CP v2

Tag: Muzikos edukacija

  • Varėnos menų mokykla sužibėjo Turkijoje: „Erasmus+“ projekte tradicijos tapo scena

    Varėnos menų mokykla sužibėjo Turkijoje: „Erasmus+“ projekte tradicijos tapo scena

    Spalio 7–14 dienomis Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytojai ir absolventai dalyvavo tarptautiniame „Erasmus+“ jaunimo darbuotojų mobilumo projekte „Echoes of Tradition“ Izmire, Turkijoje. Projektą koordinavo Ege universiteto Valstybinė turkų muzikos konservatorija, o į veiklas įsitraukė atstovai iš Lietuvos, Turkijos, Graikijos, Prancūzijos ir Nyderlandų.

    Projekto tikslas buvo per muziką, šokį ir gyvąsias tradicijas stiprinti tarpkultūrinį dialogą bei dalytis profesine patirtimi. Tokie mainai „Erasmus+“ programoje dažnai orientuojasi į praktinį mokymąsi, kai dalyviai ne tik klausosi paskaitų, bet ir kuria bendrus pasirodymus bei metodikas darbui su jaunimu.

    Muzika kaip kultūrų tiltas

    Savaitės programoje dalyviai mokėsi tradicinių dainų ir šokių, dalyvavo edukacijose, kūrybinėse dirbtuvėse ir bendrose repeticijose. Akcentas buvo dedamas į tai, kaip skirtingų šalių paveldas gali būti pateikiamas šiuolaikiškai, kad išliktų patrauklus jaunajai kartai.

    Ypatinga diena skirta Lietuvai, kai Varėnos komanda pristatė šalies istorijos ir kultūros bruožus bei gyvas muzikines tradicijas. Pristatymas prasidėjo skudučių skambesiu, o dalyviai buvo pakviesti patirti lietuviškos muzikos savitumą praktiškai.

    Mokytoja Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė supažindino projekto dalyvius su sutartinėmis, kurios laikomos išskirtine lietuviško daugiabalsio dainavimo tradicija. Ši tradicija pripažįstama kaip reikšminga nematerialaus kultūros paveldo dalis, o dirbtuvėse dalyviai bandė atkartoti sutartinių ritmiką ir balsų dermę.

    Folkloro grupės „Kukumbalis“ narys Kristupas Černiauskas į veiklas įtraukė lietuviškus tradicinius šokius ir žaidimus. Tokia praktika vis dažniau taikoma kultūros edukacijoje, nes padeda folklorą patirti ne kaip muziejinį reiškinį, o kaip gyvą bendravimo ir bendruomeniškumo formą.

    Bendras koncertas konservatorijoje

    Spalio 12 dieną Ege universiteto Valstybinėje turkų muzikos konservatorijoje įvyko baigiamasis renginys, kuriame partnerių šalių atstovai pristatė savo muzikines tradicijas ir edukacines patirtis. Renginys buvo orientuotas į kultūrų dialogą ir tarptautinio bendradarbiavimo tęstinumą.

    Kulminacija tapo jungtinio orkestro ir choro koncertas, kuriame skambėjo skirtingų tautų muzika ir tradicijos. Bendras pasirodymas parodė, kaip skirtingos atlikimo mokyklos ir patirtys gali susijungti į vieną programą, kai prioritetu tampa ne konkurencija, o bendrakūra.

    Projekto metu Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos direktorė Renata Bakulienė ir projekto koordinatorė Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė susitiko su Ege universiteto konservatorijos direktoriumi prof. dr. Ali Maruf Alaskan. Susitikime aptartos galimos ateities iniciatyvos ir bendri tarptautiniai kultūriniai projektai.

    Ką duoda tokie mainai?

    Dalyviams tokie „Erasmus+“ mobilumo projektai paprastai suteikia galimybę stiprinti profesines kompetencijas, įgyti naujų edukacinių metodų ir plėsti tarptautinių partnerių tinklą. Kultūros ir švietimo srityse tai ypač svarbu, nes bendri projektai dažnai virsta tęstinėmis iniciatyvomis, gastrolėmis ar jungtinėmis programomis.

    Varėnos komanda pabrėžė, kad patirtis Izmire leido ne tik pristatyti Lietuvos etnokultūrinį paveldą, bet ir parsivežti idėjų, kaip tradicijas aktualinti šiandienos auditorijai. Tokie susitikimai dar kartą patvirtina, kad muzika gali tapti universalia kalba, jungiančia kartas, šalis ir skirtingas kultūrines patirtis.

    „Tradicijos neturi sienų, kai jas jungia muzika“, – sakė projekto dalyviai.

    Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos bendruomenė dėkojo projekto organizatoriams ir Ege universiteto konservatorijos studentų komandai už priėmimą ir bendrą darbą. Pasak dalyvių, užmegzti ryšiai ir sukurtos bendros patirtys taps paskata tęsti tarptautinius kultūrinius mainus.

  • Po 6 mėnesių ir 2 000 pamokų „MuseCool“ išvados: kaip DI keičia muzikos mokymą

    Po 6 mėnesių ir 2 000 pamokų „MuseCool“ išvados: kaip DI keičia muzikos mokymą

    Tradicinis muzikos ugdymas ilgai rėmėsi tuo pačiu modeliu: mokytojai dažnai moko taip, kaip patys kadaise buvo mokyti, o pažangą vertina pagal pojūtį ir patirtį. Jungtinėje Karalystėje veikiantis startuolis „MuseCool“ bando šį ciklą sulaužyti, į pamokas atnešdamas duomenimis paremtą analizę.

    Nuo viešo starto balandį platforma apdorojo apie 2 000 muzikos pamokų ir DI naudoja ne vien pokalbiams perrašyti. Sistema klausosi, kas grojama, atpažįsta kūrinį, jo vietą partitūroje, fiksuoja klaidas ir temą, kurią aptaria mokytojas su mokiniu.

    Konservatyvi rinka, bet „lipnus“ įrankis

    „MuseCool“ vadovas ir vienas įkūrėjų Petru Cotarcea sako, kad muzikos pedagogikos pasaulis dažnai atsargiai priima naujoves. Iš maždaug 100 kalbintų korepetitorių apie 40 platformos net neišbandė, o iš bandžiusiųjų vartotojais tapo 28.

    Vis dėlto, pasak įkūrėjo, įrankis turi vieną stiprią savybę: įpratus mokytojams ir jų studijoms, jis tampa kasdienybe. Tai ypač svarbu rinkoje, kurioje programėles išbandyti lengva, o įtraukti jas į mokymo procesą nuosekliai yra sudėtinga.

    Ne tik stenograma: analizė pagal muziką

    Platformos esmė yra muzikinės informacijos paieška ir analizė, kai algoritmai iš garso įrašo bando suprasti, kas vyksta muzikoje, o ne tik kalboje. „MuseCool“ bendradarbiauja su Londono Queen Mary universitetu ir rengiasi projektui su Jungtinės Karalystės inovacijų programa „Innovate UK“.

    Įmonė pabrėžia, kad dalis konkurentų gali įrašyti pokalbį, parengti santrauką ar atskirti muziką nuo kalbos, tačiau nesupranta pačios muzikos turinio. „MuseCool“ teigimu, būtent muzikinis „supratimas“ leidžia pateikti tikslesnes įžvalgas apie mokinio progresą ir konkrečias vietas, kuriose stringama.

    Platforma mokytojui ir tėvams

    Plėtodama produktą, komanda daug dėmesio skyrė natų bibliotekai: programėlėje jau yra apie 4 000 fortepijoninių kūrinių, daugiausia viešojo domeno. Tai leidžia šeimoms rečiau pirkti atskiras natų knygas, o mokytojams patogiau dalintis medžiaga.

    „MuseCool“ taip pat siekia tapti visapusiška mokytojo darbo aplinka: generuoja pamokų santraukas, leidžia peržiūrėti, ką mokytojas ir mokinys aptarė konkrečiuose taktuose, o be to siūlo mokėjimų administravimą. Startuolis dirba B2B2C modeliu, kai prieigą prie tėvų ir mokinių atveda patys mokytojai.

    Ką parodo 2 000 pamokų duomenys?

    Vienas įdomiausių ankstyvų rezultatų iš sukauptų įrašų, pasak įmonės, yra pamokos laiko struktūra: vidutiniškai tik apie 40 proc. pamokos skiriama realiam grojimui. Likusi dalis tenka paaiškinimams, kūrinio aptarimui ir bendravimui, ypač dirbant su vaikais.

    Tokie duomenys gali būti vertingi ne tik individualiems mokytojams. „MuseCool“ mato pritaikymą konservatorijose ir muzikos mokyklose, kur administracijai dažnai trūksta realaus laiko vaizdo apie pažangą, pamokų reguliarumą ar ankstyvus motyvacijos kritimus.

    „Jums nereikia, kad kas nors klausytų kiekvienos pamokos. Duomenų taškai gali parodyti, kas vyksta tarp 600 ar 800 studentų“, – sakė P. Cotarcea.

    Įmonės teigimu, toks stebėjimas galėtų padėti pastebėti problemas anksčiau, nelaukiant metų pabaigos egzaminų, ir sumažinti riziką, kad mokinys pasitrauks pasiekęs krizės tašką. Kartu tai atvertų kelią akademiniams tyrimams, nes pedagogikoje vis dar daug sprendimų grindžiama istorijomis ir intuicija, o ne kiekybiniais įrodymais.

