CP v2

Tag: Muitinė

  • Lenkiją užlieja klastotės: per pusmetį sulaikyta 13,5 mln prekių, DI keičia kovos taisykles

    Lenkijoje klastotų prekių srautai auga, o muitinės ir mokesčių tarnybų statistika rodo, kad problema tampa nebe pavienė, o sisteminė. Finansų ministerijos duomenimis, 2025 metais aptikta 6,6 mln suklastotų prekių, kurių deklaruojama vertė siekė apie 155 mln eurų, tai yra 167 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Dar iškalbingesnė 2026 metų pradžia: per pirmąjį pusmetį sulaikyta 13,5 mln vienetų, kurių vertė įvertinta maždaug 55 mln eurų. Tai reiškia, kad per šešis mėnesius aptikta daugiau nei dvigubai daugiau prekių nei per visus 2025 metus, nors bendra vertė buvo mažesnė.

    Kokios klastotės dominuoja?

    Didžiausią dalį pagal vertę 2026 metų pirmąjį pusmetį sudarė laikrodžių, juvelyrikos ir galanterijos klastotės. Šiai grupei priskirtų sulaikytų prekių vertė siekė apie 36 mln eurų, tai yra beveik du trečdaliai visos aptiktos sumos.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien statistika neatsako, ar augimas labiau susijęs su išaugusia prekyba klastotėmis, ar su efektyvesniais patikrinimais. Praktikoje dažniausiai veikia abu veiksniai, o dalis rinkos, tikėtina, išlieka nematoma oficialiose suvestinėse.

    Klastotės keliasi į internetą

    Spartėjanti elektroninė prekyba klastotojams supaprastino kelią iki pirkėjo, ypač kai prekės platinamos per tarptautines platformas ir siuntos keliauja mažais paketais. Dėl to daugiau dėmesio skiriama ne tik sienų kontrolei, bet ir platformų pareigoms prižiūrėti, kas parduodama jų ekosistemose.

    Europos Komisija 2026 metų liepą skyrė „AliExpress“ 550 mln eurų baudą už įsipareigojimų pagal Skaitmeninių paslaugų aktą pažeidimus, susijusius su rizikų vertinimu ir ribojimu, įskaitant nelegalias, nesaugias ir klastotas prekes. Tai signalas visam sektoriui, kad klastočių prevencija vertinama kaip sisteminė vartotojų ir rinkos apsaugos dalis.

    DI tampa nauju ginklu

    Kovos pusėje vis dažniau pasitelkiamas DI, kuris iš nuotraukų gali identifikuoti smulkias detales, medžiagų struktūras ar gamybos ypatumus, kurių žmogus plika akimi nepastebi. Autentiškumo tikrinimo bendrovė „Entrupy“ nurodo, kad remiasi daugiau nei 90 mln etaloninių vaizdų baze, o vidutinis patikros laikas esą trunka trumpiau nei minutę.

    „Vien tik aptiktų klastočių statistika neleidžia vienareikšmiškai pasakyti, ar augimą lemia rinka, ar tarnybų efektyvumas. Greičiausiai reikšmingi abu veiksniai, o aptikti atvejai tėra ledkalnio viršūnė“, – sakė Wojciechas Biernackis iš Grant Thornton Legal.

    Augant apimtims, klastočių žala vertinama plačiau nei vien prarasti pardavimai. Įmonėms tai reiškia didesnes išlaidas prekės ženklo apsaugai, intelektinės nuosavybės gynimui, papildomoms patikroms ir klientų aptarnavimui, kai pirkėjai susiduria su nekokybiška produkcija.

    „Pasekmės toli peržengia prarastas pajamas. Klastotės mažina įmonių pelningumą, silpnina prekių ženklų vertę ir verčia didinti išlaidas intelektinės nuosavybės apsaugai, todėl mažiau lėšų lieka plėtrai ir inovacijoms“, – sakė Krzysztof Kośmider, „Accenture“ vadovas Lenkijoje.

