CP v2

Tag: MUVI

  • Europolo įspėjimas apie muziejų vagystes Villenos muziejų pasiekė per vėlai: kas nutiko?

    Europolo įspėjimas apie muziejų vagystes Villenos muziejų pasiekė per vėlai: kas nutiko?

    Europolo įspėjimas apie augantį Europos muziejų apiplėšimų mastą Ispanijos Villenos miesto muziejų MUVI pasiekė tik kitą dieną po vienos garsiausių pastarojo meto vagysčių. Nusikaltėliai iš institucijos išsinešė didelę dalį vadinamojo Villenos lobio – vienos reikšmingiausių Europoje bronzos amžiaus aukso radinių kolekcijų.

    Pagal paviešintą įvykių chronologiją, Europolas rugpjūčio 24 dieną paskelbė analizę apie besikeičiančias muziejų apiplėšimų taktikas ir išaugusį nusikaltėlių dėmesį auksui, kitiems tauriesiems metalams bei brangakmeniams. Tačiau MUVI muziejus šią žinią gavo tik rugpjūčio 28 dieną popiet, kai vagystė jau buvo įvykdyta.

    Įspėjimas atkeliavo po vagystės

    Vagystė įvyko rugpjūčio 27 dieną paryčiais. Skelbiama, kad muziejaus signalizacija suveikė 5.16 valandos ryto, kai įsibrovėliai jau buvo patekę į pastatą ir per trumpą laiką spėjo pasisavinti dalį vertybių.

    Elektroniniuose laiškuose fiksuota, kad perspėjimas su Europolo medžiaga MUVI muziejų pasiekė tik rugpjūčio 28 dieną, maždaug 14.00–14.05 valandomis. Dėl tokio vėlavimo kilo klausimų, ar institucija būtų galėjusi sustiprinti apsaugą, jei informacija būtų atėjusi anksčiau.

    Politinė įtampa dėl atsakomybės

    Situacija peraugo į politinį ginčą dėl to, kas ir kada turėjo perduoti įspėjimą. Valensijos regiono valdžia teigė, kad negalėjo sureaguoti greičiau, nes perspėjimą iš Ispanijos Kultūros ministerijos gavo jau po įvykusios vagystės.

    Regiono švietimo, kultūros ir universitetų srities atstovai nurodė, kad ministerija įspėjimą autonominėms bendruomenėms persiuntė rugpjūčio 28 dieną 13.18 valandos ir paprašė jį išplatinti muziejams. Teigiama, kad regiono muziejų tarnyba MUVI informavo nepraėjus nė valandai.

    Villenos meras Fulgencio Cerdán viešai apgailestavo, kad perspėjimas atėjo per vėlai. „Esu tikras, kad būtume galėję padaryti daugiau“, – sakė Fulgencio Cerdán.

    Kodėl taurieji metalai tapo pagrindiniu taikiniu

    Europolo vertinimu, pastaraisiais metais muziejų apiplėšimai tampa agresyvesni, o nusikaltėliai dažniau renkasi jėga paremtus metodus. Ypač patrauklūs tampa objektai iš tauriųjų metalų, nes juos galima greitai perlydyti ir taip apsunkinti kilmės atsekimą.

    Prie rizikos prisideda ir tai, kad muziejai dažnai laikomi lengviau pasiekiamais nei juvelyrikos parduotuvės, o apsaugos priemonės ne visur vienodai griežtos. Tokia aplinka, Europolo vertinimu, vilioja organizuotas grupuotes, kurios ieško greitai realizuojamo turto.

    Villenos lobio vagystės tyrimas tęsiamas: pareigūnai siekia atsekti dingusias detales ir nustatyti įtariamuosius. Tuo pat metu šis atvejis kelia platesnį klausimą, ar perspėjimų grandinė tarp tarptautinių, nacionalinių ir regioninių institucijų veikia pakankamai greitai, kai kalbama apie realią grėsmę kultūros paveldui.

