CP v2

Tag: Moterų verslumas

  • Zarasų verslininkai susitiko bibliotekoje: kas keisis parama ir kaip išsikelti matomumą internete

    Zarasų verslininkai susitiko bibliotekoje: kas keisis parama ir kaip išsikelti matomumą internete

    Zarasuose, rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, į vieną erdvę susirinko vietos gyventojai, jau turintys verslą arba dar tik svarstantys, kaip įgyvendinti savo idėją. Renginyje aptartos planuojamos paramos kryptys ir praktiškai išbandyti skaitmeninės rinkodaros įrankiai.

    Pirmoji susitikimo dalis buvo skirta tarptautiniam „Interreg Europe“ projektui „GRANDIS“, kurio tema – žalias, skaitmeninis ir moterų valdomas smulkus ir vidutinis verslas regionuose. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie projektai siekia ne tik įkvėpti, bet ir paskatinti konkrečius savivaldybių sprendimus, darančius įtaką verslo aplinkai.

    Kas keisis verslo rėmime?

    Susitikime pristatyti planuojami Smulkiojo verslo subjektų rėmimo programos pokyčiai, kuriais daugiau dėmesio numatoma skirti žaliajam ir skaitmeniniam virsmui bei moterų verslumui. Tokia kryptis dera su Europos Sąjungos regioninės plėtros prioritetais, kur vis dažniau akcentuojamas produktyvumas, skaitmenizavimas ir tvaresni veiklos modeliai.

    Renginyje dalyvavusios verslininkės iš Utenos pasidalijo patirtimi apie ten veikiančio moterų verslininkių klubo veiklą ir bendruomenės naudą. Aptarta galimybė panašų tinklą kurti ir Zarasuose, kad atsirastų nuolatinė erdvė bendradarbiavimui, kontaktams ir praktiniam patirties perdavimui.

    „Tokios bendruomenės dažnai padeda greičiau rasti partnerių, klientų ir sprendimų, ypač kai verslas kuriamas regione ir trūksta kasdienės profesionalų aplinkos“, – sakė renginyje dalyvavusi verslo bendruomenės atstovė.

    Dirbtuvės: verslą pamatyti kliento akimis

    Antroji dalis buvo skirta praktiniams mokymams apie matomumą internete ir skaitmeninę rinkodarą. Juos organizavo VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras, o akcentas dėjo ne į teoriją, bet į konkrečių veiksmų planą kiekvienam dalyviui.

    Dirbdami porose pagal lektoriaus Tomo Morkūno metodiką, dalyviai vertino savo verslo skaitmeninės rinkodaros stiprybes ir spragas. Analizuota, kaip verslas atrodo klientui, ar aiškiai pateikiamas pasiūlymas, ar lengva rasti kontaktus, ir kas realiai paskatina pirkimą ar užklausą.

    Organizatoriai atkreipė dėmesį, kad smulkiajam verslui regione dažnai pritrūksta ne idėjų, o nuoseklumo: tvarkingo profilio paieškoje, aiškaus pasiūlymo socialiniuose tinkluose, suprantamos kainodaros ir patikimų atsiliepimų. Būtent todėl praktinės dirbtuvės, kuriose iškart įvardijami konkretūs žingsniai, dalyviams yra vertingesnės nei vienkartinės paskaitos.

    Skelbiama, kad informacija apie galimybę prisijungti prie kuriamos moterų verslininkių bendruomenės ir apie būsimus mokymus bus viešinama Zarasų rajono savivaldybės bei VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kanaluose. Į tęstines veiklas ketinama kviesti visus, kurie domisi verslo kūrimu, plėtra ir skaitmeninės rinkodaros sprendimais.

  • Zarasuose moterims siūlo nemokamas dirbtuves: kaip pritraukti klientus ir išnaudoti DI paieškoje

    Zarasuose moterims siūlo nemokamas dirbtuves: kaip pritraukti klientus ir išnaudoti DI paieškoje

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia rajono moteris, jau kuriančias savo verslą arba dar tik svarstančias apie idėją, į susitikimą ir praktines skaitmeninės rinkodaros dirbtuves. Renginys numatytas rugsėjo 17 dieną 10.00 valandą, D. Bukonto g. 20, Zarasuose.

