CP v2

Tag: Muitų tarifai

  • ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES taikosi į naują rinką

    Europos Komisija patvirtino, kad ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius kitą savaitę vyks į Manilą siekdamas užbaigti ES ir Filipinų prekybos susitarimą. Derybos, anot Komisijos, priartėjo prie finišo po šešių raundų, o likę klausimai sutelkti į kelias jautriausias sritis.

    Šis susitarimas būtų dar vienas Briuselio žingsnis plečiant prekybos ryšius Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Pastaraisiais metais ES siekia mažinti priklausomybę nuo riboto partnerių skaičiaus ir geriau apsidrausti nuo geopolitinių bei tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Pagrindinis kliuvinys – viešieji pirkimai

    Paskutinėje derybų atkarpoje svarbiausia tema tapo prieiga prie viešųjų pirkimų, kuri Filipinuose tradiciškai buvo labiau uždara užsienio tiekėjams. Susitarimas reikštų reikšmingą posūkį, nes ES įmonėms atsivertų didesnė galimybė dalyvauti valstybės konkursuose, o tai ypač aktualu infrastruktūros, transporto ir technologijų sektoriams.

    Komisija Europos Parlamento nariams anksčiau šį mėnesį nurodė, kad didžioji dalis teksto jau parengta, o tikslas yra sumažinti prekybos barjerus daugumoje sektorių. Tarp svarbių blokų minimos ir sanitarinės bei fitosanitarinės taisyklės maisto produktams, taip pat automobilių standartai, kurie galėtų palengvinti ES gamintojų patekimą į Filipinų rinką.

    „Mūsų tikslas – susitarimas, kuris realiai atvertų rinką abiem pusėms, o ne liktų tik politiniu pareiškimu“, – sakė ES vykdomosios valdžios atstovas, pristatydamas derybų būklę europarlamentarams.

    Skaičiai ir geopolitika

    ES ir Filipinų dvišalė prekyba prekėmis 2024 metais siekė 16,8 mlrd. eurų. Tais pačiais metais ES buvo ketvirta pagal dydį Filipinų prekybos partnerė, sudariusi 7 proc. šalies bendros prekių prekybos, o Filipinai ES kontekste buvo 39 vietoje, sudarę 0,3 proc. ES bendros prekių prekybos.

    Susitarimas svarbus ir Manilai, kuri pastaraisiais metais patyrė išorinių šokų dėl tarifų politikos pokyčių JAV bei energijos kainų svyravimų tarptautinėse rinkose. Kartu Pasaulio bankas 2026 metų rugpjūtį Filipinams suteikė aukštesnių vidutinių pajamų šalies statusą, o tai signalizuoja apie didesnį vartojimą, investicijų potencialą ir patrauklumą eksportuotojams.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad Filipinų ir ES ekonomikos daugelyje sričių viena kitą papildo: nuo pramonės prekių iki žemės ūkio. Tokia struktūra derybose paprastai laikoma palankia, nes lengviau rasti abipusiai naudingų sprendimų dėl tarifų, standartų ir rinkos atvėrimo.

    Platesnė ES strategija Azijoje

    Po susitarimo su Filipinais Briuselis siekia pasistūmėti ir su Tailando derybomis, todėl 2026 metai gali tapti intensyviais ES prekybos darbotvarkėje Azijoje ir Ramiajame vandenyne. ES institucijos pastaruoju metu aiškiai signalizuoja, kad prekybos susitarimai tampa ne tik ekonomikos, bet ir strateginio atsparumo priemone.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutarti dėl jautriausių sričių, pirmiausia viešųjų pirkimų atvėrimo ir praktinio įsipareigojimų įgyvendinimo. Jei derybos bus užbaigtos sėkmingai, tai gali reikšti naują etapą ES įmonėms vienoje sparčiausiai augusių regiono ekonomikų.

  • JAV ir Kanados prekybos karas įsibėgėja: Otava skelbia atsakomąsias muitų tarifų bangas

    JAV ir Kanados prekybos karas įgauna naują pagreitį: Kanada paskelbė apie atsakomąsias muitų priemones amerikietiškoms prekėms. Otava teigia siekianti atsakyti proporcingai po Vašingtono sprendimų griežtinti prekybos sąlygas ir didinti tarifus atskiroms prekių grupėms.

    Kanados vyriausybė nurodo, kad atsakomieji tarifai bus taikomi importui iš JAV, kurio vertė siekia apie 12,5 mlrd. eurų. Kartu skelbiama, jog numatytos priemonės bus diferencijuotos pagal sektorius ir tarifų dydžius, kad poveikis vidaus vartotojams būtų kuo mažesnis.

