CP v2

Tag: mRNR vakcinos

  • „Moderna“ vadovas įspėja: Europa be mRNR gamybos bazės liktų be gynybos nuo naujos pandemijos

    „Moderna“ vadovas įspėja: Europa be mRNR gamybos bazės liktų be gynybos nuo naujos pandemijos

    Įspėjimas dėl pasirengimo spragų

    Po COVID-19 pandemijos mRNR technologija tapo vienu svarbiausių proveržių medicinoje, tačiau Europoje vis dažniau keliami klausimai, ar žemynas turi pakankamai gamybinių pajėgumų kitai krizei. „Moderna“ vadovas Stéphane’as Bancelis teigia, kad rizika išlieka tiek dėl natūraliai kylančių virusų, tiek dėl žmogaus sukeltų grėsmių.

    Pasak jo, pandemija gali prasidėti netikėtai, o svarbiausias veiksnys tada tampa greitis, per kurį galima pagaminti ir pristatyti vakcinas. „Moderna“ vadovas pabrėžia, kad šiandien pasaulyje infrastruktūra jau geresnė nei 2020 metais, nes įmonė turi išplėtotą gamybos tinklą keliose šalyse.

    mRNR gamyba ir Europos priklausomybė

    Stéphane’as Bancelis atkreipia dėmesį į tendenciją, kurią jis vadina pavojinga Europai: mRNR vakcinų gamyba vis labiau koncentruojasi už žemyno ribų. Jis viešai įspėjo, kad žemyninėje Europoje gali nebelikti pakankamos pramoninės bazės, kuri leistų greitai sureaguoti į naują užkratą.

    Diskusiją kaitina ir tai, kad dalis COVID-19 laikotarpiu Europoje išaugintų pajėgumų persitvarko arba mažina apimtis, o gamyba pereina prie pasaulinių partnerių modelio. Tokia kryptis reiškia, kad krizės metu Europa gali labiau priklausyti nuo importo, tiekimo grandinių ir kitų regionų sprendimų.

    „Jei Europoje nutiktų kažkas labai blogo, gali paaiškėti, kad nėra pramoninės bazės, kuri leistų su tuo kovoti“, – sakė Stéphane’as Bancelis.

    Naujas „Moderna“ etapas: nuo COVID-19 prie vėžio

    „Moderna“, kaip ir kitos mRNR platformą vystančios biotechnologijų įmonės, po pandemijos siekia mažinti priklausomybę nuo COVID-19 vakcinų paklausos. Įmonė orientuojasi į platesnį produktų portfelį, įskaitant infekcinių ligų vakcinas ir onkologijos kryptį, kur mRNR technologija vertinama kaip galimybė kurti labiau individualizuotą gydymą.

    Vienas iš akcentų – projektai, susiję su paveldimomis būklėmis, didinančiomis onkologinių ligų riziką, pavyzdžiui, Lyncho sindromu. Ši genetinė būklė siejama su sutrikusiu DNR klaidų taisymu ir didesne tam tikrų vėžio rūšių tikimybe, todėl prevencinės ar ankstyvos intervencijos sprendimai laikomi ypač svarbiais.

    „COVID-19 pandemija mus trumpam nukreipė nuo kelio, bet po to grįžome prie misijos: mRNR gali tapti vaistų pagrindu daugelyje sričių – nuo vėžio iki infekcijų ir retų ligų“, – sakė Stéphane’as Bancelis.

    Ekspertų vertinimu, pandemijų pasirengimas šiandien apima ne tik vakcinų kūrimą, bet ir gamybos pajėgumų išlaikymą, žaliavų tiekimą, reguliacinių procedūrų spartą bei nuolatinę stebėseną. Augant nerimui dėl biologinių grėsmių ir spartėjant technologijų raidai, Europos gebėjimas gaminti kritines medicinos priemones savo teritorijoje tampa strateginiu klausimu.

  • Hantaviruso vakcina dar kuriama: po mirtino protrūkio kruiziniame laive aiškėja pirmi rezultatai

    Hantaviruso vakcina dar kuriama: po mirtino protrūkio kruiziniame laive aiškėja pirmi rezultatai

    Kas nutiko kruiziniame laive?

