Tag: MS-21

  • Rusija nuo 2027 metų planuoja rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad paremtų vietos aviacijos pramonę

    Rusija nuo 2027 metų planuoja rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad paremtų vietos aviacijos pramonę

    Rusija nuo 2027 metų planuoja įvesti papildomą rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad surinktų lėšų stringančiai civilinės aviacijos programai finansuoti. Keleiviams vidaus skrydžiuose ji siektų 500 rublių, tarptautiniuose – 1 000 rublių už bilietą.

    Kaip rašo „Euronews“, apie šį planą skelbta remiantis Rusijos Valstybės Dūmos biudžeto ir mokesčių komiteto informacija. Priemonę rengia Pramonės ir prekybos ministerija, nurodoma, kad tai daroma pagal prezidento Vladimiro Putino pavedimą.

    Surinktos lėšos būtų skirtos padengti 258 Rusijoje pagamintų orlaivių nuomos ir eksploatacijos išlaidas pagal Kompleksinę programą, kurios tikslas – didinti lėktuvų gamybą. Tarp minimų modelių – MS-21, Tu-214, SJ-100 ir Il-114-300.

    Ši iniciatyva siejama su sunkumais, kuriuos Rusijos civilinės aviacijos sektoriui sukėlė po 2022 metais pradėto plataus masto karo Ukrainoje įvestos Vakarų sankcijos: jos apribojo galimybes įsigyti ar nuomotis Vakarų gamybos orlaivius, gauti detales bei techninės priežiūros paslaugas.

    Gamyba stringa, planai nukelti

    Straipsnyje teigiama, kad nuo 2022 metų Rusijos civilinės aviacijos pramonė faktiškai nepateikė naujų serijinių orlaivių ir ne kartą neįvykdė gamybos terminų. Tuo pat metu avialinijų poreikiai nemažėja, o senstanti flotilė susiduria su vis didesniais eksploatacijos iššūkiais.

    Nurodoma, kad 2022–2025 metais Rusijos oro bendrovės gavo 13 naujų lėktuvų, nors planuota 120. Dalis jų, kaip teigiama, buvo surinkti iš komponentų, įsigytų dar iki sankcijų.

    Gamybos grafikas peržiūrėtas ne kartą: 2026 metų vasarą masinės gamybos tikslas, kuris anksčiau sietas su 2030 metais, nukeltas į 2035-uosius. Tuo metu MS-21 ir SJ-100 sertifikavimas bei serijinės gamybos startas dabar planuojami 2027 metais.

    Il-114-300 modelis, kaip nurodoma, jau yra praėjęs sertifikavimą, o jo pristatymai žadami nuo 2026 metų gruodžio.

    Senstanti flotilė ir detalių problema

    Rusijos avialinijų parkas, pasak publikacijoje pateikiamos informacijos, karo laikotarpiu traukiasi: senesni užsienyje pagaminti orlaiviai nurašomi, o pakeisti jų nėra kuo. Atsarginių dalių trūksta, o jų įsigijimas tampa vis brangesnis.

    Tekste pažymima, kad Rusija ieško alternatyvių kelių papildyti parką, įskaitant bandymus nuomotis orlaivius iš Vietnamo. Tuo pačiu avialinijos, susidūrusios su techninių resursų stygiumi, pradėjo ardyti dalį turimos flotilės, kad gautų komponentų kitiems lėktuvams.

    Be to, Maskva priėmė įstatymą, leidžiantį vietoje perregistruoti daugiau nei 400 užsienio nuomotų Vakarų orlaivių, jų negrąžinant savininkams. Publikacijoje primenama, kad pagal tarptautinę aviacijos teisę dviguba vieno lėktuvo registracija draudžiama, tačiau Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija neturi mechanizmo priverstinai užtikrinti orlaivių grąžinimą.

    Kas dominavo Rusijos rinkoje iki karo

    Prieš plataus masto invaziją į Ukrainą Rusijos komercinėje aviacijoje dominavo Vakarų gamintojai: maždaug 850 iš 900 komercinių orlaivių buvo „Boeing“ arba „Airbus“. Teigiama, kad apie 85 proc. jų buvo išnuomoti iš užsienio bendrovių.

    Nuomotojai, kaip rašoma, pateikė draudimo išmokų reikalavimų maždaug už 8 mlrd. JAV dolerių (apie 7,1 mlrd. eurų), o dalis bylų vis dar nagrinėjama.

    Tuo pat metu pagrindiniai Rusijos aviacijos sektoriaus pajėgumai, anot publikacijos, vis labiau nukreipiami į karinę gamybą. Oficialūs gamybos rodikliai įslaptinti, o apžvalgininkai, cituojami tekste, mini, kad apimtys galėtų siekti kelias dešimtis vienetų per metus.