Arbūzas vasarą daugeliui tampa vienu laukiamiausių pirkinių, tačiau nusipirkus visą vaisių vis dar tenka rizikuoti: vidus gali būti vandeningas ar prėskas. Prekybos vietose ne visada galima paragauti ar rasti perpjautų arbūzų, todėl pirkėjai ieško patikimų išorinių ženklų.
Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu vėl išpopuliarėjo patarimas, kurį demonstruoja korėjietis turinio kūrėjas Mr. Rice. Jis siūlo pirmiausia ne vertinti viršų, kur matyti kotelio vieta, o apžiūrėti priešingą pusę, vadinamą žiediniu galu.
Pasak jo, svarbiausias ženklas yra mažas apvalus taškelis žiediniame gale. „Jei tas apskritimas labai mažas, arbūzas bus saldesnis“, – aiškina Mr. Rice.
Toks patarimas remiasi bendra sodininkystėje taikoma logika: vaisiaus brandą ir cukrų kaupimą gali išduoti keli požymiai, o vienas jų siejamas su žiedo vietos susiformavimu. Vis dėlto vien tik vienas taškelis negarantuoja skonio, nes saldumą lemia veislė, saulės kiekis, laistymas, dirvos sąlygos ir nuėmimo laikas.
Norint sumažinti riziką, specialistai dažniausiai rekomenduoja derinti kelis požymius. Prinokęs arbūzas dažnai būna sunkesnis, nei atrodo, turi aiškią, gelsvai kreminę lauko dėmę toje vietoje, kur gulėjo ant žemės, o lengvai pabeldus skamba sodriai, ne dusliai.
Dar vienas praktinis kriterijus yra žievės būklė: ji turėtų būti tvirta, be didelių įtrūkimų ar minkštų vietų. Jei arbūzas pernelyg blizgus ir visai neturi lauko dėmės, jis gali būti skintas per anksti, todėl skonis dažniau nuvilia.
Internete šis Mr. Rice metodas sulaukia daug teigiamų atsiliepimų, tačiau verta prisiminti, kad pirkėjų patirtys nėra laboratorinis testas. Patikimiausia taktika išlieka paprasta: rinktis arbūzą, kuris atitinka kelis brandos požymius, o vieną triuką naudoti tik kaip papildomą užuominą.