CP v2

Tag: Muziejų saugumas

  • Prancūzijoje apvogtas Renoir muziejus: pavogti 4 kūriniai už 9 mln. eurų, du rasti sode

    Prancūzijoje apvogtas Renoir muziejus: pavogti 4 kūriniai už 9 mln. eurų, du rasti sode

    Pietų Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje esančiame Cagnes-sur-Mer, įvykdyta įžūli vagystė iš Renoir muziejaus. Ankstų antradienio rytą įsibrovę nusikaltėliai išnešė keturis meno kūrinius, kurių vertė, pirminiais vertinimais, siekia apie 9 mln. eurų.

    Vietos pareigūnai praneša, kad paieška tęsiama, o tyrėjai aiškinasi, ar vagystė buvo suplanuota iš anksto, pasitelkiant informaciją apie muziejaus apsaugą. Du kūriniai netrukus buvo rasti muziejaus sode, tačiau dar du iki šiol dingę.

    Kaip įvyko įsilaužimas?

    Cagnes-sur-Mer meras Bryanas Massonas žurnalistams teigė, kad į muziejų pateko gerai pasirengę ir apie objektą informuoti asmenys. Pasak jo, nusikaltėliai įėjo per sodą, perpjovė tvorą elektriniu įrankiu, o į pastatą pateko pro pirmą aukštą.

    Vėliau, kaip nurodoma, jie nukirpo tvirtinimo detales, laikančias rėmus, ir taip greitai nuėmė kūrinius nuo sienų. Miesto vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo įtariamuosius, o tai tyrėjams suteikė pirmuosius pėdsakus jų judėjimo maršrutui atsekti.

    Pranešama, kad signalizacija suveikė 5.48 valandos ryto, o policija į įvykio vietą atvyko maždaug po penkių minučių. Nepaisant greitos reakcijos, įtariamiesiems pavyko pasprukti, paliekant dalį grobio teritorijoje.

    Kokie kūriniai dingo?

    Rašytiniuose pranešimuose nurodoma, kad iš viso buvo pavogti keturi kūriniai, tačiau du jų rasti muziejaus sode. Vis dar ieškomi du darbai, įvardijami kaip Madame Colonna Romano portretas ir Jauna moteris prie šulinio.

    Tokie kūriniai, būdami lengvai atpažįstami ir turintys aiškią kilmę, paprastai nepatenka į legalią meno rinką. Dėl to pareigūnai tikrina versiją, kad vagystė galėjo būti įvykdyta pagal užsakymą arba kūriniai gali būti naudojami kaip priemonė kitoms nusikalstamoms operacijoms.

    Muziejų saugumo klausimai vėl aštrėja

    Renoir muziejus, įkurtas 1960 metais, yra viena ryškiausių Cagnes-sur-Mer lankytinų vietų. Tai buvo paskutiniai dailininko Pierre-Auguste Renoir namai, kuriuose jis gyveno iki mirties 1919 metais, todėl muziejus saugo ne tik paveikslus, bet ir menininkui priklausiusius daiktus bei baldus.

    Pastaruoju metu Europoje fiksuojama daugiau greitų, tikslinių vagysčių iš kultūros objektų, o muziejų saugumas vėl atsiduria padidinto dėmesio centre. Meno nusikaltimų ekspertai pabrėžia, kad be papildomų investicijų į apsaugos priemones ir personalą tokie objektai išlieka patrauklūs taikiniai.

    Tyrimas Prancūzijoje tęsiamas, o pareigūnai ragina gyventojus ir turistus pranešti apie bet kokią su įtariamaisiais ar galimais kūrinių pardavimo bandymais susijusią informaciją. Kol kas oficialiai neskelbiama, ar nustatyti konkretūs įtariamieji ir ar tikimasi greito dingusių darbų sugrąžinimo.

  • Europol perspėjo apie muziejų apiplėšimus, bet Villenos lobio vagystę sustabdyti buvo per vėlu

    Europol perspėjo apie muziejų apiplėšimus, bet Villenos lobio vagystę sustabdyti buvo per vėlu

    Europol perspėjimas apie augantį muziejų apiplėšimų skaičių Ispanijos Villenos muziejų pasiekė tik kitą dieną po įžūlios vagystės, per kurią dingo dalis vadinamojo Villenos lobio. Tai vienas reikšmingiausių Europos bronzos amžiaus aukso radinių, todėl incidentas sukėlė ir politinę, ir saugumo institucijų reakciją.

    Pagal paskelbtą informaciją, Europol dar rugpjūčio 24 dieną viešai pristatė analizę, kurioje atkreipė dėmesį į besikeičiančią nusikaltėlių taktiką ir didėjančią brangiųjų metalų, ypač aukso, paklausą juodojoje rinkoje. Dokumente pabrėžta, kad tokie objektai vilioja dėl galimybės metalą greitai perlydyti ir taip apsunkinti jo atsekamumą.

