Velse, Karmartensyro regione, Mynydd y Betws kalnų teritorijoje veikiantis vėjo jėgainių parkas pateko į archeologų akiratį dėl netikėto radinio po privažiavimo keliais. Statybų metu durpynuose išryškėjo ilga akmenų virtinė, kuri, kai kurių tyrėjų vertinimu, gali siekti apie 5 000 metų.
Akmenų linija driekėsi maždaug 700 metrų ir buvo užfiksuota tiesiog ten, kur planuotos pagrindinės technikos judėjimo trasos. Nors prieš darbus buvo atlikti aplinkos ir paveldo vertinimai, šis objektas liko nepastebėtas, nes dalis struktūrų slypėjo po durpių sluoksniu.
Radinyje įžvelgia dvi istorijas
Nepriklausomas archeologas Sandy Gerrard teigė, kad akmenų išdėstymas primena priešistorines akmenų eiles, žinomas iš kitų Didžiosios Britanijos vietovių. Jo vertinimu, linija galėjo turėti ritualinę ar ceremoninę paskirtį ir būti susijusi su netoliese esančiais senoviniais laidojimo statiniais.
Kita išvada pateikta statybų metu dirbusių sutartinių archeologų: kasinėjant kelis akmenis, esą neaptikta aiškių priešistorinių įtvirtinimo žymių, tokių kaip akmenų „lizdai“ ar specialiai paruoštos duobės. Dėl to iškelta versija, kad akmenys galėjo būti gerokai vėlesni ir atlikti praktinę funkciją.
Kelrodis kalnakasiams ar neolito paminklas?
Teritorija garsėja antracito anglies klodais, todėl dalis specialistų akmenų eilę sieja su istorine kasyba. Pagal šią hipotezę, akmenys galėjo veikti kaip orientyrai rūkuose ar prastomis oro sąlygomis, padėdavę vietos darbininkams ir keliautojams judėti per aukštapelkės kraštovaizdį.
Ginčas sustiprėjo dėl to, kad tyrimų metu nebuvo rasta lengvai datuojamų artefaktų, kurie leistų patikimai nustatyti objekto amžių. Neaptikus organinių medžiagų ar kitų radinių, galinčių būti ištirti laboratorijose, abiem pusėms pritrūko įrodymų galutinei išvadai.
Kol vyko diskusijos, vėjo parko infrastruktūra buvo įrengta, o dalis akmenų linijos, kaip skelbiama, pateko į kelio trasą ir buvo pažeista. Situacija tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip atsinaujinančios energetikos projektai, net laikantis procedūrų, gali susidurti su netikėtais paveldo klausimais.
Šis atvejis taip pat atkreipia dėmesį į plačiau taikomą praktiką Didžiojoje Britanijoje, kur dideliems infrastruktūros projektams įprastai atliekami išsamūs archeologiniai vertinimai, tačiau durpynai ir kitos sudėtingos geologinės sąlygos kartais slepia objektus iki pat statybų pradžios. Dėl to vis dažniau diskutuojama, kaip suderinti spartų žaliosios energijos plėtimą su geresne ankstyvųjų etapų žvalgyba ir paveldo apsauga.