėdama juodą sijoną ir dekoruotą viršutinę dalį, kurią nusivilko prieš mačą, atidengdama žaidimui skirtą aukso spalvos, blizgią suknelę. Ji teigė, kad žaidimo suknelę sukūrė „Nike“, o išorinės aprangos detalės buvo šveicarų dizainerio Kevino Germanier kūrinys.

    Kur baigiasi saviraiška ir prasideda taisyklės?

    Pati N. Osaka pabrėžė, kad sportininkai šiuolaikiniame elite yra ir pramogų pasaulio dalis, o išėjimas į „Grand Slam“ aikštę jai yra reta proga jaustis tarsi atlikėjai. Kartu ji pripažino turėjusi ir praktišką nerimą, kad ryškiai atspindinti medžiaga gali trukdyti ar net sulaukti teisėjo pastabų.

    Tenisininkė sakė, kad buvo pasiruošusi ir atsarginį variantą, jei apranga sukeltų problemų. Tokie pasvarstymai primena, kad tenise aprangos taisyklės egzistuoja ne tik dėl estetikos, bet ir dėl saugumo, matomumo bei varžybų tvarkos.

    Senos diskusijos apie moterų aprangą

    Reakcijos socialiniuose tinkluose išsiskyrė į dvi stovyklas: vieni gyrė drąsią saviraišką ir modernų požiūrį, kiti tvirtino, kad tokia apranga esą neva neatitinka tradicijų. Ši įtampa nėra nauja, ypač kalbant apie moterų sportą, kuriame aprangos pasirinkimai dažnai vertinami griežčiau nei vyrų.

    Istorijoje būta ne vieno atvejo, kai sportininkių apranga tapo ginčų objektu. Plačiai aptartas pavyzdys yra Serena Williams aprangos epizodas, kai po diskusijų dėl aprangos reikalavimų teniso organizacijos buvo priverstos aiškiau apibrėžti, kas laikoma priimtina ir kodėl.

    „Kai išeini į aikštę su išskirtine apranga, turi atitikti lūkesčius ir aikštėje“, – sakė Annabel Croft.

    Buvusi Didžiosios Britanijos pirmoji raketė Annabel Croft svarstė, kad ne kiekviena žaidėja norėtų prisiimti papildomą dėmesio naštą, kuri ateina su individualiai kurta, ryškia apranga. Jos teigimu, N. Osaka su tuo susitvarko, nes pati mėgsta madą ir nebijo būti pastebėta.

    Diskusijai papildomo aštrumo suteikia ir tai, kad N. Osaka anksčiau yra atvirai kalbėjusi apie nerimą bendraujant su žiniasklaida bei psichologinės sveikatos iššūkius. Todėl daliai sirgalių ši istorija tapo ne tik apie madą, bet ir apie teisę pačiai sportininkei kontroliuoti savo įvaizdį bei pasakojimą.

    Kol teniso bendruomenė balansuoja tarp tradicijų ir modernėjimo, tokie atvejai parodo, kaip greitai apranga gali tapti visuomeninių nuostatų lakmuso popierėliu. N. Osaka atvejis dar kartą priminė, kad aikštėje vertinama ne vien technika, bet ir tai, kaip sportininkės pasirenka būti matomos.