    Po mirtino hantaviruso protrūkio kruiziniame laive MV Hondius mokslininkai skubina darbus, ieškodami vakcinos ir geresnių apsaugos priemonių. Protrūkį sukėlė Andų virusas, priklausantis hantavirusų grupei, o sveikatos pareigūnai pabrėžia, kad specifinio gydymo ar patvirtintos vakcinos kol kas nėra.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki gegužės 12 dienos buvo nustatyta 11 atvejų, iš jų 9 patvirtinti, mirė 3 žmonės. Organizacija teigė nematanti požymių, kad po keleivių evakuacijos būtų prasidėjęs platesnis protrūkis už laivo ribų.

    Kodėl hantavirusai kelia nerimą?

    Hantavirusai yra zoonoziniai virusai, dažniausiai plintantys nuo graužikų per jų išskyras, o žmonės užsikrečia įkvėpę užterštų dalelių. Kai kurios atmainos gali sukelti sunkias ligos formas, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą arba inkstų pažeidimus, todėl ankstyvas medicininis įvertinimas ir palaikomasis gydymas gali būti lemiami.

    Šis protrūkis atkreipė dėmesį į tai, kad retos, bet pavojingos infekcijos ilgą laiką lieka paraštėse, kol neįvyksta ryškus incidentas. Vis dėlto ekspertai ragina vengti automatinių paralelių su 2020 metais prasidėjusia COVID-19 pandemija, nes hantavirusai paprastai neplinta taip lengvai.

    Kokia vakcina kuriama ir kuo ji išskirtinė?

    Jungtinės Karalystės Bato universiteto tyrėjai jau anksčiau kūrė mRNR vakciną prieš kitą hantavirusų grupės atmainą, vadinamą Hantaano virusu. Komanda teigia, kad naujas antigenas laboratoriniuose bandymuose su gyvūnais sukėlė stiprų imuninį atsaką, tačiau tai dar nėra įrodymas, kad vakcina veiks žmonėms.

    Vienas svarbiausių projekto akcentų yra siekis sukurti termiškai stabilesnę mRNR vakciną. Praktinė problema ta, kad daliai mRNR vakcinų reikalingas itin šaltas laikymas, o tai apsunkina logistiką ir didina kaštus, ypač regionuose, kur šaldymo grandinė nepatikima.

    Pasak mokslininkų, taikoma technologija, vadinama ensilikacija, gali padėti vakciną transportuoti aukštesnėje temperatūroje. Komanda teigia jau pasiekusi, kad preparatą būtų galima perkelti iš itin žemos temperatūros laikymo į įprasto šaldytuvo, maždaug 2–8 laipsnių, režimą, o ateityje tikimasi priartėti ir prie gabenimo kambario temperatūroje.

    „Tai visiškai naujas antigenas, ir jis rodo labai gerą imunogeniškumą prieš Hantaano ligas, todėl tikimės, kad jis taps tinkamu pagrindu būsimai vakcinai“, – sakė Bato universiteto chemikė Asel Sartbajeva.

    Ar tai padės ir prieš Andų virusą?

    Didžiausias praktinis klausimas po protrūkio laive yra tai, ar kuriama Hantaano virusui skirta vakcinos platforma galėtų būti pritaikyta ir Andų virusui. Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas to nežino, nes būtini tiksliniai bandymai, kurie parodytų, ar sukurtas antigenas suteikia kryžminę apsaugą.

    2024 metais Jungtinės Karalystės vyriausybė su tyrėjais pasirašė sutartį, kuria siekiama sukurti tai, kas galėtų tapti pirmąja pasaulyje termiškai stabilesne mRNR vakcina prieš Hantaano virusą. Tačiau net ir sėkmingi ankstyvieji rezultatai nereiškia greito sprendimo dabartinei situacijai, nes iki realaus vakcinos prieinamumo paprastai reikalingi ilgi klinikiniai tyrimai ir reguliaciniai vertinimai.

    Mokslininkai taip pat ragina vertinti riziką proporcingai: protrūkis įvyko izoliuotoje aplinkoje, kur natūraliai lengviau taikyti ribojimus ir stebėseną. Vis dėlto jis priminė, kad naujai iškylantys virusai gali sukelti staigias krizes, o pasirengimas, vakcinų platformos ir logistika tampa ne mažiau svarbūs nei pati technologija.