    Susitikimas organizuojamas savivaldybei dalyvaujant Europos teritorinio bendradarbiavimo programos „Interreg Europe“ projekte GRANDIS. Šio projekto tikslas – stiprinti moterų verslumą, skatinti skaitmeninę ir žaliąją transformaciją bei kurti palankesnes sąlygas moterų vadovaujamoms mažoms ir vidutinėms įmonėms.

    Pasak organizatorių, susitikimo metu planuojama aptarti verslo plėtros galimybes rajone ir pristatyti numatomus politikos pokyčius, kurie galėtų gerinti vietos verslo aplinką. Tai aktualu tiek pradedančioms, tiek jau veikiančioms verslininkėms, ieškančioms augimo ir naujų rinkų.

    Praktika vietoj teorijos

    Po įžanginio susitikimo 10.30 valandą prasidės Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro organizuojamos dirbtuvės apie verslo įvaizdį, pirkėjo kelią ir skaitmeninės rinkodaros veiksmus. Daugiausia dėmesio bus skiriama praktinėms užduotims, kad dalyvės galėtų iš karto pritaikyti sprendimus savo situacijai.

    Tokio formato mokymai ypač reikalingi smulkiajam verslui, kuriam svarbu aiškiai suprasti, kaip klientas randa paslaugą ar prekę, kas lemia pasitikėjimą ir kokie veiksmai realiai didina užklausas. Dažnai net nedideli pakeitimai, pavyzdžiui, aiškesnė vertės žinutė ar nuoseklesnis komunikacijos planas, duoda greitą efektą.

    Matomumas „Google“ ir DI įrankiai

    Dirbtuves ves Tomas Morkūnas – skaitmeninės rinkodaros lektorius ir mentorius, dirbantis SEO ir skaitmeninės rinkodaros srityje nuo 2009 metų. Organizatoriai nurodo, kad mokymuose bus kalbama ir apie matomumą „Google“, taip pat apie DI paieškos pokyčius bei praktinį DI įrankių taikymą versle.

    Pastaraisiais metais smulkiajam verslui vis svarbiau ne tik reklama, bet ir organinis matomumas: aiškiai sutvarkyta informacija internete, nuoseklūs turinio signalai ir patogus pirkėjo kelias. DI sprendimai gali padėti greičiau parengti tekstų juodraščius, idėjas turiniui ar klientų aptarnavimo atsakymų šablonus, tačiau galutinis turinys turi išlikti tikslus ir atitikti realias paslaugas.

    Organizatoriai kviečia atvykti su savo klausimais ir konkrečia situacija, nes dirbtuvės orientuotos į pritaikymą, o ne vien į teoriją. Dalyvavimas aktualus ir toms, kurios dar tik planuoja pirmuosius žingsnius, ir toms, kurios jau turi veikiančią veiklą, bet nori auginti pardavimus.

    Registracija ir detali informacija apie renginį skelbiama organizatorių kanaluose.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • EBRD skiria 43 mln. eurų Uzbekistano bankui: štai kodėl jaunam verslui tai gali pakeisti viską

    EBRD skiria 43 mln. eurų Uzbekistano bankui: štai kodėl jaunam verslui tai gali pakeisti viską

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia iki 43 mln. eurų finansavimą Uzbekistano bankui „O‘zsanoatqurilishbank“ (SQB), kad šis išplėstų paskolas jauniems verslininkams. Priemonė orientuota į mikro, mažas ir vidutines įmones, kurias valdo arba kurioms vadovauja jaunesni nei 35 metų žmonės.

    Finansavimas teikiamas per EBRD programą „Youth in Business“, veikiančią Centrinėje Azijoje, ir atspindi šalies demografinę realybę. Oficialiais duomenimis, 2025 metų pradžioje 14–30 metų amžiaus gyventojai sudarė 25,7 proc. Uzbekistano populiacijos, todėl jaunų įmonių poreikis kapitalui tampa sisteminiu ekonomikos klausimu.

