CP v2

Tag: Muitinė

  • Tailande sulaikyta 284 tonų elektronikos atliekų siunta: klaidintos etiketės, o krovinys grįš į JAV

    Tailande sulaikyta 284 tonų elektronikos atliekų siunta: klaidintos etiketės, o krovinys grįš į JAV

    Tailando Laem Chabang uoste Chon Buri provincijoje per įprastą patikrą sulaikyta 12 konteinerių siunta, dokumentuose įvardyta kaip metalo laužas. Atidarius krovinius paaiškėjo, kad dalis turinio yra elektronikos atliekos, įskaitant spausdintinių plokščių atliekas.

    Tailando muitinė nurodė, kad iš viso aptikta apie 284 tonos elektronikos atliekų, kurios buvo paslėptos tarp deklaruoto metalo laužo. Siunta buvo papildomai patikrinta gavus informaciją apie galimą neteisėtą pavojingų atliekų gabenimą.

    Pasak Tailando pareigūnų, konteineriai buvo neteisingai deklaruoti, siekiant apeiti šalyje galiojančius draudimus importuoti elektronikos atliekas. Tailande tokios atliekos laikomos didesnės rizikos kroviniu dėl galimų pavojingų medžiagų, kurios gali patekti į aplinką netinkamai perdirbant.

    Elektronikos atliekose dažnai aptinkama švino, gyvsidabrio, kadmio ir kitų junginių, todėl jų ardymas be kontrolės kelia grėsmę dirvožemiui ir vandeniui. Dėl to daug valstybių griežtina kontrolę, o neteisėtai gabenami kroviniai vis dažniau slepiami po neutraliomis etiketėmis, tokiomis kaip metalo laužas ar mišrios žaliavos.

    Šiuo atveju Tailando institucijos pranešė, kad siunta bus grąžinta į kilmės šalį Jungtines Valstijas eksportuotojo lėšomis. Toks sprendimas siejamas su tarptautiniais įsipareigojimais pagal Bazelio konvenciją, kuri numato, kad neteisėtai išsiųstos pavojingos atliekos turi būti pargabentos atgal.

    Tailande elektronikos atliekų importo kontrolė pastaraisiais metais buvo sugriežtinta, o pareigūnai pabrėžia, kad tikrinimai uostuose bus tęsiami. Tuo pat metu tarptautinės organizacijos perspėja, kad pasauliniai elektronikos atliekų srautai auga, todėl rizika, jog atliekos bus nukreipiamos į trečiąsias šalis apeinant taisykles, išlieka didelė.

    Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad elektronikos atliekų kiekiai pasaulyje nuosekliai didėja, o didelė dalis jų vis dar nėra tinkamai surenkama ir perdirbama. Ekspertai pabrėžia, kad veiksmingiausia priemonė mažinti nelegalius srautus yra skaidresnė atliekų apskaita, griežtesnė muitinių kontrolė ir atsakomybė atliekų kilmės šalyse.

    Tailandas skelbia tęsiantis tyrimą dėl deklaravimo aplinkybių ir galimų atsakingų grandžių. Pareigūnai taip pat neatmeta, kad bus tikrinami ir kiti su šia siunta susiję kroviniai, jei atsiras požymių, jog neteisėtas gabenimas galėjo būti platesnio masto.

  • Le Havre sunaikinta 38 000 padirbtų sportbačių porų: byla tęsėsi 15 metų ir kainavo milijonus

    Le Havre sunaikinta 38 000 padirbtų sportbačių porų: byla tęsėsi 15 metų ir kainavo milijonus

    Prancūzijos Le Havre uoste sunaikinta beveik 38 000 porų padirbtų sportinių batelių, kurie dar 2011 metais buvo sulaikyti konteineriuose iš Kinijos. Šis atvejis išsiskiria ne tik kiekiu, bet ir tuo, kad sprendimo teko laukti penkiolika metų dėl užsitęsusių teisminių ginčų.

    Importuotojas galutinai nuteistas 2025 metų gruodį: jam skirta 1 560 000 eurų muitinė bauda, papildomai 260 000 eurų bauda už su muitais siejamą pinigų plovimą. Teismas taip pat skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, iš kurių dveji metai atidėti.

    Le Havre, kaip vienas svarbiausių Prancūzijos konteinerių uostų, dažnai tampa vieta, kur sustabdomi klastotėmis įtariami kroviniai. Muitinė nurodo, kad klastojami ne tik drabužiai ar avalynė, bet ir žaislai, technologijų prekės, buitinė chemija bei automobilių dalys.

    Kodėl klastotės naikinamos?

    Diskusijos, ar sulaikytas prekes būtų galima panaudoti dar kartą, kyla reguliariai, tačiau muitinė pabrėžia, kad tokios produkcijos perskirstymas ar pardavimas yra draudžiamas. Pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią klastotėms grįžti į rinką ir vėl patekti pas pirkėjus.

    Be to, pareigūnai akcentuoja vartotojų saugumą: klastotės neretai neatitinka privalomų standartų, o jų sudėtyje gali būti sveikatai pavojingų medžiagų. Tai ypač aktualu žaislams ir kasdienio vartojimo prekėms, kurios tiesiogiai liečiasi su oda arba naudojamos vaikų.

    „Klastojimas yra reali problema, nes padirbti galima praktiškai bet ką: nuo prabangių prekių iki muilo, šampūno ar žaislų“, – sakė Le Havre dirbantis muitinės pareigūnas Anthony.

    Kaip vyko naikinimas?

    Naikinimo operacija Le Havre mieste vyko birželio 3 dieną specializuotame centre, dirbančiame pagal sutartį su muitine. Padirbti batai buvo traiškomi mobiliais kranais ir tuomet metami į pramoninį smulkintuvą.

    Susmulkinta masė vėliau nukreipiama į skirtingus srautus, priklausomai nuo medžiagų ir vietinių pajėgumų: ji gali būti sudeginama arba perdirbama. Praktikoje tokios atliekos kartais panaudojamos ir kaip kietasis kuras pramonėje, pavyzdžiui, cementui gaminti.

    „Šios atliekos gali turėti kelis kelius: šiuo atveju jos bus panaudotos sudeginimui kartu su vietiniu partneriu, o kitais atvejais tokie likučiai gali būti apdorojami kietajam kurui“, – sakė už operaciją atsakingos bendrovės „UNIFER Environnement“ regiono vadovas Stéphane Peterson.

    Ši istorija parodė, kad kova su klastotėmis Europoje remiasi ne vien sulaikymais pasienyje, bet ir ilgu teisiniu procesu, sandėliavimo kaštais bei nuosekliu naikinimu. Muitinės institucijos pabrėžia, kad didelės apimties klastočių prekyba vis dažniau siejama su organizuotu nusikalstamumu, todėl prevencija uostuose išlieka vienu svarbiausių frontų.