Europos Komisija gegužės 7 dieną tikino, kad vėlyvose derybose su europarlamentarais ir valstybių narių atstovais dėl ES ir JAV prekybos sutarties įgyvendinimo padaryta pažanga. Tačiau už uždarų durų pozicijos išlieka toli viena nuo kitos, o kompromiso kol kas nematyti.
Ginčas tęsiasi devintą mėnesį po to, kai Briuselis ir Vašingtonas susitarė dėl politiniu požiūriu jautraus sandorio. Sutarties įgyvendinimas įstrigo trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Komisijos ir ES šalių, o įtampą dar labiau didina Donaldo Trumpo spaudimas ir nauji grasinimai tarifais.
Kas numatyta susitarime?
Pagal aptariamą modelį ES turėtų atsisakyti tarifų JAV pramonės prekėms, o JAV tarifai europietiškoms prekėms būtų ribojami iki 15 proc. Vis dėlto JAV pusė, nepatenkinta delsimu, viešai grasina sugriežtinti priemones ir įvesti 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.
Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių siekia kuo spartesnio patvirtinimo, argumentuodamos verslui būtinu aiškumu ir prognozuojamumu. Tačiau Europos Parlamente stiprėja nuostata, kad skubėjimas be aiškių saugiklių galėtų paversti susitarimą pažeidžiamu, jei Vašingtonas vėliau vėl grįžtų prie spaudimo tarifais.
Europarlamentarai reikalauja saugiklių
Gegužės 7 dieną vykusios trišalės derybos, kuriose dalyvavo už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius, europarlamentarai ir nacionalinių vyriausybių atstovai, nutrūko po maždaug šešių valandų. Nors Komisijos atstovai kalbėjo apie konstruktyvią atmosferą, sprendimų nepasiekta, o kitas derybų etapas numatytas gegužės 19 dieną.
Europos Parlamento politinės grupės spaudžia į susitarimą įrašyti aiškias apsaugos priemones. Pirmiausia siekiama mechanizmų, kurie leistų greitai reaguoti, jei JAV vienašališkai įvestų naujus tarifus ar kitus ribojimus, pažeisdama susitarimo dvasią.
Kitas reikalavimas susijęs su galimybe sustabdyti sutarties taikymą, jei JAV vadovybė vėl imtų kelti grėsmes, susijusias su Europos teritoriniu vientisumu. Ši tema iškilo po to, kai anksčiau šiais metais viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymai apie galimą Grenlandijos aneksiją.
Taip pat keliama idėja dėl apsaugos priemonės, jei į ES rinką staiga plūstelėtų JAV importas ir iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Europos Parlamento derybininkai papildomai siūlo ir vadinamąją galiojimo pabaigos nuostatą, pagal kurią tarifų lengvatos nustotų galioti 2028 metų kovo pabaigoje, jei šalys aiškiai nenuspręstų jų pratęsti.
Politinis spaudimas auga
Europarlamentarai atmeta raginimus „patvirtinti automatiškai“ ir pabrėžia, kad parlamentinis procesas negali būti pakeistas grasinimais. Jų teigimu, būtent griežta JAV retorika yra argumentas, kodėl būtina įtvirtinti saugiklius, užkertančius kelią spaudimui ateityje.
„Mes nesame čia tam, kad mus stumdytų. Tai užtrunka, bet tai yra įprastas ES teisėkūros procesas, ir dirbame konstruktyviai“, – sakė vienas S&D frakcijai artimas šaltinis.
„Parlamentas neblokuoja susitarimo, mes dirbame ties jo įgyvendinimu“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Anna Cavazzini.
Parlamento pareigūnai neatmeta, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausias dvi savaites, jei pavyktų suderinti esminius saugiklius. Taip pat svarstoma galimybė surengti neeilinį posėdį, kad procedūros neužsitęstų ir verslas greičiau gautų aiškumą dėl būsimų tarifų taisyklių.
„Kuo anksčiau užbaigsime šias derybas, tuo anksčiau suteiksime aiškumo verslui ir daugiau prognozuojamumo neramioje situacijoje“, – sakė Europos liaudies partijos europarlamentaras Jörgen Warborn.
