CP v2

Tag: Muitų tarifai

  • „Nintendo“ pelnas šovė 54 proc.: „Switch 2“ ir „Super Mario“ bumas užgožė tarifų smūgį

    „Nintendo“ pelnas šovė 54 proc.: „Switch 2“ ir „Super Mario“ bumas užgožė tarifų smūgį

    „Switch 2“ ir filmas pakėlė pelną

    Japonijos žaidimų milžinė „Nintendo“ pranešė, kad balandžio–birželio ketvirčio grynasis pelnas išaugo 53,5 proc. Augimą paskatino didelė „Switch 2“ konsolės paklausa ir pasaulinė „Super Mario“ filmo sėkmė.

    Per ketvirtį bendrovė uždirbo 147,4 mlrd. jenų, tai yra apie 810 mln. eurų, kai prieš metus pelnas siekė 96 mlrd. jenų, arba apie 530 mln. eurų. Tuo pat metu pardavimai smuktelėjo 9,5 proc. iki 517,8 mlrd. jenų, tai yra apie 2,8 mlrd. eurų.

    Tarifai ir komponentų brangimas

    Bendrovė nurodė, kad rezultatams spaudimą darė JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifai ir kylanti atminties lustų bei kitų komponentų kaina. Tai išryškina platesnę tendenciją technologijų sektoriuje, kai aparatūros gamintojai vis jautriau reaguoja į tiekimo grandinių svyravimus.

    Nors pelnas augo, „Nintendo“ signalizuoja apie atsargesnius lūkesčius ateičiai, nes po itin sėkmingo naujos konsolės starto rinka paprastai grįžta į ramesnį ritmą. Tokiais etapais gamintojai dažniau remiasi žaidimų leidybos grafiku ir papildomomis pajamomis iš turinio.

    Pardavimai: milijonai konsolių ir žaidimų

    Per ketvirtį visame pasaulyje parduota 3,82 mln. „Switch 2“ konsolių. Senesnio „Switch“ pardavimai taip pat išliko tvirti, nes dalis pirkėjų renkasi pigesnę alternatyvą, o žaidimų biblioteka toliau skatina paklausą.

    „Switch 2“ žaidimų pardavimai per ketvirtį siekė 9,46 mln. vienetų. Didžiausią dalį sudarė gegužę išleistas „Yoshi and the Mysterious Book“ ir dar praėjusiais metais pasirodęs „Pokémon Pokopia“.

    Prognozė iki 2027 metų kovo

    Finansiniams metams, kurie baigsis 2027 metų kovo mėnesį, „Nintendo“ prognozuoja 310 mlrd. jenų grynąjį pelną, tai yra apie 1,7 mlrd. eurų. Tai būtų beveik 27 proc. mažiau nei praėjusiais finansiniais metais.

    Metiniai pardavimai, pasak bendrovės, gali sumažėti 11 proc. iki 2,05 trln. jenų, tai yra apie 11,3 mlrd. eurų. „Nintendo“ tikisi per šiuos finansinius metus parduoti 16,5 mln. „Switch 2“ konsolių, o programinės įrangos pardavimus numato augsiant 23 proc. iki 60 mln. vienetų.

    Nauji žaidimai ir investuotojų reakcija

    Bendrovė planuoja palaikyti tempą naujais leidimais, tarp jų ir praėjusį mėnesį pasirodžiusiu „Splatoon Raiders“ bei ruošiamu „The Legend of Zelda: Ocarina of Time“ perdirbiniu. Tokie vardiniai projektai dažnai tampa pagrindiniu varikliu, kuris pratęsia konsolės gyvenimo ciklą.

    Po rezultatų paskelbimo „Nintendo“ akcijos Tokijo biržoje pabrango 2,9 proc. Rinkos reakcija rodo, kad investuotojai pozityviai vertina „Switch 2“ startą, nors kartu mato ir rizikas dėl geopolitikos bei gamybos kaštų.

  • Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Komisija gegužės 7 dieną tikino, kad vėlyvose derybose su europarlamentarais ir valstybių narių atstovais dėl ES ir JAV prekybos sutarties įgyvendinimo padaryta pažanga. Tačiau už uždarų durų pozicijos išlieka toli viena nuo kitos, o kompromiso kol kas nematyti.

    Ginčas tęsiasi devintą mėnesį po to, kai Briuselis ir Vašingtonas susitarė dėl politiniu požiūriu jautraus sandorio. Sutarties įgyvendinimas įstrigo trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Komisijos ir ES šalių, o įtampą dar labiau didina Donaldo Trumpo spaudimas ir nauji grasinimai tarifais.

    Kas numatyta susitarime?

    Pagal aptariamą modelį ES turėtų atsisakyti tarifų JAV pramonės prekėms, o JAV tarifai europietiškoms prekėms būtų ribojami iki 15 proc. Vis dėlto JAV pusė, nepatenkinta delsimu, viešai grasina sugriežtinti priemones ir įvesti 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.

    Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių siekia kuo spartesnio patvirtinimo, argumentuodamos verslui būtinu aiškumu ir prognozuojamumu. Tačiau Europos Parlamente stiprėja nuostata, kad skubėjimas be aiškių saugiklių galėtų paversti susitarimą pažeidžiamu, jei Vašingtonas vėliau vėl grįžtų prie spaudimo tarifais.