    Vagystė Villenoje įvykdyta rugpjūčio 27 dienos paryčiais. Pranešama, kad muziejaus signalizacija suveikė 5.16 val., tačiau tuo metu įsibrovėliai jau buvo spėję patekti į pastatą ir pasiimti dalį vertybių.

    Elektroniniai laiškai, kuriais remiasi žiniasklaida, rodo, kad įspėjimas muziejų pasiekė rugpjūčio 28 dieną apie 14.00 valandą. Būtent šis laiko tarpas tapo aštrios diskusijos priežastimi, kas ir kada turėjo perduoti informaciją muziejams bei ar buvo galima imtis papildomų apsaugos priemonių.

    Kas ir kada perdavė įspėjimą?

    Valensijos regiono valdžia tvirtina, kad perspėjimo anksčiau persiųsti negalėjo, nes jis iš Kultūros ministerijos buvo gautas jau po nusikaltimo. Regiono švietimo, kultūros ir universitetų sritį kuruojantys šaltiniai teigia, kad ministerija perspėjimą autonominėms bendruomenėms išsiuntė rugpjūčio 28 dieną 13.18 valandą, paprašydama jį išplatinti muziejams.

    Politinis ginčas kilo ir dėl viešų pareiškimų, kuriuose skambėjo argumentas, jog regiono institucijos negalėjo perduoti to, ko dar nebuvo gavusios. Tuo pat metu vietos valdžia pabrėžia, kad kritiniais atvejais svarbiausia yra veikti greitai, tačiau informacijos grandinė šį kartą, panašu, vėlavo.

    „Esu tikras, kad būtume galėję padaryti daugiau“, – sakė Villenos meras Fulgencio Cerdán.

    Kodėl muziejai tampa lengvu taikiniu?

    Europol analizėje pažymima, kad nusikaltimai prieš muziejus tampa agresyvesni, o įsilaužimai dažniau vykdomi ryžtingomis, jėga paremtomis priemonėmis. Tarp pagrindinių priežasčių įvardijamas objektų matomumas, lankytojų srautai, palyginti lengvas patekimas į patalpas ir nuostata, kad muziejų apsauga neretai silpnesnė nei juvelyrikos parduotuvių.

    Ekspertai pabrėžia, kad brangieji metalai vagims ypač patrauklūs: net jei daiktas yra kultūriškai neįkainojamas, jį sunaikinus ir perlydžius dingsta aiškūs identifikavimo požymiai. Dėl to tyrėjams lieka mažiau galimybių greitai susieti grobį su konkrečia vagyste.

    Tyrimas dėl Villenos lobio vagystės tęsiamas, o pareigūnai siekia nustatyti įtariamuosius ir surasti pavogtas vertybes. Tuo pačiu šis atvejis Europos mastu vėl kelia klausimą, ar muziejų saugumo standartai ir perspėjimų sklaidos procedūros spėja paskui sparčiai besikeičiančias organizuoto nusikalstamumo taktikas.

  • Vienos MAK muziejuje pavogtas „Van Cleef & Arpels“ vėrinys: vagys įėjo su bilietais

    Vienos MAK muziejuje pavogtas „Van Cleef & Arpels“ vėrinys: vagys įėjo su bilietais

    Vienoje iš Taikomosios dailės muziejaus (MAK) ekspozicijos pavogtas itin vertingas papuošalas – platinos ir deimantų vėrinys. Austrijos policija pranešė, kad nusikaltimą įvykdė du vyrai, kurie į muziejų pateko įprastai nusipirkę bilietus.

    Pasak pareigūnų, įtariamieji nedėvėjo kaukių ir buvo aiškiai užfiksuoti stebėjimo kameromis. Ketvirtadienį jie plaktuku sudaužė stiklinę vitrinos sienelę, pagriebė papuošalą ir pasišalino nežinoma kryptimi.

    Austrijos žiniasklaida skelbia, kad pavogtas „Van Cleef & Arpels“ kūrinys, puoštas šimtais brangakmenių, gali būti vertas kelių milijonų eurų. Policija oficialios sumos nenurodė, tačiau pabrėžė, kad tai vienas ryškiausių pastarojo meto nusikaltimų prieš kultūros institucijas šalyje.

    Nusikaltimas parodos kontekste

    MAK muziejus patvirtino vagystės faktą, tačiau teigė detaliau nekomentuosiantis, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Pavogtas vėrinys buvo eksponuojamas parodoje, skirtoje prancūzų juvelyrikos namų „Van Cleef & Arpels“ kūrybai, kurioje nuo vasaros pradžios buvo rodoma apie 500 eksponatų.