    Kaip atsako Kanada

    Otavos planas numato tris tarifų lygius, kurie apimtų įvairias prekių kategorijas – nuo metalų iki vartojimo prekių. Tarp minėtų sektorių – plienas, aliuminis, dalis buitinės technikos, elektronika, taip pat tam tikri maisto produktai.

    Kanados finansų ministerija taip pat pranešė apie ketinimą aktyvuoti finansinės pagalbos priemones įmonėms ir darbuotojams, kuriuos gali paliesti tarifų eskalacija. Tikslas – amortizuoti galimus užsakymų mažėjimo, tiekimo grandinių trikdžių ir kainų svyravimų padarinius.

    „Mūsų atsakomosios priemonės – euras už eurą, tarifas už tarifą – kartu su kelių milijardų paketu padės apsaugoti darbuotojus, ūkininkus, šeimas ir įmones“, – sakė Kanados finansų ministras François-Philippe Champagne.

    Kas stumia konfliktą

    Įtampa tarp šalių didėja po to, kai JAV administracija paskelbė apie griežtesnius muitų tarifus ir signalizavo, kad ateityje jie gali būti dar labiau keliami. Vašingtonas tokius sprendimus aiškina poreikiu ginti vietos gamintojus ir mažinti prekybos deficitą.

    Kanados pusė savo ruožtu pabrėžia, kad derybos dėl prekybos susitarimų strigo dėl skirtingo požiūrio į reguliacijas ir valstybių suverenitetą. Abiejų šalių pareiškimai rodo, kad konfliktas nėra tik apie atskiras prekių grupes – tai ir politinio spaudimo, ir derybinės galios demonstravimas.

    Energija – papildomas svertas?

    Viešojoje erdvėje vėl pasigirdo svarstymų, kad Kanada gali pasitelkti energetikos sritį kaip papildomą spaudimo priemonę. Ontarijas yra vienas svarbiausių elektros tiekimo mazgų, turintis jungtis su JAV regionais, todėl energetikos tema derybose periodiškai iškyla kaip jautrus klausimas.

    Provincijos lyderiai yra užsiminę, kad teoriškai galėtų būti peržiūrimi elektros ir žaliavų srautai, jei įtampa toliau augtų. Tokie pareiškimai nebūtinai reiškia greitus sprendimus, tačiau jie didina neapibrėžtumą verslui, ypač pasienio regionuose.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad JAV išlieka pagrindinis Kanados prekybos partneris, o tiekimo grandinės daugelyje sektorių yra glaudžiai persipynusios. Diversifikacija į kitus eksporto rinkų kelius įmanoma, tačiau paprastai reikalauja laiko, infrastruktūros plėtros ir didelių investicijų.

  • „Nintendo“ pelnas šovė 54 proc.: „Switch 2“ ir „Super Mario“ bumas užgožė tarifų smūgį

    „Nintendo“ pelnas šovė 54 proc.: „Switch 2“ ir „Super Mario“ bumas užgožė tarifų smūgį

    „Switch 2“ ir filmas pakėlė pelną

    Japonijos žaidimų milžinė „Nintendo“ pranešė, kad balandžio–birželio ketvirčio grynasis pelnas išaugo 53,5 proc. Augimą paskatino didelė „Switch 2“ konsolės paklausa ir pasaulinė „Super Mario“ filmo sėkmė.

    Per ketvirtį bendrovė uždirbo 147,4 mlrd. jenų, tai yra apie 810 mln. eurų, kai prieš metus pelnas siekė 96 mlrd. jenų, arba apie 530 mln. eurų. Tuo pat metu pardavimai smuktelėjo 9,5 proc. iki 517,8 mlrd. jenų, tai yra apie 2,8 mlrd. eurų.

    Tarifai ir komponentų brangimas

    Bendrovė nurodė, kad rezultatams spaudimą darė JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifai ir kylanti atminties lustų bei kitų komponentų kaina. Tai išryškina platesnę tendenciją technologijų sektoriuje, kai aparatūros gamintojai vis jautriau reaguoja į tiekimo grandinių svyravimus.

    Nors pelnas augo, „Nintendo“ signalizuoja apie atsargesnius lūkesčius ateičiai, nes po itin sėkmingo naujos konsolės starto rinka paprastai grįžta į ramesnį ritmą. Tokiais etapais gamintojai dažniau remiasi žaidimų leidybos grafiku ir papildomomis pajamomis iš turinio.

