Žemėje lengvai pasiekiamų išteklių mažėja, todėl kasybos bendrovės vis dažniau leidžiasi į vis didesnius gylius. Šiandien giliausiose pasaulio kasyklose darbas vyksta kelių kilometrų gylyje, o tai reiškia ir milžiniškas technologines, ir saugos užduotis.
Ryškiausias pavyzdys – Pietų Afrikos Respublikoje esanti aukso kasykla „Mponeng“, kur gavybos darbai vyksta maždaug 2,4–4 kilometrų gylyje. Tokiame gylyje uolienų temperatūra gali priartėti prie 60 laipsnių Celsijaus, todėl būtinos galingos vėsinimo bei ventiliacijos sistemos.
Rekordiniai gyliai Pietų Afrikoje
„Mponeng“ dažnai įvardijama kaip giliausia pasaulyje veikianti kasykla, tačiau ji nėra vienintelė tokio masto. Toje pačioje šalyje veikia ir „TauTona“, kuri ilgą laiką buvo laikoma rekordininke, kol „Mponeng“ peržengė 4 kilometrų ribą.
„TauTona“ gavybos zonos siekia apie 3,9 kilometro gylį, o pati infrastruktūra primena požeminį miestą. Dėl didelių atstumų nusileidimas į darbo vietas gali trukti iki valandos, todėl logistika čia tampa ne mažiau svarbi nei pati gavyba.
Dar vienas dažnai minimas objektas – „Savuka“, priklausanti tam pačiam kasybos regionui ir siekianti apie 3,7 kilometro gylį. Dideli gyliai didina ir seismikos rizikas, todėl tokiose kasyklose nuolat vertinamas uolienų stabilumas ir fiksuojami su gavyba susiję virpesiai.
Kaip atrodo Lenkija šiame fone?
Lenkijoje giliausios kasyklos, palyginti su Pietų Afrikos aukso kasyklomis, yra gerokai seklesnės, nes kalbama apie anglies kasybą. Viena giliausių Lenkijos anglies kasyklų – KWK Budryk, kur vienas šachtos gylis nuo 2015 metais siekia apie 1 320 metrų.
Tarp kitų gilesnių objektų minima KWK ROW Ruch Rydułtowy, kur gavyba vyksta iki maždaug 1 220 metrų, taip pat KWK Zofiówka, kur darbai vykdomi apie 1 125 metrų gylyje. Tai rodo, kad regione dominuoja giluminė anglies kasyba, tačiau jos mastelis vis tiek skiriasi nuo kelių kilometrų gylio aukso gavybos.
Kodėl kasama vis giliau?
Pagrindinė priežastis – arčiau paviršiaus esantys telkiniai senka, o likę ištekliai dažnai yra gilesniuose, sudėtingesniuose geologiniuose sluoksniuose. Kartu tobulėja gręžimo, ventiliacijos, šachtų įrengimo ir saugos technologijos, leidžiančios pasiekti anksčiau per brangius ar per pavojingus gylius.
Vis dėlto gylis reiškia ir augančias sąnaudas: daugiau energijos reikia vėsinimui, oro tiekimui, vandens šalinimui, o darbuotojų sauga priklauso nuo itin griežtų procedūrų. Dėl to giliausios kasyklos dažniausiai veikia ten, kur išgaunamo ištekliaus vertė pakankamai didelė, kad pateisintų tokio lygio investicijas.