    Tarptautinis kontekstas rodo, kad problema nėra vien Lenkijos. OECD vertinimu, pasaulinė klastotų prekių rinka siekia beveik 500 mlrd Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tai yra apie 460 mlrd eurų, o pramonės ataskaitos rodo augantį poreikį greitoms patikroms, ypač prabangos segmente.

    Vis dėlto net ir technologijoms stiprėjant, klastotės išlieka greitai prisitaikanti rinka: pardavėjai keičia aprašymus, nuotraukas, siuntimo maršrutus ir naudoja trumpalaikes paskyras. Dėl to institucijos ir platformos vis dažniau kalba apie kompleksines priemones, kuriose derinami patikrinimai, duomenų analizė ir atsakomybės didinimas visoje tiekimo grandinėje.

  • ES smūgis „Temu“ ir „Shein“: 3 eurų mokestis per pusę sumažino pigių siuntų srautą

    ES smūgis „Temu“ ir „Shein“: 3 eurų mokestis per pusę sumažino pigių siuntų srautą

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigaliojęs fiksuotas 3 eurų mokestis mažos vertės siuntoms jau davė apčiuopiamą efektą: į Europą atkeliaujančių siuntinių, kurių vertė nesiekia 150 eurų, srautas sumažėjo beveik per pusę. Tai rodo Nyderlandų ir Belgijos muitinių duomenys, nes šios dvi šalys apdoroja maždaug pusę visų tokių siuntų, atkeliaujančių iš ne ES valstybių.

    Belgijoje per metus mažos vertės siuntų skaičius krito 53 proc., o Nyderlanduose fiksuotas 46 proc. sumažėjimas, ypač ryškus siuntoms, susijusioms su prekyba iš Kinijos. Muitinių vertinimu, pokytis siejamas ne vien su sumažėjusiu pirkimu, bet ir su besikeičiančiais verslo modeliais.

    Verslas prisitaiko: sandėliai ES viduje

    Nyderlandų muitinė atkreipė dėmesį, kad dalis prekybininkų gali pereiti prie didesnių siuntų įvežimo partijomis ir prekių sandėliavimo Europos Sąjungos teritorijoje. Tokiu atveju prekės vėliau vartotojams būtų siunčiamos jau iš ES, todėl mažėtų apmokestinamų mažos vertės siuntų skaičius ties ES išorės sienomis.

    Ši tendencija atitinka platesnę e. prekybos rinkos kryptį: didžiosios platformos siekia trumpinti pristatymo laiką, o sandėliavimas regioniniuose centruose leidžia pristatyti greičiau ir išvengti dalies logistikos rizikų. Muitinės nurodo, kad tokie pokyčiai bus toliau vertinami, siekiant suprasti realų mokesčio poveikį.

    Kodėl imtasi mokesčio?

    Fiksuotas 3 eurų mokestis pristatytas kaip laikina priemonė, reaguojant į sparčiai augantį pigių siuntų kiekį ir vis didesnę Kinijos e. prekybos platformų įtaką Europos rinkoje. Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais į ES buvo importuota apie 4 600 000 000 mažos vertės prekių vienetų, kurių vertė mažesnė nei 150 eurų, tai prilygsta vidutiniškai 12 000 000 siuntų per dieną.

    Šis skaičius ženkliai išaugo, palyginti su 2023 metais, kai importuota apie 2 300 000 000, ir 2022 metais, kai importas siekė apie 1 400 000 000. Didžiulis siuntų kiekis, kartu su fragmentuota muitinės kontrole skirtingose ES šalyse, apsunkina efektyvią rizikų patikrą.

