Tag: Mykologija

  • Volynės miškuose aptiktas milžiniškas grybas: užėmė dalį laukymės, specialistai spėja rūšį

    Volynės srityje, Liubešivo rajono miškuose, vietos gyventojai aptiko neįprastai didelį grybą, kuris, sprendžiant iš nuotraukų, užėmė reikšmingą laukymės dalį. Vaizduose šalia radinio palikta žmogaus ranka leidžia palyginti mastą ir suprasti, kad tai nėra įprastas miško laimikis.

    Apie radinį pranešta vietos bendruomenėje, o gyventojai buvo pakviesti spėti, kas tai per grybas. Pirminė versija, kuria dalijamasi viešai, kad tai gali būti milžiniškas kukurdvelkis, dar vadinamas didžiuoju kukurdvelkiu.

    „Iš išvaizdos radinys gali būti milžiniškas kukurdvelkis, kuris formuoja stambius apvalius baltus vaisiakūnius“, – rašoma pranešime, kuriuo dalijosi vietos bendruomenė.

    Milžiniškas kukurdvelkis išsiskiria tuo, kad palankiomis sąlygomis gali užaugti iki labai didelio skersmens, todėl iš tolo primena baltą kamuolį. Tokie grybai paprastai būna vientisos, apvalios formos, o jų paviršius jauname amžiuje dažniausiai būna šviesus ir lygus.

    Specialistai pabrėžia, kad šios rūšies atpažinimui svarbus amžius: jauni vaisiakūniai viduje būna balti ir standūs, o bręsdami tamsėja, minkštėja ir ima pildytis sporomis. Būtent dėl šios priežasties panašūs radiniai neretai sukelia diskusijų, nes peraugę egzemplioriai vizualiai gali priminti kitus objektus ar net ligotus vaisiakūnius.

    Gyventojai, dalindamiesi radinio nuotraukomis, taip pat kvietė kitus miško lankytojus pasidalinti, ar šiame regione yra aptikę panašių įspūdingų grybų. Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose vis dažniau plinta tokios gamtos „rekordininkų“ nuotraukos, tačiau specialistai primena, kad vien iš vaizdo tiksliai nustatyti rūšį ne visuomet įmanoma.

    Mykologai pataria radinių nevertinti vien pagal dydį ir prieš renkant įsitikinti, kad grybas atpažintas tiksliai. Taip pat rekomenduojama neliesti ir neragauti nežinomų rūšių, ypač jei vaisiakūnis jau peraugęs, pakitusios spalvos ar pažeistas.

  • Baravykai Lenkijoje dygsta masiškai: štai kuriuose regionuose krepšiai pildosi greičiausiai

    Baravykai Lenkijoje dygsta masiškai: štai kuriuose regionuose krepšiai pildosi greičiausiai

    Lenkijoje grybavimas daugeliui yra ne tik laisvalaikis, bet ir giliai įsišaknijusi tradicija, neretai vadinama nacionaliniu sportu. Apklausos rodo, kad rudenį grybauti išsiruošia reikšminga visuomenės dalis, o miškų sezoną stipriai lemia orai.

    Skirtingai nei kai kuriose Europos šalyse, Lenkijos valstybiniuose miškuose grybauti paprastai galima laisvai ir nemokamai, laikantis bendrų saugomų teritorijų taisyklių. Dėl to pirmųjų pranešimų apie baravykų gausą socialiniuose tinkluose ir grybautojų forumuose kasmet daugėja vos tik pasikeičia temperatūra ir kritulių režimas.

    Kur dabar pranešama apie baravykus

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijos grybautojai vis dažniau dalijasi žinutėmis, kad baravykai pradėjo dygti gausiau. Daugiausia šviežių pranešimų siejama su Lodzės ir Šventokščių vaivadijomis, kur minimi jauni, ką tik išdygę grybai.

    Geros žinios pasiekia ir iš Pakarpatės, ypač šiaurinės šio regiono dalies, bei Palenkės. Tuo metu iš Silezijos ir Mažosios Lenkijos pasirodantys įrašai leidžia manyti, kad artimiausiomis dienomis čia gali prasidėti ryškesnis sezoninis baravykų suaktyvėjimas.

    Kodėl sezonas suintensyvėja

    Specialistai pabrėžia, kad baravykų derliui svarbiausia drėgmės ir šilumos pusiausvyra: po lietaus, kai dirva sudrėksta, o naktys išlieka pakankamai šiltos, grybiena ima aktyviau formuoti vaisiakūnius. Jei po kritulių užsitęsia karštis ir sausra, miško paklotė greitai išdžiūsta, o dygimas sulėtėja.

    Baravykai vertinami dėl skonio ir aromato, todėl grybautojai dažnai jų ieško džiovinimui ar šaldymui. Vis dėlto mykologai primena, kad renkant grybus svarbu rinktis tik neabejotinai atpažįstamas rūšis, vengti peraugusių ir sukirmijusių egzempliorių, o nežinomus grybus palikti miške.

    Kokie dar grybai renkami dabar

    Kartu su baravykais Lenkijos miškuose fiksuojamas ir kitų valgomų grybų suaktyvėjimas. Grybautojai mini skėtinę žvynabudę, piengrybius, taip pat raudonviršius, lepšes ir kazlėkus, o kai kuriose vietovėse vis dar pasitaiko itin gausių voveraičių radaviečių.

    Grybavimo sezonas išlieka labai permainingas, todėl situacija miškuose gali pasikeisti per kelias dienas. Daug kas priklauso nuo to, ar krituliai pasiskirstys tolygiai, o temperatūra staigiai nenukris.