    Tas pats EBRD paketas apima ir antrą iki 43 mln. eurų vertės operaciją su Uzbekistano Hipotekos refinansavimo bendrove, skirtą būsto paskolų rinkai ir labiau standartizuotoms skolinimo praktikoms. Tai turėtų prisidėti prie aiškesnių taisyklių bankams ir didesnio nuspėjamumo klientams.

    Kur dingsta likvidumas?

    EBRD Finansų institucijų verslo grupės vadovas Francis Malige pabrėžia, kad problema dažnai yra ne pinigų trūkumas, o jų nukreipimas. Pasak jo, dalis rinkoje esančio likvidumo pirmiausia keliauja į valstybės skolinimąsi, o realios ekonomikos įmonėms jo tenka per mažai.

    „Likvidumo tikrai netrūksta, tačiau daug jo nukreipiama į valstybės skolinimąsi, o ne į realios ekonomikos finansavimą“, – sakė Francis Malige.

    Uzbekistane smulkusis verslas sudaro reikšmingą ekonomikos dalį: 2025 metų sausio–rugsėjo mėnesiais jis sukūrė 51,5 proc. bendrojo vidaus produkto. 2025 metų spalio 1 dieną šalyje veikė apie 1 200 000 smulkiojo verslo subjektų, tačiau būtent jie dažniausiai susiduria su brangia ir sunkiai pasiekiama bankų paskolų pasiūla.

    Kodėl bankai sako „ne“?

    EBRD akcentuoja, kad jaunoms ir mažoms įmonėms pirmas barjeras dažnai yra ne idėja, o vadinamoji bankinė parengtis. Bankams reikia finansinių ataskaitų, prognozių, veiklos istorijos ir aiškaus planavimo, o pradedančios įmonės to paprastai neturi arba pateikia nepakankamai struktūruotai.

    „Jos su bankais nekalba taip, kaip bankai tikisi“, – sakė Francis Malige.

    Antrasis barjeras yra užstatas, kuris daugelyje rinkų vis dar lemia sprendimą dėl paskolos. Jauni verslininkai neretai dar neturi turto ar įrangos, kurią galėtų įkeisti, todėl net ir perspektyvus verslas bankui atrodo pernelyg rizikingas.

    Moterims svarbu ne tik kreditas

    Kalbant apie moterų verslumą, finansavimo spragos prasideda dar iki paraiškos pateikimo, kai trūksta informacijos, tinklų ir praktinės pagalbos. JT Moterų Centrinės Azijos biuro vadovė Ceren Güven Güres atkreipia dėmesį, kad reformos ir programos ne visada automatiškai virsta lygiomis galimybėmis.

    „Ar jos žino savo teises? Ar jos žino apie šias paslaugas?“ – sakė Ceren Güven Güres.

    Pasak jos, realią pažangą lemia ne vien paskolos, bet ir tęstinė pagalba po verslo starto: mentorystė, pritaikyti mokymai, tikslinės paramos priemonės, o taip pat sprendimai, mažinantys priežiūros naštą šeimoje ir griaunantys žalingus stereotipus.

    EBRD teigia, kad kartu su finansavimu naudoja ir techninę pagalbą bei rizikos pasidalijimo priemones, kurios bankams leidžia drąsiau skolinti klientams be tradicinio užstato. Tokie instrumentai, bankų praktikos ir klientų finansinio raštingumo stiprinimas gali tapti esminiu postūmiu, kad jaunų įmonių augimas remtųsi ne vien asmeninėmis santaupomis ar neformaliu skolinimusi.

  • Zarasų savivaldybės vizitas Budapešte: ko iš „Interreg Europe“ GRANDIS parsivežė rajono komanda

    Zarasų savivaldybės vizitas Budapešte: ko iš „Interreg Europe“ GRANDIS parsivežė rajono komanda

    Zarasų rajono savivaldybės delegacija gegužės 14 dieną ir gegužės 15 dieną lankėsi Budapešte, kur vyko „Interreg Europe“ programos projekto GRANDIS darbuotojų mainų vizitas. Kelionės ašis – moterų valdomo smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimas, socialinės inovacijos bei žaliųjų ir skaitmeninių sprendimų diegimas regionuose.

