Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) mobilioji ekonomika iki 2030 metų, prognozuojama, pasieks 421 mlrd. eurų, tačiau milijonai žmonių regione vis dar lieka be mobiliojo interneto.
Tai pabrėžiama GSMA ataskaitoje „Mobile Economy MENA 2026“, pristatytoje „MWC26 Doha“ atidarymo dieną, apie ką praneša „Euronews“.
Ataskaitoje teigiama, kad mobiliosios technologijos ir paslaugos 2025 metais, vertinama, sukūrė apie 340 mlrd. eurų ekonominės vertės, palaikė 2,2 mln. darbo vietų ir prie viešųjų finansų prisidėjo maždaug 35,8 mlrd. eurų.
Vis dėlto skaitmeninė atskirtis išlieka ryški: pernai mobiliuoju internetu naudojosi 48 proc. MENA gyventojų, o 49 proc. liko neprisijungę, nors gyvena mobiliojo ryšio tinklų aprėpties zonose.
Doha – ryšio standartų ir politikos kryžkelė
Šių metų „MWC26 Doha“ išskirtinumas – renginys vyksta tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) įgaliotinių konferencija (Plenipotentiary Conference).
Toks sutapimas į vieną erdvę sutraukia tiek telekomunikacijų verslo lyderius, tiek politikos formuotojus, kai sprendimai dėl ryšio standartų, infrastruktūros ir technologijų valdymo gali nulemti globalios skaitmeninės ekonomikos kryptį.
Trijų dienų renginys, organizuojamas bendradarbiaujant su Kataro Ryšių ir informacinių technologijų ministerija, siekia ne tik plėtoti skaitmeninį ryšį, bet ir didinti prasmingą jo prieinamumą vartotojams.
Kontekstą papildo regione išliekantis geopolitinis neapibrėžtumas dėl JAV ir Irano karo ateities, tačiau renginio startas, sprendžiant iš dalyvių aktyvumo, rodo, kad IRT sektoriui ryšys išlieka verslo prioritetu.
DI bumas didina spaudimą tinklams ir įrenginiams
Augant dirbtinio intelekto (DI) sistemų sudėtingumui, telekomunikacijų sektoriui tenka dvigubas uždavinys: užtikrinti pajėgius, atsparius tinklus ir kartu mažinti skaitmeninę atskirtį.
Kataro ryšių ir informacinių technologijų ministras Mohammed bin Ali Mannai atidarymo ceremonijoje atkreipė dėmesį, kad DI agentų plėtra didina poreikį atsparesniems tinklams ir pažangesnėms skaičiavimo galimybėms.
GSMA generalinis direktorius Vivek Badrinath akcentavo, kad pažanga turi būti naudinga visiems: tam reikia pasaulinių standartų, kad tinklai, paslaugos ir įrenginiai veiktų per sienas ir bendruomenes, taip pat kryptingų pastangų prijungti vis dar neprisijungusius žmones.
Jis taip pat pripažino, kad per pastaruosius metus pramonė nesugebėjo pakankamai sumažinti mobiliojo ryšio prieinamumo kainos tiems, kam jo labiausiai reikia, o planai pasiūlyti maždaug 50 JAV dolerių kainos išmaniuosius telefonus tapo sunkiai įgyvendinami dėl augančių RAM kainų, kurias didina DI paklausa.
Investicijos augs, bet vien aprėpties nepakanka
GSMA prognozuoja, kad operatoriai MENA regione 2025–2030 metais investuos apie 80 mlrd. eurų, tačiau pagrindinis klausimas – ar šios investicijos virs paslaugomis, kuriomis realiai galės naudotis žmonės ir verslai.
Ataskaitoje akcentuojama, kad problema yra platesnė nei infrastruktūra: svarbu, kad gyventojai galėtų sau leisti įrenginius ir duomenų planus, turėtų įgūdžių naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.
Šis barjeras gali tapti dar reikšmingesnis, kai DI keis darbo rinką ir ištisas industrijas – be priemonių ir pasirengimo dalis visuomenės rizikuoja likti nuošalyje.
UNDP Egipto atstovė Abeer Shakweer pabrėžė, kad globaliai didžiausia rizika „atsilikti“ tenka moterims, žmonėms su negalia, atokių vietovių gyventojams ir pažeidžiamam jaunimui.
5G plėtra ir bandymai ryšį paversti kasdiene verte
GSMA pristatė ir atskirą „5G Monetisation MENA“ ataskaitą apie tai, kaip regione bandoma tinklų investicijas paversti tvariomis grąžomis.
Joje teigiama, kad iki 2026 metų rugsėjo komercines 5G paslaugas buvo paleidusios 17 iš 24 MENA rinkų, o 5G ryšio jungčių skaičius, prognozuojama, nuo 67 mln. 2025 metais išaugs iki beveik 350 mln. 2030 metais.
Praktinės naudos pavyzdžiu įvardijamos mobiliosios piniginės ir skaitmeniniai mokėjimai, galintys atverti paprastesnius atsiskaitymo būdus žmonėms ir smulkiajam verslui.
Pavyzdžiui, „Ooredoo Fintech“ vadovas Mirko Giacco pasakojo, kad Katare daugiau nei 20 proc. tarptautinių perlaidų rinkos dalies eina per bendrovės produktus, o tai, jo teigimu, migrantams suteikia patogesnį būdą siųsti pinigus į namus.