Mozzarella dažnai parduodama su skysčiu, kurį daugelis iškart išpila į kriauklę. Tačiau tai nėra vien „atliekos“ – dažniausiai tai sūrymas arba išrūgos, skirtos apsaugoti sūrį nuo išdžiūvimo ir išlaikyti švelnų skonį.
Šiame skystyje gali būti nedideli kiekiai su sūriu susijusių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, baltymų likučių ir mineralų. Jei naudojamos išrūgos, jose natūraliai gali būti B grupės vitaminų, o tiksli sudėtis priklauso nuo gamintojo ir receptūros.
Virtuvėje mozzarella skystis praverčia kaip papildomas skonio stipriklis, nes suteikia lengvą sūrumą. Svarbu tik prisiminti, kad ruošiant patiekalą druskos reikėtų dėti mažiau, kad galutinis skonis netaptų per sūrus.
Vienas praktiškiausių panaudojimų – tešlai. Dalį vandens ar pieno ruošiant picos pagrindą, fokačiją ar nesaldžias bandeles galima pakeisti mozzarella skysčiu, tuomet kepinys įgauna švelnesnį, sodresnį poskonį.
Šis skystis tinka ir sriuboms bei padažams, ypač kreminiams, kuriuose norisi subtilaus sūrio atspalvio. Juo galima pakeisti dalį sultinio, pieno ar grietinėlės, o skonis tampa gilesnis, bet ne sunkus.
Dar viena idėja – marinatai mėsai. Sūrymas gali padėti minkštinti skaidulas ir išlaikyti sultingumą, todėl nedidelis kiekis kartu su aliejumi, žolelėmis ir prieskoniais gali tapti paprasta, bet veiksminga marinato baze.
Galiausiai, mozzarella skystį kai kas naudoja daržovių kokteiliuose ar tirštuose gėrimuose, kur sūrumas dera su pomidorais, salierais ar agurkais. Jei norisi saldesnio varianto, sūrumą gali „uždengti“ vaisiai ir nedidelis kiekis pieno.
Vis dėlto verta įvertinti ir praktiškumą: skystį geriausia naudoti greitai, laikyti šaldytuve ir pilti tik iš nepažeistos, tinkamai laikytos pakuotės. Jei kvapas ar skonis kelia įtarimų, saugiausia jo nenaudoti.