    Rizikos vartotojams ir rinkai

    Vienas iš ES tikslų yra užtikrinti, kad į rinką nepatektų nesaugūs ar neteisėti produktai. Vertinant vartotojų saugą, institucijos ir vartotojų organizacijos ne kartą kėlė klausimus dėl kai kurių itin pigių prekių atitikties ES reikalavimams, ypač kalbant apie tekstilę ir chemines medžiagas.

    2025 metais recenzuotame laboratoriniame tyrime, kuriame analizuota 111 drabužių gaminių iš Italijos ir kitų ES rinkų, reikšmingoje dalyje aptikta medžiagų, siejamų su kancerogeniniu, endokrininę sistemą trikdančiu arba sensibilizuojančiu poveikiu. Panašias rizikas savo analizėse buvo įvardijusios ir vartotojų bei aplinkosaugos organizacijos.

    „Laikinas 3 eurų importo mokestis, galiojantis nuo liepos 1 dienos, jau reikšmingai sumažino siuntų srautą, bet darbo dar liko“, – sakė Europos Parlamento narys Dirkas Gotinkas.

    „Naujos taisyklės suteiks ES ir nacionalinėms muitinėms realius įrankius geriau apsaugoti verslą ir vartotojus, o pati muitinės sistema bus modernizuota“, – teigė D. Gotinkas.

    Šie komentarai susiję su platesne ES muitinės reforma, kuria siekiama geriau suvaldyti augančius srautus ir sustiprinti rizikų vertinimą. Reforma numato vieningesnį duomenų surinkimą ir analizę, didesnį patikrų orientavimą į riziką bei glaudesnį institucijų bendradarbiavimą.

    Vienas svarbiausių reformos elementų yra centrinis duomenų centras Lilyje, kur būtų kaupiami ir analizuojami su importu susiję duomenys. Naujos Europos muitinės institucijos startas planuojamas 2028 metais, o iki tol laikinos priemonės, tokios kaip 3 eurų mokestis, turėtų padėti stabilizuoti situaciją ir sumažinti spaudimą muitinėms.

  • Beveik 5 proc. į ES patenkančių prekių – klastotės: 83 mlrd. eurų šešėlis ir rizika jums

    Beveik 5 proc. į ES patenkančių prekių – klastotės: 83 mlrd. eurų šešėlis ir rizika jums

    83 mlrd. eurų šešėlinė rinka

    Į Europos Sąjungą patenkančių klastočių mastas išlieka didžiulis: vertinama, kad beveik 5 proc. importuojamų prekių yra padirbtos. Tai kasmet kainuoja teisėtai veikiančiam verslui dešimtis milijardų eurų, o nuostoliai jau siejami su maždaug 83 mlrd. eurų suma.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ši rinka seniai peržengė prabangių rankinių ar laikrodžių ribas. Klastotės vis dažniau aptinkamos kasdienėse kategorijose, kurios tiesiogiai veikia vartotojų saugumą ir sveikatą.

    Uostuose ieškoma „paslėptų“ klastočių

    Ispanijos Alikantės uoste pareigūnai kartu su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF ir Ispanijos muitine tikrina jūrinius konteinerius, ieškodami padirbtų prekių. Tokie patikrinimai atliekami todėl, kad klastotės dažnai gabenamos sumaišytos su legaliomis siuntomis ir vizualiai atrodo įtikinamai.

    Pasak pareigūnų, neteisėta prekyba vis labiau primena gerai sustyguotą tarptautinį verslo modelį, kuriame išnaudojamos logistikos grandinės, elektroninė prekyba ir siuntų skaidymas į mažesnes partijas.

    Didžiausia grėsmė – ne piniginei

    Ekspertai įspėja, kad didžiausią pavojų kelia ne vien finansiniai nuostoliai, o rizika saugai. Ypač problematiškos automobilių detalės, nes padirbti komponentai gali būti nepraėję jokių privalomų bandymų, o gedimo kaina kelyje gali būti kritinė.

