Rumunijoje po parlamento rinkimų prasidėjo intensyvios derybos dėl naujos Vyriausybės. Prezidentas Nicusor Dan po konsultacijų su politinėmis jėgomis ministru pirmininku pasiūlė Europos Parlamento narį Siegfriedą Mureșaną.
Pagal šalies procedūras kandidatui suteiktas ribotas laikas pateikti ministrų kabinetą ir programą parlamentui bei prašyti pasitikėjimo. Mureșanas turi 10 dienų suformuoti komandą ir užsitikrinti balsų daugumą, todėl derybos vyksta itin sparčiai.
Kas sudarytų koaliciją?
S. Mureșanas nurodė sieksiantis koalicijos su trimis politinėmis jėgomis: centro dešiniąja Nacionaline liberalų partija, reformų krypties sąjunga Gelbėkime Rumuniją ir etninių vengrų atstovaujama UDMR. Jo teigimu, tai būtų proeuropietiška ir į ateitį orientuota dauguma.
Vis dėlto šių trijų partijų mandatų gali nepakakti, todėl būsimas kabinetas priklausys nuo papildomos paramos parlamente. Tai reiškia, kad greta oficialios koalicijos gali tekti tartis ir dėl atskirų balsavimų, ir dėl įsipareigojimų biudžeto bei reformų klausimais.
Kodėl krito ankstesnė Vyriausybė?
Ankstesnė Ilie Bolojan vadovaujama Vyriausybė žlugo po nepasitikėjimo balsavimo. Politinė krizė paaštrėjo kilus įtampai dėl taupymo priemonių ir plano mažinti didelį Rumunijos biudžeto deficitą.
Deficito tema Rumunijoje išlieka vienu svarbiausių naujos daugumos išbandymų, nes fiskalinė drausmė tiesiogiai veikia tiek socialines išlaidas, tiek investicijų planus. Būtent dėl šios darbotvarkės ir gali ryškėti didžiausi kompromisų kaštai derybose.
Koks galimas scenarijus, jei nepavyks?
Rumunijos konstitucija numato, kad prezidentas gali paleisti parlamentą, jei šis per 60 dienų atmeta du iš eilės siūlomus kabinetus. Tokiu atveju šalyje galėtų būti skelbiami nauji rinkimai, o politinis neapibrėžtumas užsitęstų.
Todėl artimiausios savaitės Rumunijai taps lemiamos: ar pavyks sutelkti pakankamą paramą proeuropietiškam kabinetui, ar šalis pasuks į naują rinkimų ciklą. Nuo derybų baigties priklausys ir biudžeto sprendimai, ir platesnė Rumunijos politinė kryptis Europos Sąjungoje.