Pietryčių Ispanijoje, Mursijos regione, archeologai aptiko ankstyvosios krikščionybės laikų bažnyčios liekanas, kurios gali koreguoti nusistovėjusį pasakojimą apie Al Andalus pradžią. Tyrėjų teigimu, objektas Kalasparoje, Cerro de la Virgen kalvoje, išliko naudojamas dar ilgai po musulmonų įsitvirtinimo Iberijos pusiasalyje.
Moksliniame straipsnyje, publikuotame žurnale „Salduie“, nurodoma, kad bažnyčia galėjo būti įkurta apie V amžiaus pirmąją pusę ir veikti bent iki IX amžiaus. Tokia chronologija, jei bus galutinai patvirtinta, taptų vienu aiškiausių įrodymų, kad krikščioniškos bendruomenės kai kuriose vietovėse tęsė liturginį gyvenimą jau valdant musulmonų administracijai.
Kas rasta Cerro de la Virgen?
Bažnyčia identifikuota remiantis nuo 2021 metų vykdomų žvalgymų ir kasinėjimų duomenimis. Archeologai ją apibūdina kaip vienanavį statinį su tridalės presbiterijos sprendiniu, būdingu daliai vėlyvosios antikos sakralinės architektūros.
Tyrėjai pabrėžia architektūrines paraleles su visigotų laikotarpio šventovėmis, įskaitant Santa Cristina de Lena Astūrijoje. Kai kurios detalės, siejamos su sakristijomis ir apsidėmis, tyrime lyginamos ir su Rytų Viduržemio regiono bažnyčių tradicijomis, kas rodo, kad tuo metu architektūrinės idėjos keliaudavo tarp skirtingų regionų.
Radiokarboninis datavimas statybą sieja maždaug su 410–440 metais. Papildomai tai pagrindžia keramikos ir stratigrafinė analizė, leidžianti kalbėti apie ilgalaikį vietovės naudojimą ir veiklos tęstinumą.
Kodėl radinys svarbus Al Andalus istorijai?
Didžiausia intriga šiame radinyje yra ne vien amžius, o tai, kad bažnyčia, panašu, neprarado savo funkcijos net po 713 metais prasidėjusio musulmonų valdymo regione. Istoriografijoje ankstyvasis VIII amžius dažnai piešiamas kaip ryškus lūžis, kai visigotų politinės ir religinės struktūros buvo greitai išstumtos, tačiau Kalasparos duomenys leidžia matyti sudėtingesnį vaizdą.
Tyrėjai nurodo, kad nėra požymių, jog bažnyčia būtų buvusi paversta mečete arba iš karto desakralizuota. Kasinėjimuose aptikta buitinė keramika ir talpos, pasak autorių, nebūtinai reiškia religinės paskirties praradimą, o gali rodyti bendruomenės praktikų tęstinumą, kai šventovės erdvė buvo naudojama ir ūkiniams, ir bendruomeniniams poreikiams.
„Keramikos tipologijos ir stratigrafijos tyrimas rodo, kad bažnyčios liturginis pobūdis išliko iki pat IX amžiaus“, – sakė tyrimo autoriai Davidas Martínezas ir Rubénas Fernándezas.
Krikščionys, mokesčiai ir vietos valdysena
Tyrimas šį atvejį sieja su Tudmyro kūros kontekstu, kuris formavosi po 713 metais sudaryto susitarimo tarp musulmonų valdžios ir visigotų kilmingojo Teodemiro. Tokie susitarimai, istorikų vertinimu, kai kuriose teritorijose leido krikščionių bendruomenėms laikinai išlaikyti dalį religinių ir ekonominių struktūrų mainais į mokesčius.
Cerro de la Virgen radiniai rodo, kad vietovė galėjo atlikti ir administracinį bei ekonominį vaidmenį. Aptikti svarstyklėms, svareliams ir apskaitai priskiriami objektai leidžia spėti, jog čia vyko su fiskaline kontrole susijusi veikla, o vienas svarelis turi arabišką įrašą, kurio prasmė perteikiama kaip teiginys, kad teisingumas priklauso Dievui.
Tyrėjų išvada tokia: islamizacija ir valdžios konsolidacija šioje teritorijoje veikiausiai vyko ne vien per staigius sukrėtimus, o per ilgą prisitaikymą ir palaipsnę integraciją. Dalis krikščionių bendruomenių, jų vertinimu, galėjo nykti ne dėl tiesioginio sunaikinimo, bet dėl ekonominių ir socialinių pokyčių, stiprėjančios fiskalinės sistemos bei urbanistinių centrų, ypač Kordobos, traukos.
Daugiau nei po 1 300 metų Calasparros šlaito liekanos tapo dar vienu priminimu, kad ankstyvasis Al Andalus laikotarpis buvo nevienalytis. Šis radinys stiprina prielaidą, kad kai kuriose Iberijos vietovėse perėjimas nuo visigotų pasaulio prie naujos tvarkos galėjo būti labiau derėtas ir laipsniškas, nei ilgą laiką buvo priimta manyti.
