CP v2

Tag: Municipalinis būstas

  • Prezidentūroje nuskambėjo aiški žinia: be municipalinio būsto regionai praras žmones

    Prezidentūroje įvyko aštuntasis Regionų forumas, kuriame aptarti svarbiausi regioninės politikos klausimai ir priemonės mažinti atotrūkį tarp savivaldybių. Renginyje dalyvavo šalies vadovai, Seimo nariai, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kitų institucijų atstovai.

    Forumo darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kurie leistų regionams augti greičiau, o viešosioms paslaugoms tapti labiau prieinamoms. Akcentuota, kad regioninių skirtumų mažinimas yra ne tik socialinės politikos, bet ir ekonominio saugumo bei demografijos klausimas.

    Būstas tampa regionų išlikimo klausimu

    Diskusijoje apie būsto politiką pabrėžta municipalinio būsto plėtra kaip viena realiausių priemonių didinti būsto prieinamumą. Pasak dalyvių, savivaldybės galimybė pasiūlyti kokybišką būstą už prieinamą kainą tiesiogiai veikia gebėjimą pritraukti ir išlaikyti gyventojus.

    Ypač akcentuotas jaunų šeimų ir trūkstamų specialistų pritraukimas į regionus, kai darbo vietos siūlomos, bet būsto pasirinkimas ribotas arba pernelyg brangus. Forume įvardyta, kad municipalinis būstas gali tapti instrumentu stiprinant švietimo ir sveikatos paslaugas, nes padeda pritraukti mokytojus ir gydytojus.

    Atsparumas prasideda savivaldybėse

    Kitoje diskusijoje aptarta, kaip užtikrinti, kad nacionalinis atsparumas taptų bendra valstybės, savivaldos ir visuomenės atsakomybe, aiškiai pasidalijant funkcijas ir išteklius. Pabrėžta, kad pasirengimas krizėms prasideda vietoje, todėl savivaldybių vaidmuo civilinėje saugoje yra esminis.

    Dalyviai išskyrė, kad vien reikalavimų nustatymo nepakanka, jeigu savivaldybėms neskiriami adekvatūs finansiniai ir materialiniai ištekliai. Akcentuota, kad realų pasirengimo lygio augimą lemia nuoseklus finansavimas, infrastruktūra ir aiškiai apibrėžta atsakomybė.

    Daugiau investicinių galių ir aiškesnės taisyklės

    Forume taip pat diskutuota apie savivaldybių investicinių galimybių plėtrą ir perėjimą nuo deklaracijų prie sprendimų. Merai akcentavo didesnio finansinio savarankiškumo poreikį bei paprastesnes procedūras, kurios leistų greičiau įgyvendinti projektus.

    Pabrėžta, kad efektyvesnis paramos lėšų įsisavinimas svarbus tam, kad savivaldybės galėtų operatyviau reaguoti į vietos verslo ir gyventojų poreikius. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai akcentavo, kad renginyje iškeltos idėjos turi virsti konkrečiais teisėkūros sprendimais.

    Komiteto pirmininkas Jaroslaw Narkiewicz atkreipė dėmesį į būtinybę tobulinti regionų valdyseną ir svarstyti specializuoto padalinio kūrimą, kuris galėtų vertinti skirtingų regionų poreikius ir specifiką. Tokia struktūra, pasak forumo dalyvių, padėtų sprendimus grįsti duomenimis ir užtikrinti kryptingą regionų politikos įgyvendinimą.

    Reikšmingu forumo akcentu tapo Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumo dėl bendradarbiavimo, siekiant didinti savivaldybių investicines galimybes, pasirašymas. Dokumentu siekiama aiškesnių gairių tvaresniam savivaldos projektų finansavimui ir regionų atotrūkio mažinimui artimiausiu laikotarpiu.

  • Nausėda Regionų forume: atsparumas prasideda savivaldybėse, o būstas gali sustabdyti specialistų trūkumą

    Prezidentas Gitanas Nausėda, atidarydamas Regionų forumą, pabrėžė, kad valstybės stiprybė priklauso nuo visų grandžių, o ypač nuo savivaldybių ir vietos bendruomenių pasirengimo veikti krizių metu. Jo teigimu, šiandieniniai saugumo, ekonomikos ir demografijos iššūkiai verčia ieškoti sprendimų ne tik nacionaliniu, bet ir regionų lygmeniu.