    Pardavimai: milijonai konsolių ir žaidimų

    Per ketvirtį visame pasaulyje parduota 3,82 mln. „Switch 2“ konsolių. Senesnio „Switch“ pardavimai taip pat išliko tvirti, nes dalis pirkėjų renkasi pigesnę alternatyvą, o žaidimų biblioteka toliau skatina paklausą.

    „Switch 2“ žaidimų pardavimai per ketvirtį siekė 9,46 mln. vienetų. Didžiausią dalį sudarė gegužę išleistas „Yoshi and the Mysterious Book“ ir dar praėjusiais metais pasirodęs „Pokémon Pokopia“.

    Prognozė iki 2027 metų kovo

    Finansiniams metams, kurie baigsis 2027 metų kovo mėnesį, „Nintendo“ prognozuoja 310 mlrd. jenų grynąjį pelną, tai yra apie 1,7 mlrd. eurų. Tai būtų beveik 27 proc. mažiau nei praėjusiais finansiniais metais.

    Metiniai pardavimai, pasak bendrovės, gali sumažėti 11 proc. iki 2,05 trln. jenų, tai yra apie 11,3 mlrd. eurų. „Nintendo“ tikisi per šiuos finansinius metus parduoti 16,5 mln. „Switch 2“ konsolių, o programinės įrangos pardavimus numato augsiant 23 proc. iki 60 mln. vienetų.

    Nauji žaidimai ir investuotojų reakcija

    Bendrovė planuoja palaikyti tempą naujais leidimais, tarp jų ir praėjusį mėnesį pasirodžiusiu „Splatoon Raiders“ bei ruošiamu „The Legend of Zelda: Ocarina of Time“ perdirbiniu. Tokie vardiniai projektai dažnai tampa pagrindiniu varikliu, kuris pratęsia konsolės gyvenimo ciklą.

    Po rezultatų paskelbimo „Nintendo“ akcijos Tokijo biržoje pabrango 2,9 proc. Rinkos reakcija rodo, kad investuotojai pozityviai vertina „Switch 2“ startą, nors kartu mato ir rizikas dėl geopolitikos bei gamybos kaštų.

  • Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Komisija gegužės 7 dieną tikino, kad vėlyvose derybose su europarlamentarais ir valstybių narių atstovais dėl ES ir JAV prekybos sutarties įgyvendinimo padaryta pažanga. Tačiau už uždarų durų pozicijos išlieka toli viena nuo kitos, o kompromiso kol kas nematyti.

    Ginčas tęsiasi devintą mėnesį po to, kai Briuselis ir Vašingtonas susitarė dėl politiniu požiūriu jautraus sandorio. Sutarties įgyvendinimas įstrigo trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Komisijos ir ES šalių, o įtampą dar labiau didina Donaldo Trumpo spaudimas ir nauji grasinimai tarifais.

    Kas numatyta susitarime?

    Pagal aptariamą modelį ES turėtų atsisakyti tarifų JAV pramonės prekėms, o JAV tarifai europietiškoms prekėms būtų ribojami iki 15 proc. Vis dėlto JAV pusė, nepatenkinta delsimu, viešai grasina sugriežtinti priemones ir įvesti 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.

    Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių siekia kuo spartesnio patvirtinimo, argumentuodamos verslui būtinu aiškumu ir prognozuojamumu. Tačiau Europos Parlamente stiprėja nuostata, kad skubėjimas be aiškių saugiklių galėtų paversti susitarimą pažeidžiamu, jei Vašingtonas vėliau vėl grįžtų prie spaudimo tarifais.

    Europarlamentarai reikalauja saugiklių

    Gegužės 7 dieną vykusios trišalės derybos, kuriose dalyvavo už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius, europarlamentarai ir nacionalinių vyriausybių atstovai, nutrūko po maždaug šešių valandų. Nors Komisijos atstovai kalbėjo apie konstruktyvią atmosferą, sprendimų nepasiekta, o kitas derybų etapas numatytas gegužės 19 dieną.

    Europos Parlamento politinės grupės spaudžia į susitarimą įrašyti aiškias apsaugos priemones. Pirmiausia siekiama mechanizmų, kurie leistų greitai reaguoti, jei JAV vienašališkai įvestų naujus tarifus ar kitus ribojimus, pažeisdama susitarimo dvasią.

    Kitas reikalavimas susijęs su galimybe sustabdyti sutarties taikymą, jei JAV vadovybė vėl imtų kelti grėsmes, susijusias su Europos teritoriniu vientisumu. Ši tema iškilo po to, kai anksčiau šiais metais viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymai apie galimą Grenlandijos aneksiją.

