Čilėje, Los Lagoso regione veikiančiame lašišų ūkyje Huar Norte plūduriuojančios saulės panelės buvo įrengtos kaip praktinis sprendimas mažinti dyzelinių generatorių naudojimą. Tačiau projektas netikėtai pakeitė ne tik ūkio energetiką, bet ir pačių žuvų elgseną.
Ūkį valdanti „Mowi“ kartu su partneriais įdiegė hibridinę sistemą: plūduriuojančią saulės elektrinę, energijos kaupimo įrangą ir atnaujintą infrastruktūrą, pritaikytą darbui ant vandens. Iki tol ūkis elektrą daugiausia gamindavo dyzeliniais generatoriais, kurie didino emisijas ir kėlė nuolatinį triukšmą.
Paskelbus projekto rezultatus, nurodoma, kad saulės ir kaupimo sprendiniai jau padengia apie 57 proc. ūkio energijos poreikio. Tai leidžia per metus atsisakyti daugiau kaip 100 tonų dyzelino, o kartu mažėja ir poreikis kurą dažnai gabenti laivais, kas paprastai didina taršą ir logistikos kaštus.
Tačiau didžiausia staigmena buvo ne energijos balansas, o poveikis lašišoms. Plūduriuojančios konstrukcijos virš narvų suformavo dideles šešėlio zonas, o sumažėjęs dyzelinių variklių darbas ir retesnis laivų judėjimas padarė aplinką ramesnę.
Dėl to tūkstančiai lašišų ėmė aktyviai rinktis erdvę po panelėmis kaip priedangą. Šešėlis ir stabilesnės sąlygos gali mažinti stresą, o kartu tokie pokyčiai neretai siejami su geresniu gyvūnų gerovės valdymu akvakultūroje.
Projekto apžvalgose taip pat minimi papildomi efektai: mažiau tiesioginių saulės spindulių virš vandens, geresnė apsauga nuo plėšrių paukščių ir potencialiai palankesnės vietinės vandens sąlygos. Nors šie privalumai nebuvo pagrindinis tikslas, jie parodė, kad energetikos sprendimai kartais sukuria naudą ir ekosistemai.
Plūduriuojančios saulės elektrinės pastaraisiais metais vis dažniau diegiamos ten, kur trūksta sausumos plotų arba siekiama išnaudoti vandens telkinių paviršių. Akvakultūros atvejis Čilėje išryškina dar vieną kryptį: tokie projektai gali būti vertinami ne tik per kilovatvalandes, bet ir per poveikį gyvūnų gerovei bei vietinei aplinkai.