    Pasak šalies vadovo, atsparumas neturėtų būti suprantamas vien kaip pasirengimas ekstremalioms situacijoms ar karui. Jis siejamas ir su žmonių kasdieniu saugumo jausmu, pasitikėjimu institucijomis, galimybe dirbti bei kurti ateitį ten, kur gyvena, o ne migruoti į didmiesčius ar užsienį.

    „Valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvienos savivaldybės ir kiekvienos bendruomenės gebėjimo veikti“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Atsparumas neįmanomas be realių priemonių

    Prezidentas akcentavo, kad vien finansavimas ar infrastruktūros projektai neatsako į visus regionų poreikius. Jo vertinimu, svarbiausia yra aiškiai girdėti savivaldybių lūkesčius, šalinti biurokratines kliūtis ir užtikrinti, kad sprendimai būtų pritaikomi vietos situacijai, o ne vienodai taikomi visiems.

    Ši kryptis dera su pastaraisiais metais Europoje ryškėjančia tendencija daugiau dėmesio skirti vietos atsparumui: civilinei saugai, krizių valdymo planams, kritinės infrastruktūros apsaugai ir gyventojų informuotumui. Praktikoje tai reiškia glaudesnį savivaldybių, valstybės institucijų ir bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimą.

    Municipalinis būstas kaip atsakas į specialistų stygių

    Kalboje atskirai išskirta būsto tema, kuri, prezidento teigimu, tampa vienu iš svarbiausių instrumentų regionams konkuruojant dėl darbuotojų. Jis pabrėžė, kad daliai savivaldybių vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus bei kitus viešosioms paslaugoms kritiškai svarbius specialistus.

    Prezidento vertinimu, savivaldybės galimybė pasiūlyti prieinamą būstą gali turėti apčiuopiamą poveikį, nes būsto kaina ir nuomos pasiūla daugeliui šeimų yra lemiamas veiksnys renkantis, kur gyventi. Augant būsto įperkamumo problemoms, municipalinis būstas vis dažniau minimas kaip priemonė, padedanti stabilizuoti darbo jėgos pasiūlą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Forumas kviečiamas ieškoti sprendimų

    Baigdamas kalbą Gitanas Nausėda paragino Regionų forumo dalyvius neapsiriboti problemų įvardijimu ir siekti praktinių susitarimų. Jo teigimu, forumo tikslas yra sudaryti sąlygas atviram dialogui, kuriame savivaldybės, verslas ir akademinė bendruomenė galėtų sutarti dėl veiksmų, stiprinančių regionus.

    Prezidentas palinkėjo prasmingų diskusijų ir pabrėžė, kad į regionų stiprinimą reikia žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją į valstybės sanglaudą, saugumą ir žmonių pasitikėjimą savo ateitimi Lietuvoje.

  • Nausėda įspėjo dėl krizių ir karo: Regionų forume iškėlė būsto klausimą specialistams

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidento rūmuose atidarė aštuntąjį Regionų forumą, kuriame daugiausia dėmesio skirta nacionalinio atsparumo stiprinimui ir municipalinio būsto plėtros galimybėms. Diskusijose susitiko savivaldos, Vyriausybės, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, ieškoję sprendimų, kaip geriau pasirengti įvairioms krizėms.

    Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybės atsparumas prasideda regionuose, todėl savivaldybėms svarbu turėti aiškius planus ir realius pajėgumus veikti sutrikus įprastam gyvenimo ritmui. Jo teigimu, tam neužtenka vien infrastruktūros ar papildomų lėšų, būtina nuosekliai mažinti praktines kliūtis, su kuriomis savivalda susiduria planuodama pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    „Gyvename sudėtingais laikais. Susiduriame su saugumo, ekonominiais, demografiniais iššūkiais. Todėl šiandien ypač svarbu laikytis išvien ir didinti mūsų valstybės bei visuomenės atsparumą“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas akcentavo, kad atsparumas reiškia ne tik reagavimą į krizes, bet ir kasdienius sprendimus, padedančius regionams išlikti gyvybingiems. Pasak jo, kai žmonės savo mieste ar miestelyje nemato galimybių dirbti, gauti paslaugas ir kurti šeimą, ilgainiui silpnėja tiek vietos bendruomenės, tiek valstybės atsparumas platesne prasme.

