CP v2

Tag: Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija

  • Savivaldybėms – šeimai palankių sprendimų planas: ką siūlo projektas Šeima 2050?

    Lietuvos savivaldybėms pristatomas praktinių rekomendacijų planas, skirtas stiprinti šeimos politiką ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų jaunoms šeimoms kurti gyvenimą savo mieste ar rajone. Iniciatyva įgyvendinama projekte „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“, kviečiant įsitraukti ir nevyriausybines organizacijas.

    Plano rengėjai pabrėžia, kad savivaldybių vaidmuo sprendžiant demografinius iššūkius yra itin reikšmingas: būtent vietos lygmeniu žmonės kasdien susiduria su darželių prieinamumu, būsto įperkamumu, paslaugų kokybe ir darbo bei šeimos derinimo galimybėmis. Lietuvoje šios temos ypač jautrios dėl gyventojų senėjimo, migracijos ir dalyje regionų mažėjančio gimstamumo.

    Ne vienas modelis visiems

    Plane „Šeimai draugiška savivaldybė“ nesiūlomas vienas universalus receptas, nes skirtingose vietovėse situacija nevienoda. Vienur pagrindinė problema yra gyventojų mažėjimas ir jaunų žmonių išvykimas, kitur, ypač didmiesčių priemiesčiuose, infrastruktūra ir paslaugos nespėja augti kartu su naujakurių šeimų poreikiais.

    Dėl to dokumente pateikiamas priemonių rinkinys, kurį savivaldybės gali taikyti pagal savo realias galimybes: nuo paslaugų tinklo planavimo iki tikslinių lengvatų ar papildomos pagalbos šeimoms. Akcentuojama ir tai, kad šeimos politika neturėtų apsiriboti pavienėmis iniciatyvomis, o tapti nuoseklia strategine kryptimi su aiškiais tikslais ir vertinimo rodikliais.

    Pagalba nuo būsto iki pirmųjų 1 000 dienų

    Tarp siūlomų sprendimų minimos priemonės, kurios, ekspertų vertinimu, daro didžiausią praktinį poveikį šeimų kasdienybei. Tai pagalba jaunoms šeimoms įsikurti, peržiūrėtos savivaldybių lengvatos, taip pat paslaugų paketas pirmaisiais vaiko gyvenimo etapais, kai šeimos dažniausiai susiduria su didžiausiu emociniu ir finansiniu krūviu.

    Daug dėmesio skiriama ir darbo bei šeimos derinimui vietos lygmeniu: savivaldybės gali skatinti šeimai palankias darbovietes, plėsti vaikų priežiūros paslaugas, stiprinti ankstyvosios pagalbos ir prevencijos sistemas. Taip pat raginama šeimos politiką įtraukti į savivaldybių strateginius planus, numatant finansavimą ir aiškų atsakomybių pasidalijimą.

    „Norime, kad šis planas taptų praktiškai naudojamu idėjų banku, iš kurio kiekviena savivaldybė galėtų pasirinkti tai, kas jai aktualiausia ir vertingiausia. Mūsų siekis, kad šeimos politika taptų vienu iš savivaldybių strateginių prioritetų“, – sakė projekto vadovas Simonas Streikus.

    Diskusijos regionuose ir gyventojų įtraukimas

    Plano pristatymai jau vyko Kauno mieste ir Kauno rajone, o vėliau surengtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitikimas Šiaulių regione, kuriame dalyvavo kelių savivaldybių šeimų tarybų, komisijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Susitikimuose aptariama, kaip siūlomas priemones pritaikyti praktikoje ir kokių korekcijų reikėtų, kad jos veiktų skirtingose savivaldybėse.

    „Pirmieji susitikimai parodė, kad savivaldybės supranta demografinių pokyčių rizikas ir ieško sprendimų. Situaciją vertiname realistiškai, tačiau tai neatleidžia mūsų nuo pareigos daryti viską, kas nuo mūsų priklauso“, – teigė S. Streikus.

    Artimiausiu metu numatyti tarpinstituciniai susitikimai Kauno, Marijampolės, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose, taip pat viešos diskusijos, kuriose savo pasiūlymus galės pateikti gyventojai. Projekto rengėjai tikisi, kad planas taps įrankiu, padedančiu savivaldybėms kurti ilgalaikę, duomenimis ir šeimų poreikiais grįstą politiką.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o finansavimą skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Plane taip pat remiamasi Lietuvos demografinių tendencijų vertinimais, užsienio šalių praktikomis ir šeimų poreikių tyrimo įžvalgomis.