  • Ispanijoje per 4 minutes apvogtas Villenos muziejus: dingo 59 bronzos amžiaus lobio dirbiniai

    Ispanijoje per 4 minutes apvogtas Villenos muziejus: dingo 59 bronzos amžiaus lobio dirbiniai

    Ispanijos Alikantės provincijoje, Villenos mieste, naktį iš muziejaus MUVI pavogtas vadinamasis Villenos lobis – viena reikšmingiausių Europos vėlyvojo bronzos amžiaus tauriųjų metalų kolekcijų. Tyrėjai skaičiuoja, kad nusikaltėliai išnešė 59 priešistorinius dirbinius, o pati operacija truko vos kelias minutes.

    Kaip nurodoma, vagys pasisavino aukso, sidabro, geležies ir gintaro artefaktus, datuojamus vėlyvuoju bronzos amžiumi. Taip pat dingo trys muziejuje laikytos religinės karūnos, skirtos Marijos ir Kūdikėlio atvaizdams, o bendra pavogtų vertybių materialinė vertė, pirminiais vertinimais, gali viršyti 1 500 000 eurų.

    Kaip įvykdyta vagystė?

    Pasak tyrimą atliekančių institucijų, nusikaltimas galėjo būti kruopščiai suplanuotas ir koordinuotas. Pirmiausia, apie 5.16 valandą suveikė signalizacija miesto pakraštyje esančiame savivaldybės sporto centre, todėl dalis pajėgų buvo nukreiptos į kitą vietą.

    Po kelių minučių, apie 5.20 valandą, suveikė MUVI muziejaus signalizacija. Kai pareigūnai atvyko apie 5.24 valandą, įtariamieji jau buvo pasitraukę, o pirminiai pėdsakai rodė, kad veikta greitai ir tiksliai.

    Tyrėjų duomenimis, iš pradžių bandyta patekti pro pagrindines duris, tačiau nepavykus pasirinkti šoniniai langai. Nors jie turėjo apsaugos sistemas ir sustiprintą stiklą, vagys, panašu, rado būdą, kaip įveikti kliūtis ir per trumpą laiką pasiekti eksponatus.

    Villenos meras Fulgencio Cerdán viešai teigė, kad muziejuje liko tik keli sidabriniai indai, apyrankė ir dalis ekspozicinių elementų, taip pat viena iš keturių karūnų, kuri, kaip manoma, vagims sprunkant iškrito. Vietos valdžia pripažįsta, kad miestui tai – itin skaudus smūgis kultūros paveldui.

    Kuo išskirtinis Villenos lobis?

    Villos lobis laikomas vienu ryškiausių bronzos amžiaus radinių Pirėnų pusiasalyje ir plačiau Europoje, nes atskleidžia to meto meistrystę, prekybinius ryšius ir socialinę hierarchiją. Kolekcijoje esantys tauriųjų metalų dirbiniai siejami su laikotarpiu, kai regionuose stiprėjo elitų įtaka, o auksas ir sidabras tapo statuso ženklais.

    Lobį 1963 metais atrado archeologas José María Soler su komanda – radiniai buvo paslėpti inde, užkastame išdžiūvusio upelio vagoje. Istorija pradėjo ryškėti dar rudenį, kai statybvietėje aptiktas dirbinys iš pradžių buvo palaikytas metalo laužu, tačiau vėliau specialistai suprato jo tikrąją kilmę.

    Atpažinus radinį, buvo pradėti kasinėjimai, ir gruodžio 1 dieną iškilo visas kompleksas – 59 aukso, sidabro, geležies ir gintaro objektai, kurių bendras svoris siekė beveik 10 kilogramų. Dėl sudėties, būklės ir konteksto šis radinys ilgainiui tapo vienu svarbiausių regiono muziejaus traukos objektų.

    Policija ir Civilinė gvardija tęsia tyrimą, tikrindama vaizdo stebėjimo įrašus, galimus maršrutus ir ryšius su neteisėta kultūros vertybių rinka. Specialistai pabrėžia, kad tokie artefaktai dažnai būna sunkiai parduodami legaliai, todėl pagrindinis tikslas paprastai būna ne vien greitas pelnas, o iš anksto suplanuotas realizavimas per tarpininkus.