    Didelė diskusijos dalis buvo skirta demografiniams iššūkiams ir būsto prieinamumui, kuris, anot šalies vadovo, vis dažniau tampa lemiamu veiksniu pritraukiant darbuotojus. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad municipalinis būstas galėtų tapti praktišku instrumentu savivaldybėms, siekiančioms pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus ir kitus regionams svarbius specialistus.

    „Galimybė savivaldybei pasiūlyti žmogui prieinamą būstą gali tapti labai konkrečiu instrumentu sprendžiant šią problemą“, – teigė Prezidentas.

    Forume aptarta, kad savivaldybių gebėjimas greitai mobilizuotis priklauso ir nuo vietos institucijų bendradarbiavimo su centrinės valdžios įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei verslu. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama civilinės saugos sistemų atnaujinimui, gyventojų perspėjimo priemonėms, kritinių paslaugų tęstinumui ir aiškioms atsakomybėms, kad krizės metu sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Pirmojoje renginio dalyje sveikinimo žodžius taip pat tarė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis. Diskusijose dalyvavo aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kiti svečiai.

    Prezidentas pabrėžė, kad Regionų forumo tikslas yra neapsiriboti problemų įvardijimu, o sutarti dėl konkrečių sprendimų, kurie ilgainiui didintų regionų patrauklumą ir visos šalies atsparumą. Anot jo, tik nuoseklus dialogas ir įsipareigojimai skirtinguose valdžios lygmenyse gali užtikrinti, kad regionų poreikiai būtų išgirsti ir paversti įgyvendinamais sprendimais.

  • Prezidentūroje susitiks merai ir ministrai: Regionų forume – būstas, atsparumas ir investicijos

    Prezidentūroje vyks aštuntasis Regionų forumas, kurį iniciavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Renginys rengiamas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, o dėmesio centre atsidurs savivaldybių kasdieniai iššūkiai ir ilgalaikiai sprendimai.

    Forumas numatytas spalio 2 dieną ir bus padalytas į dvi dalis. Pirmojoje sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama municipalinio būsto plėtrai ir nacionaliniam atsparumui, o diskusijose dalyvaus ministerijų atstovai bei savivaldybių vadovai.

    Akcentai: būstas ir nacionalinis atsparumas

    Municipalinio būsto tema pastaraisiais metais tapo viena jautriausių daugelyje savivaldybių, nes būsto įperkamumą spaudžia augančios statybos sąnaudos, aukštos palūkanos ir ribota nuomos pasiūla. Savivaldybėms itin svarbu ne tik didinti būsto fondą, bet ir aiškiai susitarti dėl finansavimo modelių bei kriterijų, kam toks būstas pirmiausia turėtų būti prieinamas.

    Nacionalinio atsparumo klausimai forume siejami su civiline sauga ir pasirengimu krizėms, įskaitant ekstremaliąsias situacijas bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Savivaldybėms šioje srityje tenka praktinis vaidmuo, todėl dažniausiai keliami klausimai sukasi apie aiškesnį institucijų pasidalijimą atsakomybėmis ir stabilų finansavimą.

    Investicijos regionuose ir savivaldybių finansai

    Antroji forumo dalis bus skirta vietos ir nacionalinės valdžios bendradarbiavimui bei savivaldybių investicinėms galimybėms. Numatyta aptarti naują finansinę perspektyvą, regioninės politikos pokyčius ir tai, kaip savivaldybės gali greičiau įgyvendinti projektus, susijusius su paslaugų kokybe, infrastruktūra ir verslo aplinka.

    Diskusijos pavadinimas „Investicijos Lietuvos regionams: nuo vizijos prie sprendimų“ sufleruoja, kad siekiama pereiti nuo bendrų deklaracijų prie konkrečių susitarimų. Forumo pabaigoje planuojama pasirašyti Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumą dėl bendradarbiavimo didinant savivaldybių investicines galimybes.

    Transliacijos ir žiniasklaidos darbas

    Organizatoriai nurodo, kad abi renginio dalys bus tiesiogiai transliuojamos per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos „Facebook“ paskyrą. Pirmosios dalies metu filmavimo ir fotografavimo galimybės nenumatytos, tačiau per pertrauką planuojama suteikti progą pakalbinti forumo dalyvius.