  • Kaunui ruošiamas šeimoms palankus planas: pristatys tyrimą ir kvies spręsti, kas keisis mieste

    Rugsėjo 30 dieną 10 valandą Kauno švietimo inovacijų centro amfiteatro salėje numatytas susitikimas, kuriame Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija pristatys Lietuvos šeimų poreikių tyrimo rezultatus. Kartu bus aptartas planas „Šeimai draugiška savivaldybė“, parengtas įgyvendinant projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“.

    Nors demografiniai iššūkiai dažniausiai aptariami nacionaliniu lygmeniu, realybėje šeimų kasdienybę pirmiausia formuoja savivaldybės sprendimai. Tai apima darželių ir mokyklų prieinamumą, vaikų priežiūros paslaugas, viešąjį transportą, saugias erdves, laisvalaikio infrastruktūrą ir informacijos pasiekiamumą.

    Renginyje bus pristatyta Kaunui pritaikyta plano dalis, parengta remiantis Kauno miesto šeimų ir jaunimo įžvalgomis, pateiktomis tyrime. Idėja paprasta: šeimų įvardyti poreikiai siejami su priemonėmis, kurias savivaldybė realiai gali įgyvendinti savo lygmeniu.

    Kas šeimoms aktualiausia?

    Tyrime daug dėmesio skiriama klausimams, nuo kurių priklauso sprendimas kurti šeimą ar auginti daugiau vaikų: paslaugų prieinamumui, jų kainai ir kokybei. Praktikoje tai reiškia ne tik ugdymo įstaigų vietų klausimą, bet ir patogų susisiekimą, paslaugų artumą rajonuose bei galimybes gauti pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.

    Taip pat aptariama, kas padėtų geriau derinti darbą ir šeimos gyvenimą, mažinti kasdienį stresą ir laiko trūkumą. Savivaldybių lygmeniu tai dažnai siejama su mobilumo sprendimais, paslaugų darbo laiku, administracinių procedūrų paprastumu ir aiškia informacija gyventojams.

    Nuo gairių iki konkrečių sprendimų

    Plane numatomos gairės savivaldybėms ir pateikiami galimų sprendimų pavyzdžiai, kurie galėtų būti pritaikomi pagal miesto poreikius. Dokumente taip pat apžvelgiama kitų šalių patirtis, kuri savivaldybėms gali būti naudinga ieškant veiksmingų priemonių šeimos politikai stiprinti vietos lygmeniu.

    Anot organizatorių, planas nėra vien paslaugų sąrašas, o bandymas pasiūlyti nuoseklų požiūrį: nuo infrastruktūros ir paslaugų iki pačių šeimų įtraukimo į sprendimų priėmimą. Būtent įsitraukimas ir bendruomeniškumas įvardijami kaip sąlygos, kurios padeda sprendimams tapti tikslesniems ir efektyvesniems.

    Kviečia diskusijai Kaune

    Į pristatymą kviečiami Kauno miesto savivaldybės Šeimos reikalų komisijos nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir žiniasklaida. Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimo tikslas yra ne tik įvardyti problemas, bet ir konkrečiai aptarti, ką savivaldybė kartu su partneriais gali padaryti artimiausiu metu.

    Numatoma diskusija apie tai, kokių sprendimų Kaunui labiausiai reikia, kad miestas taptų patogesnis šeimoms skirtinguose gyvenimo etapuose. Tikimasi, kad tyrimo išvados ir plano pasiūlymai taps pagrindu tolesniems sprendimams bei prioritetams savivaldybės darbotvarkėje.

  • Tyrimas atskleidė, ko šeimos reikalauja iš savivaldybių: vien parkų ir darželių nebepakanka

    Lietuvos demografiniai iššūkiai vis dažniau verčia savivaldybes iš naujo įvertinti, ką reiškia būti šeimai draugiška vieta gyventi. Nauja apklausa rodo, kad gyventojams svarbiausia ne vien nauji objektai, o realus paslaugų pasiekiamumas ir pagarbus savivaldos santykis su šeimomis.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o tyrimą jos užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Apklausa vyko 2026 metais liepos 18–28 dienomis, joje dalyvavo 1 017 gyventojų nuo 18 iki 75 metų, iš jų 354 augina vaikus iki 18 metų.

    Tyrime vertintos keturios kryptys: aplinka, paslaugos, galimybės derinti šeimą ir darbą bei šeimų įsitraukimas į sprendimų priėmimą. Rezultatai rodo, kad šeimai palanki savivaldybė gyventojams vis dažniau siejasi su kasdienėmis situacijomis, o ne su pavieniais infrastruktūros projektais.

    Šeimai draugiška aplinka: svarbu ir saugumas

    49 proc. respondentų teigiamai įvertino viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms su vaikais, įskaitant šeimas, auginančias vaikus su negalia. Vis dėlto apibūdindami šeimai draugišką savivaldybę gyventojai akcentavo ne vien žaidimų aikšteles ar parkus.