    Europarlamentarai reikalauja saugiklių

    Gegužės 7 dieną vykusios trišalės derybos, kuriose dalyvavo už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius, europarlamentarai ir nacionalinių vyriausybių atstovai, nutrūko po maždaug šešių valandų. Nors Komisijos atstovai kalbėjo apie konstruktyvią atmosferą, sprendimų nepasiekta, o kitas derybų etapas numatytas gegužės 19 dieną.

    Europos Parlamento politinės grupės spaudžia į susitarimą įrašyti aiškias apsaugos priemones. Pirmiausia siekiama mechanizmų, kurie leistų greitai reaguoti, jei JAV vienašališkai įvestų naujus tarifus ar kitus ribojimus, pažeisdama susitarimo dvasią.

    Kitas reikalavimas susijęs su galimybe sustabdyti sutarties taikymą, jei JAV vadovybė vėl imtų kelti grėsmes, susijusias su Europos teritoriniu vientisumu. Ši tema iškilo po to, kai anksčiau šiais metais viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymai apie galimą Grenlandijos aneksiją.

    Taip pat keliama idėja dėl apsaugos priemonės, jei į ES rinką staiga plūstelėtų JAV importas ir iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Europos Parlamento derybininkai papildomai siūlo ir vadinamąją galiojimo pabaigos nuostatą, pagal kurią tarifų lengvatos nustotų galioti 2028 metų kovo pabaigoje, jei šalys aiškiai nenuspręstų jų pratęsti.

    Politinis spaudimas auga

    Europarlamentarai atmeta raginimus „patvirtinti automatiškai“ ir pabrėžia, kad parlamentinis procesas negali būti pakeistas grasinimais. Jų teigimu, būtent griežta JAV retorika yra argumentas, kodėl būtina įtvirtinti saugiklius, užkertančius kelią spaudimui ateityje.

    „Mes nesame čia tam, kad mus stumdytų. Tai užtrunka, bet tai yra įprastas ES teisėkūros procesas, ir dirbame konstruktyviai“, – sakė vienas S&D frakcijai artimas šaltinis.

    „Parlamentas neblokuoja susitarimo, mes dirbame ties jo įgyvendinimu“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Anna Cavazzini.

    Parlamento pareigūnai neatmeta, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausias dvi savaites, jei pavyktų suderinti esminius saugiklius. Taip pat svarstoma galimybė surengti neeilinį posėdį, kad procedūros neužsitęstų ir verslas greičiau gautų aiškumą dėl būsimų tarifų taisyklių.

    „Kuo anksčiau užbaigsime šias derybas, tuo anksčiau suteiksime aiškumo verslui ir daugiau prognozuojamumo neramioje situacijoje“, – sakė Europos liaudies partijos europarlamentaras Jörgen Warborn.

  • Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę ketina padidinti Europos Sąjungos automobiliams ir sunkvežimiams taikomas importo muito tarifas iki 25 proc. Jis taip pat akcentavo, kad tarifų būtų galima išvengti gaminant transporto priemones JAV.

    „Jei jie gamins automobilius ir sunkvežimius JAV gamyklose, muito tarifo nebus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis pareiškimas nuskambėjo jautriu metu, kai JAV tarifų politika pastaraisiais mėnesiais susidūrė su teisiniais ribojimais. JAV Aukščiausiasis Teismas vasarį paskelbė, kad daliai tarifų, kuriuos administracija grindė neįprasta Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymo interpretacija, trūko teisinio pagrindo.

    Po šio sprendimo Trumpas pasirašė įsaką dėl naujo 10 proc. visuotinio tarifo, siekdamas pakeisti anksčiau taikytas priemones. Vėliau viešai buvo minėta ir didesnė, 15 proc. norma, tačiau dabar akcentuojamas būtent 25 proc. tarifas, nukreiptas į ES automobilių ir sunkvežimių importą.

    Baltaisiais rūmais remiantis, ES esą nepadarė pakankamos pažangos įgyvendindama įsipareigojimus pagal dvišalius susitarimus. Europos Komisija savo ruožtu pabrėžė, kad palaiko nuolatinį ryšį su JAV administracija ir siekia aiškumo dėl JAV įsipareigojimų, kartu palikdama galimybę imtis priemonių ES interesams apsaugoti.

    Praktinis tokio sprendimo poveikis labiausiai paliestų gamintojus, kurie didelę dalį JAV parduodamų automobilių importuoja iš Europos. Tarp dažniausiai minimų bendrovių yra „Mercedes-Benz“, „BMW“ ir „Volkswagen“, kurių tiekimo grandinės ir gamybos geografija JAV rinkoje išlieka itin svarbi konkurencingumui.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kokiu teisiniu pagrindu tarifai būtų keliami. Pranešimuose nurodoma, kad administracija ketina remtis Prekybos plėtros įstatymo 232 skirsniu, kuris leidžia tarifus motyvuoti nacionalinio saugumo argumentais ir jau anksčiau buvo taikytas transporto priemonių bei jų dalių importui.

    Jei muitai būtų įgyvendinti, trumpuoju laikotarpiu didėtų importuojamų automobilių kaina, o tai galėtų persiskirstyti į galutinę kainodarą ir paklausą JAV rinkoje. Ilgesniu laikotarpiu tokios priemonės dažnai skatina gamintojus spartinti lokalizaciją, didinti surinkimą ar komponentų gamybą JAV, tačiau tai priklauso nuo investicijų apimties, darbo rinkos ir tiekimo grandinių lankstumo.