Tag: Muzikos konkursai

  • Tomson ir Baronas apie „The Voice of Poland“ dalyvius: favoritų neturime, renkamės stipriausius

    „The Voice of Poland“ tiesioginėse laidose treneriams tenka viešai priimti vienas sudėtingiausių sprendimų – ką palikti projekte, o su kuo atsisveikinti. Būtent tada žiūrovams dažniausiai kyla klausimas: ar visi dalyviai vertinami vienodai, ar vis dėlto atsiranda tylūs favoritai?

    Apie tai atvirai prabilo ilgamečiai projekto treneriai Tomson ir Baronas. Pokalbyje su „Super Express“ jie pabrėžė, kad jų tikslas nėra proteguoti vieną žmogų, o objektyviai atsirinkti tuos, kurie turi didžiausią potencialą po šou.

    Abu muzikantai gerai žinomi kaip grupės „Afromental“ nariai, o prie TVP talentų šou komandos prisijungė dar antrame sezone 2013 metų pavasarį. Nuo tada jie tapo vienais ryškiausių formato veidų ir, išskyrus vieną sezoną, projekte dalyvavo daugelį metų.

    Treneriai pripažįsta besididžiuojantys savo komanda, tačiau sako, kad simpatijos negali būti kriterijus. Jų teigimu, svarbiausia – stabilumas, atsparumas spaudimui ir gebėjimas išlaikyti profesinį lygį, kai baigsis filmavimai.

    Kas, trenerių teigimu, lemia sėkmę

    Tomson atkreipė dėmesį, kad geriau pasirengę projekte dažniausiai būna tie dalyviai, kurie jau turi aiškią muzikinės ateities viziją. Ne mažiau svarbus, pasak jo, ir gebėjimas kritiškai įvertinti save bei priimti pastabas.

    Tuo metu Baronas pabrėžė, kad trenerių vaidmuo – ne „statyti“ už vieną pasirinktą žmogų. Jo žodžiais, iš dalyvių, kurie pasitiki treneriais ir pasirenka jų komandą, siekiama atrinkti pačius tvirčiausius ir patikimiausius.

    „Mūsų rolė nėra kažką favorizuoti ar ant kažko statyti – iš tų, kurie mumis pasitiki ir pasirenka mūsų komandą, atrinkti pačius užtikrinčiausius, stabiliausius, pasiruošusius atlaikyti spaudimą, kai užges visos kameros ir reikės iš to pragyventi“, – aiškino Baronas.

    Komanda mažėja artėjant ketvirtfinaliui

    Treneriai pasakojo, kad jų komanda jau sumažėjo – iš keturių dalyvių liko trys, kurie toliau varžysis ketvirtfinalyje. Tokie etapai, kai sprendimus reikia priimti čia pat, jų teigimu, yra tikras išbandymas ir patiems treneriams.

    Anot jų, pasirinkimai daromi galvojant ne tik apie pasirodymą projekte, bet ir apie tai, kas galėtų realiai išsilaikyti muzikos rinkoje po laidos. Dėl to didžiausias dėmesys skiriamas tiems, kurie, kaip sako treneriai, yra „efektyviausi vokalistai“ ir pasirengę profesinei kasdienybei.

  • Šiauliuose vykęs festivalis „Muzikos garsai“ pirmąkart tapo konkursu: pasirodė 42 jaunieji atlikėjai

    Šiauliuose vykęs festivalis „Muzikos garsai“ pirmąkart tapo konkursu: pasirodė 42 jaunieji atlikėjai

    Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla nuo 2010 metais rengia respublikinį instrumentinės muzikos festivalį „Muzikos garsai“, suburiantį dainuojančius berniukus ir jaunuolius iš skirtingų mokyklų. Renginys išsiskiria tuo, kad chorinio dainavimo ugdymą papildo galimybe scenoje atsiskleisti ir kaip instrumentalistams.

    Festivalis vyksta kas dvejus metus ir per laiką tapo tradicija, stiprinančia chorinio dainavimo mokyklų bendruomenę. Tokie susitikimai skatina mokinių ir pedagogų bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi bei tarpmokyklinius ryšius, kurie vėliau praverčia ir bendruose projektuose.

    Naujas formatas ir daugiau įtampos

    Šių metų „Muzikos garsai“ išsiskyrė nauju formatu – pirmą kartą festivalis surengtas kaip konkursas. Tai reiškė aiškesnius vertinimo kriterijus, didesnę atsakomybę dalyviams ir papildomą motyvaciją kryptingai ruoštis pasirodymams.

    Konkurse dalyvavo 42 jaunieji atlikėjai iš Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos, Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos. Dalyvių geografija parodė, kad iniciatyva aktuali skirtingoms Lietuvos muzikinio ugdymo įstaigoms.

    Instrumentai, repertuaras ir muzikinė branda

    Jaunieji muzikantai konkurso programose grojo fortepijonu, saksofonu, smuiku, violončele, fleita, klarnetu ir akordeonu. Skirtingi instrumentai leido palyginti ne tik techninį pasirengimą, bet ir muzikavimo kultūrą, sceninę laikyseną bei interpretacijos brandą.

    Skambėję įvairių epochų ir stilių kūriniai atskleidė dalyvių muzikinį augimą ir meninį jautrumą. Toks repertuaro įvairumas svarbus ir pedagoginiu požiūriu, nes ugdo gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų muzikos kalbų, formų ir stilistikos.

    Organizatorių teigimu, festivalis–konkursas dar kartą patvirtino, kad instrumentinė muzika yra reikšminga visapusiškam jaunųjų choristų kompetencijų ugdymui. Renginio rėmėja buvo Šiaulių miesto savivaldybė.