    Vizija: instrumentas, kuris „girdi“ patalpą

    Ilgalaikėje perspektyvoje „MuseCool“ kalba apie idėją, kuri skamba kaip fantastika, bet remiasi jau egzistuojančiomis technologijomis. Įkūrėjas įsivaizduoja „kalbantį“ fortepijoną, kuris ne tik fiksuoja klavišų paspaudimus, bet ir supranta, kas groja, kas kalba, kurioje kūrinio vietoje daromos klaidos ir ką reikėtų taisyti.

    Startuolis neatmeta bendradarbiavimo su instrumentų gamintojais, kad programinė įranga būtų diegiama tiesiai į instrumentus. Tuo pat metu įmonė ruošiasi kitam finansavimo etapui, pripažindama, kad muzikinis ugdymas investuotojams nėra pati „madingiausia“ sritis, todėl augimas reikalauja kantrybės.

  • Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje su YUNO: savaitė repeticijų ir du tarptautiniai koncertai

    Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje su YUNO: savaitė repeticijų ir du tarptautiniai koncertai

    Gegužės 5–10 dienomis Vilniaus rajono Rudaminos meno mokyklos mokiniai kartu su Pagirių meno mokykla dalyvavo tarptautinio jaunimo simfoninio orkestro YUNO – Young United Orchestra kūrybinėse dirbtuvėse Varšuvoje. Tai buvo intensyvi savaitė, kurioje jaunieji muzikantai ne tik repetavo, bet ir mokėsi dirbti didelės sudėties orkestre, įprastame profesionalioms scenoms.

    Projektas suvienijo dalyvius iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos, todėl repeticijų procesas tapo ir tarpkultūrine patirtimi. Tokios stovyklos ir dirbtuvės Europoje laikomos viena efektyviausių formų jauniesiems atlikėjams greičiau įgyti orkestrinio muzikavimo discipliną, klausos tikslumą ir sceninį pasitikėjimą.

    Kas atstovavo Rudaminai

    Į Varšuvą vyko smuikininkės Patricija Dolgopolova, Kamila Špakovska ir Viktorija Simonovič, klarnetininkas Raimond Blizniukevič, fleitininkės Sofija Rikevič ir Karina Blažukaitė. Moksleivius lydėjo smuiko mokytoja Diana Šivickienė ir mokyklos direktorius Jurij Krupičevič.

    Mokytojai pastebi, kad tokie projektai jaunimui svarbūs ne vien dėl repertuaro ar meistriškumo pamokų, bet ir dėl gebėjimo greitai prisitaikyti prie naujų kolektyvų. Kai per trumpą laiką tenka suderinti skirtingas muzikavimo mokyklas ir įpročius, auga atsakomybė už bendrą rezultatą, o tai vėliau padeda ir konkursuose, ir stojant į aukštesnes meno pakopas.

    Du koncertai Varšuvoje

    Dirbtuvių kulminacija tapo du koncertai Varšuvoje: Muzikos edukacijų centre ir Goclavo kultūros terminale. Publikai buvo pristatyta programa, jungianti klasikinės muzikos ir filmų muzikos kūrinius, todėl koncerte atsirado erdvės ir akademiniam skambesiui, ir atpažįstamoms melodijoms.

    Skambėjo kūriniai nuo Antonio Vivaldi ir Edvardo Griego iki populiarių temų iš animacinių filmų „Aladinas“, „Vaiana“, „Džiunglių knyga“ ir „Encanto“. Beveik 80 jaunųjų muzikantų suburtam orkestrui dirigavo Richard Ferret iš Vokietijos, o tokio dydžio sudėtis tapo rimtu išbandymu tiek styginiams, tiek pučiamiesiems, reikalaujančiu tikslumo ir ištvermės.

    „Tai dar kartą parodė, kad muzika gali sujungti skirtingas kultūras ir žmones, net kai kasdienybėje kalbame skirtingomis kalbomis“, – sakė Diana Šivickienė.

    Rudaminos meno mokykla pabrėžia, kad dalyvavimas YUNO formato orkestre mokiniams tapo reikšminga patirtimi: jie grįžo su aiškesniu supratimu, kaip gimsta bendras orkestro skambesys, ir su naujomis pažintimis, kurios dažnai perauga į tolesnius mainus bei bendrus pasirodymus. Organizatoriai taip pat akcentuoja, jog tokios tarptautinės iniciatyvos yra tvari investicija į jaunųjų atlikėjų motyvaciją ir ilgalaikį domėjimąsi profesionalia muzika.