Tag: Musulmonų pasaulio lyga

  • Musulmonų pasaulio lygos vadovas Briuselyje: Europoje nejaučiame nerimo dėl kraštutinių dešiniųjų

    Musulmonų pasaulio lygos vadovas Briuselyje: Europoje nejaučiame nerimo dėl kraštutinių dešiniųjų

    Musulmonų pasaulio lygos generalinis sekretorius šeichas dr. Mohammedas bin Abdulkarimas Al-Issa viešėdamas Briuselyje akcentavo dialogo svarbą ir teigė Europoje „nejaučiantis nerimo“ dėl kai kuriose šalyse stiprėjančių kraštutinių dešiniųjų jėgų.

    Pasak jo, visuomenių atsparumą užtikrina demokratinės tradicijos, konstitucinės nuostatos ir institucijos, kurios riboja politinius „perlenkimus“. Šiuos pareiškimus jis išsakė susitikimuose su politiniais ir religinių bendruomenių atstovais, aptariant socialinę sanglaudą.

    Dialogas kaip konflikto sprendimas

    Kalbėdamas apie įtampas pasaulyje, Al-Issa kartojo, kad esminė priemonė mažinti susipriešinimą yra nuoseklus dialogas. Jo vertinimu, jis veikia tik tada, kai paremtas nuoširdžiais ketinimais ir politine lyderyste, gebančia ieškoti bendrų vardiklių.

    Europoje tai ypač svarbu dėl augančių diskusijų apie migraciją, tapatybę, saugumą ir religijos vietą viešajame gyvenime. Pastaraisiais metais daugelyje valstybių rinkimų kampanijose šios temos tapo centrine darbotvarkės dalimi, o tai didina visuomenės poliarizaciją.

    „Mes visada tikime dialogu ir į jį dedame daug vilčių, nes dialogas yra proto ir išminties kalba“, – sakė šeichas dr. Mohammedas bin Abdulkarimas Al-Issa.

    Pasitikėjimas konstitucijomis ir institucijomis

    Al-Issa teigė, kad net ir išaugus griežtesnę liniją siūlančių politinių jėgų įtakai, Europos valstybėse veikia saugikliai. Jo žodžiais, kiekvienos šalies konstitucija ir visuomenėje įsitvirtinusios normos riboja sprendimus, kurie galėtų kirstis su pamatinėmis teisėmis.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į konstitucinių teismų vaidmenį, nes įstatymai ir politiniai sprendimai gali būti ginčijami teisiniu keliu. Tokia priežiūra, anot jo, kartu su aktyvia pilietine visuomene padeda koreguoti kryptį, jei politikoje atsiranda per didelių kraštutinumų.

    Ši pozicija skamba Europos politinių tendencijų fone, kai kai kuriose šalyse kraštutinių dešiniųjų partijos stiprina pozicijas nacionaliniuose ir regioniniuose rinkimuose. Analitikai tai sieja su infliacijos ir pragyvenimo kaštų spaudimu, saugumo temomis, migracijos srautais bei nepasitikėjimu tradicinėmis partijomis.

    Religijos laisvė ir viešosios taisyklės

    Kitas Al-Issos akcentas – religijos laisvė ir pagarba religinėms praktikoms, tačiau tik tiek, kiek tai dera su nacionalinėmis konstitucijomis. Jis pabrėžė, kad modernios Europos teisinės sistemos paprastai numato religijos laisvės apsaugą ir galimybę išpažinti tikėjimą.

    Tema aktuali dėl periodiškai atsinaujinančių debatų apie religinius simbolius ir aprangą mokyklose ar viešosiose erdvėse. Kai kurios vyriausybės ieško sprendimų, kaip suderinti saugumo reikalavimus, lyčių lygybės principus ir religijos laisvę, o visuomenėse tai neretai sukelia aštrias politines diskusijas.

    Al-Issa pabrėžė, kad pagarba skirtingoms tradicijoms gali būti pasiekiama per aiškias taisykles ir dialogą, o ne per visuomenę dar labiau skaldančius sprendimus. Jo teigimu, socialinė sanglauda priklauso nuo gebėjimo kalbėtis ir užtikrinti, kad skirtingos grupės jaustųsi girdimos.

  • Musulmonų pasaulio lyga Vakarų Afrikoje pradeda planą prieš ekstremizmą: kas numatyta?