    16 proc. pirmiausia išskyrė savivaldybės dėmesingumą šeimoms ir gebėjimą išgirsti jų problemas, 14 proc. pabrėžė viešųjų erdvių saugumą. Dar 13 proc. svarbiausiu kriterijumi įvardijo vaikų ugdymo paslaugų prieinamumą.

    Paslaugos yra, bet eilės išlieka

    45 proc. gyventojų teigiamai vertina vaikų ugdymo įstaigose teikiamų paslaugų kokybę, tačiau tik 37 proc. mano, kad jų savivaldybėje lengva gauti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tiek pat respondentų nurodė, kad trūksta finansiškai prieinamų neformaliojo ugdymo veiklų ir vasaros stovyklų.

    Viena iš keturių šeimų susiduria su sunkumais patekti į norimą ar arčiausiai namų esančią ugdymo įstaigą. 13 proc. respondentų įvardijo ilgas eiles, o 15 proc. nurodė darželių trūkumą arba nepakankamai lanksčias jų darbo valandas.

    Apklausa fiksuoja ir informacijos spragas: finansinę paramą ar išmokas kaip pakankamas vertina 25 proc. respondentų, o informaciją apie paramą ir paslaugas aiškia bei pakankama laiko 31 proc. Emocinę, informacinę ar konsultacinę pagalbą teigiamai įvertino 26 proc. gyventojų.

    Sveikatos paslaugų prieinamumas taip pat išlieka jautri tema: 39 proc. teigiamai vertina savalaikį sveikatos priežiūros paslaugų gavimą, tačiau 44 proc. nurodė susiduriantys su ilgomis eilėmis ar laukimu. Tai signalizuoja, kad šeimai svarbu ne tik paslaugos egzistavimas, bet ir realus jos gavimo laikas.

    Darbo ir šeimos derinimas: lūkesčiai auga

    Galimybę derinti šeimos gyvenimą ir darbą savo savivaldybėje teigiamai vertina tik 32 proc. respondentų. Tai viena prasčiausiai vertintų sričių, ypač aktuali šeimoms, auginančioms mažus vaikus.

    Gyventojai tikisi daugiau nemokamų ar nebrangių būrelių ir dienos veiklų, taip pat lankstesnių vaikų priežiūros sprendimų. Dažnai minimas poreikis ilginti ir lanksčiau organizuoti ugdymo bei sveikatos įstaigų darbo laiką, kad jis atitiktų dirbančių tėvų ritmą.

    24 proc. respondentų šeimos ir darbo derinimą pirmiausia sieja su galimybe saugiai pasirūpinti vaikais tėvų darbo metu. 14 proc. tai sieja su lanksčiu darbo grafiku ir tuo, ar ugdymo bei sveikatos įstaigos dirba patogiu laiku.

    Šeimos nori balso savivaldoje

    Viena silpniausiai įvertintų sričių yra šeimų įsitraukimas į savivaldybės sprendimų priėmimą. Tik 26 proc. respondentų mano, kad jų savivaldybėje šeimoms sudarytos realios galimybės dalyvauti priimant joms svarbius sprendimus.

    „Tyrimuose atsiskleidė šeimų lūkestis jaustis matomomis, tikimasi empatijos ir įtraukties. Kad būtų įsiklausoma į jų poreikius, juntama savivaldybės darbuotojų pagarba, tikimasi jų iniciatyvumo“, – sakė apklausos duomenis analizavusi sociologė dr. Živilė Advilionienė.

    Pasak jos, šeimai visapusiškai draugiška aplinka apima viešųjų erdvių pritaikymą įvairiems poreikiams, prieinamas ir kokybiškas ugdymo paslaugas bei darbą, leidžiantį derinti šeimos įsipareigojimus. Taip pat akcentuojamas aiškus, aktyvus informavimas apie priklausančias paslaugas ir parama bei šeimų įgalinimas dalyvauti sprendimuose.

    Apklausos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šeimai draugiška savivaldybė šiandien vertinama per praktinius kriterijus: ar paslauga pasiekiama gyvenamojoje vietoje, tinkamu laiku, be ilgų eilių ir ar žmonės aiškiai žino, kur kreiptis. Ne mažiau svarbu, ar šeimos nuomonė pasiekia sprendimų priėmėjus.

    Projekto „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ metu, remiantis šio tyrimo rezultatais ir užsienio šalių patirtimi, numatoma parengti rekomendacijas ir šeimai draugiškos savivaldybės vertinimo kriterijus. Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jo įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026 metais gegužės–gruodžio mėnesiais.