JAV feministinio judėjimo ikona, rašytoja ir žurnalistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Apie jos mirtį pranešta artimųjų ir su ja siejamos organizacijos socialinių tinklų paskyrose.
Skelbiama, kad ji mirė trečiadienį savo namuose Niujorke. Mirties priežastis nenurodoma, tačiau primenama, kad praeityje ji buvo susidūrusi su krūties vėžiu, o vėliau jai diagnozuota trišakio nervo neuralgija.
Jos įtaka JAV moterų teisių judėjimui
G. Steinem laikoma viena svarbiausių vadinamosios antrosios bangos feminizmo figūrų, iškilusių XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Šis laikotarpis JAV siejamas su plataus masto kova už lyčių lygybę darbo rinkoje, politikoje ir šeimos teisėje, taip pat už reprodukcines teises.
Ji dirbo žurnaliste Niujorke, o platesnį pripažinimą pelnė po tyrimo, kai slapta įsidarbino „Playboy“ klube ir aprašė moterų darbo sąlygas. Vėliau ji įsitraukė į politinę publicistiką, tapo redaktore ir viena ryškiausių lyčių lygybės temų balsų.
„Ms.“ žurnalas ir organizacijos
G. Steinem bendraįkūrė žurnalą „Ms.“, tapusį vienu svarbiausių feministinio judėjimo leidinių JAV. Jame į viešąją darbotvarkę nuosekliai buvo keliamos smurto artimoje aplinkoje, seksualinio priekabiavimo, atlygio skirtumų ir abortų teisės temos.
Ji taip pat prisidėjo prie organizacijų, orientuotų į moterų teises ir žiniasklaidos atstovavimą, kūrimo, o 1971 metais dalyvavo steigiant Nacionalinį moterų politinį susivienijimą, kurio tikslas buvo didinti moterų dalyvavimą politikoje ir rinkimuose.
Paskutiniai metai ir palikimas
Artimųjų pranešime pabrėžiama, kad G. Steinem iki pat gyvenimo pabaigos dirbo dėl lygybės ir daug rašė. Taip pat teigiama, jog ji pastaraisiais metais puoselėjo bendruomeninius susitikimus savo namuose, kuriuos norima tęsti ir jai išėjus.
„Glorios beveik šimtmetis buvo prasmingai nugyventas, o iki pat pabaigos ji dirbo dėl lygybės“, – teigiama pranešime.
G. Steinem parašė ne vieną plačiai aptartą knygą, o jos publicistika ir kalbos padėjo formuoti modernų moterų teisių judėjimo žodyną. 2013 metais JAV prezidentas Barackas Obama jai skyrė Prezidento laisvės medalį.
Nors jos veikla ne kartą kėlė ginčų ir kritikos, G. Steinem išliko viena atpažįstamiausių figūrų, siejamų su lyčių lygybės kova. Jos mirtis žymi vienos ryškiausių XX amžiaus socialinių permainų eros lyderių netektį.