    Antrojoje dalyje žiniasklaidos atstovams numatyta galimybė filmuoti ir fotografuoti, taip pat renginio pabaigoje fiksuoti memorandumo pasirašymą ir bendrą dalyvių nuotrauką. Tikimasi, kad forumas taps platforma, kur sprendimai dėl būsto, atsparumo ir investicijų bus derinami ne tik politiniame, bet ir praktiniame savivaldybių lygmenyje.

  • Ministrė skelbia būsto planą: savivaldybių nuoma, naujos paramos ir 850 renovacijos paraiškų

    Aplinkos ministerija rengia ilgalaikę būsto prieinamumo strategiją, kurią siekiama pateikti iki kitos Seimo pavasario sesijos. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad dokumente bus numatyti sprendimai dėl būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės, nes skirtingose savivaldybėse problemos nevienodos.

    Ministerijos vertinimu, prieinamo būsto trūkumas jaučiamas, tačiau situacija šiuo metu neįvardijama kaip krizinė. Vis dėlto akcentuojama, kad didmiesčiuose ryškiausiai atsiskleidžia įperkamumo klausimas, o mažesnėse savivaldybėse dažniau trūksta pasiūlos arba esamas būstas būna prastesnės kokybės.

    „Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijoje numatomos trys pagrindinės grupės, kurioms būstas tampa sunkiai pasiekiamas. Tai vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie negauna socialinės paramos, pažeidžiami namų ūkiai, kuriems taikoma socialinė parama, ir žmonės, turintys nuosavą, bet pasenusį bei energetiškai neefektyvų būstą.

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ši grupė vertins studijoje pateiktus siūlymus ir jų įgyvendinimo galimybes, o iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą.

    Vienas iš akcentų – didesnis savivaldybių vaidmuo ir municipalinio būsto segmento kūrimas. Ministerija siekia, kad atsirastų papildoma nuomos pasiūla tarp socialinio būsto ir rinkos kainomis nuomojamo būsto, nes vien subsidijomis, anot ministrės, problemos iš esmės išspręsti nepavyks.

    „Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijos dalimi išlieka ir daugiabučių atnaujinimas, kuris tiesiogiai susijęs su būsto kokybe, šildymo sąnaudomis ir energiniu efektyvumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad renovacija mažina energijos vartojimą ir gyventojų išlaidas, todėl ilgainiui stiprina būsto įperkamumą, ypač augant energijos kainų svyravimų rizikai.

    Pasak ministrės, 13-asis kvietimas daugiabučių renovacijai viršijo lūkesčius – pateikta 850 paraiškų. Šių metų spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, kuriame keisis finansavimo logika ir bus taikomas mišrus finansavimo modelis.

    „Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Numatoma, kad pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, būtų taikoma 80 proc. parama, o jei iškastinis kuras nenaudojamas – 50 proc. parama, taip skatinant pereiti prie švaresnių šildymo sprendimų.

    Gyventojams, kurie nepatenka į socialinės paramos gavėjų grupes, planuojamas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Pagal jį ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama siektų 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, – 25 proc.

    Taip pat numatyti papildomi kriterijai, leidžiantys didinti paramos dalį, pavyzdžiui, atnaujinant šilumos ir karšto vandens sistemas būtų galima gauti papildomus 5 proc. Ministerija nurodo, kad savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, bendra parama tam tikrais atvejais galėtų siekti iki 40 proc.

    Atskirai planuojama ir dalinės renovacijos kryptis: 2027 metų pirmąjį ketvirtį numatomas kvietimas projektams, kurie neapima viso pastato atnaujinimo. Tikimasi, kad tai padės greičiau pagerinti senesnių daugiabučių būklę ten, kur pilna renovacija stringa dėl finansinių ar organizacinių priežasčių.

    Ministerija tikisi, kad strategijos priemonės ir atnaujintos paramos schemos leis vienu metu spręsti kelias problemas: didinti būsto pasiūlą, gerinti nuomos alternatyvas ir spartinti energetiškai neefektyvaus būsto atnaujinimą. Galutinis tikslas – kad daugiau gyventojų galėtų gyventi kokybiškesniame ir mažiau išlaidų reikalaujančiame būste.