    Taip pat keliama idėja dėl apsaugos priemonės, jei į ES rinką staiga plūstelėtų JAV importas ir iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Europos Parlamento derybininkai papildomai siūlo ir vadinamąją galiojimo pabaigos nuostatą, pagal kurią tarifų lengvatos nustotų galioti 2028 metų kovo pabaigoje, jei šalys aiškiai nenuspręstų jų pratęsti.

    Politinis spaudimas auga

    Europarlamentarai atmeta raginimus „patvirtinti automatiškai“ ir pabrėžia, kad parlamentinis procesas negali būti pakeistas grasinimais. Jų teigimu, būtent griežta JAV retorika yra argumentas, kodėl būtina įtvirtinti saugiklius, užkertančius kelią spaudimui ateityje.

    „Mes nesame čia tam, kad mus stumdytų. Tai užtrunka, bet tai yra įprastas ES teisėkūros procesas, ir dirbame konstruktyviai“, – sakė vienas S&D frakcijai artimas šaltinis.

    „Parlamentas neblokuoja susitarimo, mes dirbame ties jo įgyvendinimu“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Anna Cavazzini.

    Parlamento pareigūnai neatmeta, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausias dvi savaites, jei pavyktų suderinti esminius saugiklius. Taip pat svarstoma galimybė surengti neeilinį posėdį, kad procedūros neužsitęstų ir verslas greičiau gautų aiškumą dėl būsimų tarifų taisyklių.

    „Kuo anksčiau užbaigsime šias derybas, tuo anksčiau suteiksime aiškumo verslui ir daugiau prognozuojamumo neramioje situacijoje“, – sakė Europos liaudies partijos europarlamentaras Jörgen Warborn.

  • Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę ketina padidinti Europos Sąjungos automobiliams ir sunkvežimiams taikomas importo muito tarifas iki 25 proc. Jis taip pat akcentavo, kad tarifų būtų galima išvengti gaminant transporto priemones JAV.

    „Jei jie gamins automobilius ir sunkvežimius JAV gamyklose, muito tarifo nebus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis pareiškimas nuskambėjo jautriu metu, kai JAV tarifų politika pastaraisiais mėnesiais susidūrė su teisiniais ribojimais. JAV Aukščiausiasis Teismas vasarį paskelbė, kad daliai tarifų, kuriuos administracija grindė neįprasta Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymo interpretacija, trūko teisinio pagrindo.

    Po šio sprendimo Trumpas pasirašė įsaką dėl naujo 10 proc. visuotinio tarifo, siekdamas pakeisti anksčiau taikytas priemones. Vėliau viešai buvo minėta ir didesnė, 15 proc. norma, tačiau dabar akcentuojamas būtent 25 proc. tarifas, nukreiptas į ES automobilių ir sunkvežimių importą.

    Baltaisiais rūmais remiantis, ES esą nepadarė pakankamos pažangos įgyvendindama įsipareigojimus pagal dvišalius susitarimus. Europos Komisija savo ruožtu pabrėžė, kad palaiko nuolatinį ryšį su JAV administracija ir siekia aiškumo dėl JAV įsipareigojimų, kartu palikdama galimybę imtis priemonių ES interesams apsaugoti.

    Praktinis tokio sprendimo poveikis labiausiai paliestų gamintojus, kurie didelę dalį JAV parduodamų automobilių importuoja iš Europos. Tarp dažniausiai minimų bendrovių yra „Mercedes-Benz“, „BMW“ ir „Volkswagen“, kurių tiekimo grandinės ir gamybos geografija JAV rinkoje išlieka itin svarbi konkurencingumui.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kokiu teisiniu pagrindu tarifai būtų keliami. Pranešimuose nurodoma, kad administracija ketina remtis Prekybos plėtros įstatymo 232 skirsniu, kuris leidžia tarifus motyvuoti nacionalinio saugumo argumentais ir jau anksčiau buvo taikytas transporto priemonių bei jų dalių importui.

    Jei muitai būtų įgyvendinti, trumpuoju laikotarpiu didėtų importuojamų automobilių kaina, o tai galėtų persiskirstyti į galutinę kainodarą ir paklausą JAV rinkoje. Ilgesniu laikotarpiu tokios priemonės dažnai skatina gamintojus spartinti lokalizaciją, didinti surinkimą ar komponentų gamybą JAV, tačiau tai priklauso nuo investicijų apimties, darbo rinkos ir tiekimo grandinių lankstumo.