    Be automobilių dalių, klastojami ir elektronikos gaminiai, vaistai bei maisto produktai. Tokiose kategorijose pavojus gali būti sunkiai pastebimas iki tol, kol įvyksta incidentas, o žala gali paliesti ne vien pirkėją, bet ir jo aplinką.

    Institucijos pabrėžia ir kitą aspektą: pirkdami klastotes vartotojai neretai netiesiogiai finansuoja organizuotą nusikalstamumą. Pareigūnai sieja šias pajamas su platesniais nusikaltimais, įskaitant prekybą narkotikais ir žmonėmis, todėl ragina atsargiai vertinti neįtikėtinai pigius pasiūlymus.

    Specialistai pataria atkreipti dėmesį į pardavėjo patikimumą, kilmės dokumentus, garantijos sąlygas ir neįprastai mažą kainą. Kuo rizikingesnė prekės kategorija, tuo svarbiau rinktis oficialius tiekėjus, nes suklastoto gaminio pasekmės gali būti negrįžtamos.

  • Tailande sulaikyta 284 tonų elektronikos atliekų siunta: klaidintos etiketės, o krovinys grįš į JAV

    Tailande sulaikyta 284 tonų elektronikos atliekų siunta: klaidintos etiketės, o krovinys grįš į JAV

    Tailando Laem Chabang uoste Chon Buri provincijoje per įprastą patikrą sulaikyta 12 konteinerių siunta, dokumentuose įvardyta kaip metalo laužas. Atidarius krovinius paaiškėjo, kad dalis turinio yra elektronikos atliekos, įskaitant spausdintinių plokščių atliekas.

    Tailando muitinė nurodė, kad iš viso aptikta apie 284 tonos elektronikos atliekų, kurios buvo paslėptos tarp deklaruoto metalo laužo. Siunta buvo papildomai patikrinta gavus informaciją apie galimą neteisėtą pavojingų atliekų gabenimą.

    Pasak Tailando pareigūnų, konteineriai buvo neteisingai deklaruoti, siekiant apeiti šalyje galiojančius draudimus importuoti elektronikos atliekas. Tailande tokios atliekos laikomos didesnės rizikos kroviniu dėl galimų pavojingų medžiagų, kurios gali patekti į aplinką netinkamai perdirbant.

    Elektronikos atliekose dažnai aptinkama švino, gyvsidabrio, kadmio ir kitų junginių, todėl jų ardymas be kontrolės kelia grėsmę dirvožemiui ir vandeniui. Dėl to daug valstybių griežtina kontrolę, o neteisėtai gabenami kroviniai vis dažniau slepiami po neutraliomis etiketėmis, tokiomis kaip metalo laužas ar mišrios žaliavos.

    Šiuo atveju Tailando institucijos pranešė, kad siunta bus grąžinta į kilmės šalį Jungtines Valstijas eksportuotojo lėšomis. Toks sprendimas siejamas su tarptautiniais įsipareigojimais pagal Bazelio konvenciją, kuri numato, kad neteisėtai išsiųstos pavojingos atliekos turi būti pargabentos atgal.

    Tailande elektronikos atliekų importo kontrolė pastaraisiais metais buvo sugriežtinta, o pareigūnai pabrėžia, kad tikrinimai uostuose bus tęsiami. Tuo pat metu tarptautinės organizacijos perspėja, kad pasauliniai elektronikos atliekų srautai auga, todėl rizika, jog atliekos bus nukreipiamos į trečiąsias šalis apeinant taisykles, išlieka didelė.

    Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad elektronikos atliekų kiekiai pasaulyje nuosekliai didėja, o didelė dalis jų vis dar nėra tinkamai surenkama ir perdirbama. Ekspertai pabrėžia, kad veiksmingiausia priemonė mažinti nelegalius srautus yra skaidresnė atliekų apskaita, griežtesnė muitinių kontrolė ir atsakomybė atliekų kilmės šalyse.