    Musulmonų pasaulio lyga Vakarų Afrikoje pradeda planą prieš ekstremizmą: kas numatyta?

    Musulmonų pasaulio lyga paskelbė pradedanti iniciatyvą, skirtą silpninti ekstremistinės propagandos poveikį Vakarų Afrikoje ir stiprinti bendruomenių taiką. Planas pristatytas tarptautinėje konferencijoje Abudžoje, kur susirinko musulmonų ir krikščionių religiniai lyderiai, valdžios atstovai bei pilietinės visuomenės organizacijos.

    Renginys vyko globojant Nigerijos prezidentui Bola Ahmedui Tinubu, o jo metu dalyviai sutarė dėl bendros krypties, kaip mažinti įtampas ir užkirsti kelią konfliktams. Konferencijoje pabrėžta, kad saugumo priemonės vienos problemos neišsprendžia, jei kartu neveikia švietimas, bendruomenių dialogas ir atsakinga komunikacija viešojoje erdvėje.

    Abudžos deklaracija ir naujas koordinavimo organas

    Konferencijos dalyviai bendru sutarimu priėmė Abudžos deklaraciją, kuria įtvirtintas bendras veiksmų planas valstybės institucijoms, religiniams lyderiams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Deklaracijoje akcentuotas konfliktų prevencijos stiprinimas ir kryptinga kova su ekstremistų skleidžiamais naratyvais.

    Taip pat nuspręsta plėsti švietimo, mokymų ir žiniasklaidos programas, siejamas su Mekos chartija, kuri pristatoma kaip religinio bendradarbiavimo ir socialinės sanglaudos gairės. Įgyvendinimui koordinuoti įsteigtas naujas Vakarų Afrikos religinių ir pilietinių lyderių bei institucijų koordinavimo organas, kuris turėtų vertinti pažangą ir reguliariai teikti įgyvendinimo apžvalgas.

    Keturi susitarimai tarp religinių organizacijų

    Po konferencijos įvykusiame susitikime pasirašyti keturi bendradarbiavimo memorandumai tarp musulmonų ir krikščionių organizacijų. Tarp jų įvardyti susitarimai tarp Musulmonų pasaulio lygos ir Nigerijoje veikiančio tarpreliginės mediacijos centro, taip pat kelių religinių asociacijų ir krikščionių lyderių bei jaunimo taikos iniciatyvų.

    Skelbiama, kad naujasis koordinavimo organas prižiūrės visų pasirašytų susitarimų įgyvendinimą. Tikslas – per praktinius projektus stiprinti bendruomenių atsparumą radikalizacijai ir mažinti bandymus supriešinti skirtingų tikėjimų žmones.

    „Ši iniciatyva skirta spręsti ekstremistinių idėjų šaknis per abipusiškai įpareigojančius susitarimus“, – sakė Musulmonų pasaulio lygos generalinis sekretorius šeichas Mohammedas bin Abdul Karimas Al-Issa.

    Kontekstas: Sahelio saugumo krizė ir Nigerijos patirtis

    Iniciatyva pristatyta regione, kuris pastarąjį dešimtmetį patiria nuolatinį smurtą Sahelio juostoje. Vakarų Afrikoje ir kaimyniniuose rajonuose aktyvios grupuotės, siejamos su tarptautiniais džihadistiniais tinklais, o jų išpuoliai prisidėjo prie masinio gyventojų perkėlimo ir humanitarinių iššūkių.

    Nigerija savo ruožtu nuo 2009 metų kovoja su „Boko Haram“ ir su ja siejamomis atšakomis, o konfliktas ne kartą buvo lydimas bandymų kurstyti priešiškumą tarp musulmonų ir krikščionių bendruomenių. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad tarpreliginis dialogas ir vietos lyderių įsitraukimas laikomi vienu iš būdų mažinti radikalizacijos riziką.

    Skelbiama, kad Nigerijos prezidentas susitiko su šeichu M. Al-Issa prezidentūroje ir patvirtino paramą deklaracijai bei jos įgyvendinimo programoms, įskaitant įsipareigojimą periodiškai vertinti pažangą. Į Abudžą taip pat atvyko tarptautinių religinių organizacijų ir įvairių konfesijų atstovai, siekiant suteikti iniciatyvai platesnį regioninį ir tarptautinį svorį.