Lenkijoje aštrėjantis politinis ginčas tarp premjero Donaldo Tusko ir prezidento Karolio Nawrockio gali persimesti į nacionalinio saugumo ir kariuomenės valdymo klausimus. Buvęs Nacionalinio saugumo biuro vadovas, atsargos generolas Stanisławas Koziejus įspėja, kad užsitęsusi konfrontacija gali paralyžiuoti sprendimus, kuriems būtinas abiejų valdžios grandžių bendradarbiavimas.
Kaip jis teigė portalui WNP, didžiausia rizika – naujos Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo vilkinimas arba net sustabdymas. Tokiu atveju, pasak generolo, valstybė liktų be aiškaus ilgalaikio planavimo dokumento ir būtų priversta „bevaliai dreifuoti“ sparčiai besikeičiančioje saugumo aplinkoje.
Lenkijos konstitucija numato, kad saugumo ir gynybos srityje privalo veikti koordinuotai prezidentas, ministras pirmininkas ir gynybos ministras. Praktikoje tai apima tiek aukščiausių vadų skyrimą ir generolų bei admirolų nominacijas, tiek strateginių dokumentų, tokių kaip Nacionalinio saugumo strategija, tvirtinimą.
Šis konfliktas kyla platesniame ginče dėl Konstitucinio Tribunolo: vienoje pusėje yra prezidentas ir opozicija, kitoje – premjeras ir valdančiąją koaliciją sudarančios partijos. Nors pati tema tiesiogiai nesusijusi su kariuomene, generolas pabrėžia, kad ilgainiui politinis „klincas“ gali užblokuoti sprendimus, nuo kurių priklauso valstybės gynybos planavimas.
Kas gali sustoti: strategija ir parašai po sprendimais
Generolas S. Koziejus atkreipia dėmesį, kad Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimui, kaip ir daugeliui su gynyba susijusių sprendimų, reikalingas institucijų suderinimas. Anot jo, jei kova tarp konstitucinių valdžios centrų tik gilės, labiau tikėtina delsimo, o ne greitų susitarimų kryptis.
Dabartinė Lenkijos Nacionalinio saugumo strategija, apie kurios atnaujinimą kalbama, yra patvirtinta 2020 metų gegužę. Naujo dokumento rengimas ir derinimas, pasak generolo, yra vienas iš svarbiausių ir skubiausių uždavinių, kuriuos politinė konfrontacija gali paveikti tiesiogiai.
Nominacijos ir politinė įtampa
Kita sritis, kurioje gali kilti įtampa, – generolų ir admirolų nominacijos. Lenkijoje tradicinis tokių paskyrimų laikas siejamas su lapkričio 11-ąja, Nacionaline nepriklausomybės diena, o pačius sprendimus lemia kelių institucijų veiksmai: prezidento parašas, premjero kontrparašas ir gynybos ministro teikimai.
Vis dėlto S. Koziejus mano, kad labiausiai nuo politinių ginčų gali nukentėti ne pati kariuomenė, o kitos uniformuotos bei specialiosios tarnybos. Jo vertinimu, prezidentas gali bandyti politiškai manevruoti, o galimi nesutarimai dėl premjero kontrparašo galėtų virsti papildoma vieša įtampos eskalavimo priemone.
Nacionalinio saugumo taryba ir JAV bazės tema
Tuo pat metu prezidentas sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, kuriame planuojama aptarti nuolatinę JAV karinių pajėgų bazę Lenkijoje. Prezidento atstovas yra užsiminęs, kad diskusijoje bus paliestas ir ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo, nes, jo teigimu, tai esą susiję ir su valstybės saugumu.
S. Koziejus skeptiškai vertina tokio posėdžio praktinę naudą, teigdamas, kad bazės klausimas Lenkijos politinių stovyklų paprastai neskaldo. Jis taip pat įspėja, jog JAV bazės tema teoriškai galėtų būti naudojama vidaus politinėms takoskyrų linijoms gilinti, nors riziką laiko nedidele.
Generolas taip pat pažymi, kad Vašingtonas greičiausiai nesieks tiesiogiai įsitraukti į Lenkijos vidaus politinius ginčus, net jei į atskirus įvykius reaguoja viešais signalais. Jo vertinimu, būtų blogai, jei JAV imtų palaikyti kurią nors vidaus konflikto pusę – tai kenktų ir pačiai Lenkijai, ir dvišaliams santykiams.
Nacionalinio saugumo tarybos posėdis numatytas antradienį 15 valandą.