    Tailandas skelbia tęsiantis tyrimą dėl deklaravimo aplinkybių ir galimų atsakingų grandžių. Pareigūnai taip pat neatmeta, kad bus tikrinami ir kiti su šia siunta susiję kroviniai, jei atsiras požymių, jog neteisėtas gabenimas galėjo būti platesnio masto.

  • Le Havre sunaikinta 38 000 padirbtų sportbačių porų: byla tęsėsi 15 metų ir kainavo milijonus

    Le Havre sunaikinta 38 000 padirbtų sportbačių porų: byla tęsėsi 15 metų ir kainavo milijonus

    Prancūzijos Le Havre uoste sunaikinta beveik 38 000 porų padirbtų sportinių batelių, kurie dar 2011 metais buvo sulaikyti konteineriuose iš Kinijos. Šis atvejis išsiskiria ne tik kiekiu, bet ir tuo, kad sprendimo teko laukti penkiolika metų dėl užsitęsusių teisminių ginčų.

    Importuotojas galutinai nuteistas 2025 metų gruodį: jam skirta 1 560 000 eurų muitinė bauda, papildomai 260 000 eurų bauda už su muitais siejamą pinigų plovimą. Teismas taip pat skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, iš kurių dveji metai atidėti.

    Le Havre, kaip vienas svarbiausių Prancūzijos konteinerių uostų, dažnai tampa vieta, kur sustabdomi klastotėmis įtariami kroviniai. Muitinė nurodo, kad klastojami ne tik drabužiai ar avalynė, bet ir žaislai, technologijų prekės, buitinė chemija bei automobilių dalys.

    Kodėl klastotės naikinamos?

    Diskusijos, ar sulaikytas prekes būtų galima panaudoti dar kartą, kyla reguliariai, tačiau muitinė pabrėžia, kad tokios produkcijos perskirstymas ar pardavimas yra draudžiamas. Pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią klastotėms grįžti į rinką ir vėl patekti pas pirkėjus.

    Be to, pareigūnai akcentuoja vartotojų saugumą: klastotės neretai neatitinka privalomų standartų, o jų sudėtyje gali būti sveikatai pavojingų medžiagų. Tai ypač aktualu žaislams ir kasdienio vartojimo prekėms, kurios tiesiogiai liečiasi su oda arba naudojamos vaikų.

    „Klastojimas yra reali problema, nes padirbti galima praktiškai bet ką: nuo prabangių prekių iki muilo, šampūno ar žaislų“, – sakė Le Havre dirbantis muitinės pareigūnas Anthony.

    Kaip vyko naikinimas?

    Naikinimo operacija Le Havre mieste vyko birželio 3 dieną specializuotame centre, dirbančiame pagal sutartį su muitine. Padirbti batai buvo traiškomi mobiliais kranais ir tuomet metami į pramoninį smulkintuvą.

    Susmulkinta masė vėliau nukreipiama į skirtingus srautus, priklausomai nuo medžiagų ir vietinių pajėgumų: ji gali būti sudeginama arba perdirbama. Praktikoje tokios atliekos kartais panaudojamos ir kaip kietasis kuras pramonėje, pavyzdžiui, cementui gaminti.

    „Šios atliekos gali turėti kelis kelius: šiuo atveju jos bus panaudotos sudeginimui kartu su vietiniu partneriu, o kitais atvejais tokie likučiai gali būti apdorojami kietajam kurui“, – sakė už operaciją atsakingos bendrovės „UNIFER Environnement“ regiono vadovas Stéphane Peterson.

    Ši istorija parodė, kad kova su klastotėmis Europoje remiasi ne vien sulaikymais pasienyje, bet ir ilgu teisiniu procesu, sandėliavimo kaštais bei nuosekliu naikinimu. Muitinės institucijos pabrėžia, kad didelės apimties klastočių prekyba vis dažniau siejama su organizuotu nusikalstamumu, todėl prevencija uostuose išlieka vienu svarbiausių frontų.