    Muziejus trumpam buvo uždaręs parodos erdvę, tačiau vėliau pranešta, kad dalis ekspozicijos buvo atverta lankytojams. Tyrėjai aiškinasi, kaip įtariamiesiems pavyko taip greitai pasitraukti, ir vertina muziejaus apsaugos, darbuotojų reagavimo bei stebėjimo sistemos veikimą.

    Europos muziejų saugumas – po didinamuoju stiklu

    Šis atvejis įsilieja į platesnę tendenciją: pastaraisiais metais Europoje daugėja didelės vertės vagysčių, nukreiptų į muziejus ir parodas. Nusikaltėliai vis dažniau renkasi dienos metą ir veikia kaip įprasti lankytojai, taip sumažindami įtarimus ir išnaudodami momentą, kai salėse būna daugiau žmonių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausia rizika kyla laikinoms parodoms, kuriose eksponuojami brangūs, lengvai pernešami objektai, tokie kaip papuošalai ar mažos apimties meno kūriniai. Tokiais atvejais svarbus ne tik fizinis saugumas, bet ir lankytojų srautų kontrolė, aiškūs darbuotojų veiksmų protokolai bei greitas ryšys su policija.

    Austrijos policija ragina visuomenę teikti informaciją, galinčią padėti nustatyti įtariamuosius ir rasti pavogtą papuošalą. Paprastai tokio tipo daiktai bandomi realizuoti per tarpininkus, ardyti dalimis arba išgabenti į kitas valstybes, todėl tyrime gali būti pasitelktas ir tarptautinis bendradarbiavimas.

  • Luvro Apolono galerija vėl atverta: po Prancūzijos karūnos brangenybių vagystės – naujos taisyklės

    Luvro Apolono galerija vėl atverta: po Prancūzijos karūnos brangenybių vagystės – naujos taisyklės

    Galerija grįžta prie ištakų

    Paryžiaus Luvro muziejuje lankytojams vėl atverta Apolono galerija, kuri 2025 metų spalį tapo vienos garsiausių pastarųjų metų vagysčių vieta. Erdvė sugrąžinta į pirminę 17 amžiaus ceremoninės valstybinės galerijos paskirtį, todėl joje nebėra vitrinų ir eksponuojamų brangenybių.

    Muziejus pabrėžia, kad atnaujinta ekspozicinė logika leidžia daugiau dėmesio skirti pačiai architektūrai ir dekorui. Tai taip pat yra praktinis sprendimas po įvykio, kuris išryškino saugumo spragas pasaulyje bene labiausiai lankomame muziejuje.

    Brangenybės bus rodomos kitaip

    Luvro vadovas Christophe Leribault teigia, kad karūnos brangenybės, kurios per apiplėšimą nebuvo pavogtos, netrukus turėtų būti perkeltos į kitą salę. Ji bus įrengta kaip be langų saugykla, kurioje numatytas griežtesnis patekimo ir apsaugos režimas.

    Pasak muziejaus, toks modelis atitinka tendenciją, kai itin vertingi eksponatai pristatomi mažesnėse, labiau kontroliuojamose erdvėse, o didžiosios reprezentacinės salės paliekamos istorinei atmosferai ir pastato paveldui. Tai taip pat leidžia tiksliau valdyti lankytojų srautus ir saugumo procedūras.

    Vagystė, sukėlusi skandalą

    2025 metų spalį keturių asmenų grupė, pasinaudojusi sunkvežimyje sumontuota kėlimo platforma, į Apolono galeriją įsiveržė dienos metu. Pranešta, kad buvo pagrobti aštuoni Prancūzijos karūnos brangenybių vienetai, o įvykis tapo smūgiu Luvro reputacijai.

    Apiplėšimas sukėlė politinį ir institucinį atgarsį: viešai imta kalbėti apie apsaugos sprendimų neadekvatumą tokio masto institucijoje, o muziejus buvo priverstas skubiai peržiūrėti rizikos vertinimą, prieigos kontrolę ir reagavimo protokolus. Po skandalo iš pareigų pasitraukė tuometinė muziejaus prezidentė Laurence des Cars.

    Pagrobtų vertybių, kurių vertė buvo vertinama maždaug 88 milijonais eurų, iki šiol nepavyko surasti. Tyrimo detalės viešai pateikiamos ribotai, tačiau muziejaus sprendimas atsisakyti vitrinų šioje salėje vertinamas kaip aiškus signalas, kad saugumo standartai bus griežtinami ne tik technologiškai, bet ir keičiant eksponavimo strategiją.