    GRANDIS projektas orientuotas į viešosios politikos ir praktinių priemonių tobulinimą: nuo mentorystės modelių iki bendruomenių įtraukties ir paramos mechanizmų, kurie padeda moterims lengviau pradėti ar plėsti verslą. Toks formatas ypač svarbus regionams, kuriuose verslo ekosistema dažnai priklauso nuo kelių aktyvių organizacijų ir riboto finansavimo.

    Ko vyko mokytis į Vengriją?

    Vizitą koordinavo pagrindinis projekto partneris – Pietų Uždanubės regioninė inovacijų agentūra. Zarasų atstovai Vengriją pasirinko dėl partnerių pristatytų pavyzdžių, kaip kultūrinės iniciatyvos, mentorystė ir bendruomeniškumas gali tapti praktiniu įrankiu verslumui auginti.

    Delegacija siekė ne tik išklausyti pristatymus, bet ir išsiaiškinti, kaip konkrečios priemonės veikia kasdienybėje: kas finansuoja programas, kaip pritraukiami dalyviai, kokie rodikliai padeda įvertinti poveikį ir su kokiais barjerais susiduriama įgyvendinant idėjas vietos lygmeniu.

    Susitikimai su kultūros ir verslumo organizacijomis

    Pirmąją dieną Zarasų delegacija lankėsi Vengrijos liaudies menininkų asociacijoje, kur pristatytas kasmet organizuojamas Liaudies meno festivalis. Aptarta, kaip savanorystė, tradicinių amatų sklaida ir partnerystės su vietos bendruomenėmis gali sukurti ir socialinę, ir ekonominę grąžą.

    Taip pat aplankyti Vengrijos kultūros paveldo rūmai, kur pristatyti kultūros paveldo komunikacijos ir edukacinių veiklų organizavimo principai. Tokios institucijos dažnai veikia kaip platforma vietos kūrėjams ir smulkiajam verslui, ypač kai kuriami renginiai, mokymai ir turistiniai maršrutai.

    Antrąją dieną programa tęsėsi Vengrijos verslių moterų asociacijoje, kur pristatyta „TalentA Hungary“ iniciatyva, apjungianti mokymus ir mažąsias dotacijas. Dėmesys čia skiriamas praktiniams sprendimams, padedantiems diegti žaliąsias ir skaitmenines inovacijas, ypač žemės ūkio srityje.

    Delegacija susipažino ir su mentorystės iniciatyva „Poppy Pod“, kurią įgyvendina įmonė „Panyi Zsuzsi“. Programos esmė – kryptingai padėti amatininkėms ir kūrėjoms susidėlioti verslo pradžios žingsnius, nuo produkto pateikimo iki pardavimų kanalų ir komunikacijos.

    Ką tai gali reikšti Zarasų rajonui?

    Vizito metu daugiausia dėmesio skirta tam, kaip moterų inicijuotos veiklos gali būti stiprinamos ne pavienėmis akcijomis, o nuoseklia sistema: mentorystės tinklu, mokymais, vietos renginiais ir aiškiomis sąlygomis mažoms paramos priemonėms. Tokie modeliai regionuose dažnai veikia efektyviausiai, kai sujungiami savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo partnerių resursai.

    Į Budapeštą vyko GRANDIS projekto koordinatorės Raimonda Kuolė ir Simona Matusevičiūtė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Paula Džahija bei laikinai Zarasų verslo ir turizmo informacijos centro direktorės pareigas einanti Natalija Sapožnikova. Pasak delegacijos, tarptautiniai mainai padeda greičiau atsirinkti veikiančius sprendimus ir susikurti ryšius, reikalingus tęstiniams projektams.

    GRANDIS įgyvendinamas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą „Interreg Europe“ ir finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tokie projektai paprastai siekia, kad gerosios praktikos būtų pritaikytos ne tik vieno vizito metu, bet ir vėliau, atnaujinant regiono priemones, paslaugas bei partnerystes.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.