Lenkijoje įsiplieskęs politinis ginčas dėl Konstitucinio Teismo finansų rinkoms tapo papildomu rizikos signalu – jis gali padidinti spaudimą šalies kredito reitingo vertinimui, kurį lapkričio 6 dieną atliks viena iš didžiųjų agentūrų.
Kaip pažymi „wnp.pl“, rinkos šią situaciją vertina kaip politinės rizikos veiksnį, kuris gali turėti įtakos ir Lenkijos valiutos kainai tarptautiniuose sandoriuose.
Fone matomas ir zlotui nepalankus judėjimas: euro ir zloto kursas ilgesnį laiką kyla, o straipsnyje minimas lygis – 4,41 zloto už eurą – yra aukščiausias nuo 2023 metų pabaigos. Birželį už eurą buvo mokama apie 4,25 zloto.
Analitikai tarp priežasčių mini ne tik Konstitucinio Teismo klausimą, bet ir įtampą, siejamą su Lenkijos centriniu banku – Nacionaliniu Lenkijos banku. Tokie instituciniai konfliktai investuotojams gali signalizuoti mažesnį stabilumą.
S&P sprendimas: daug dėmesio perspektyvai
DM BOŚ analitikas Marekas Rogalskis teigia, kad ginčas dėl Konstitucinio Teismo svarbus tuo, jog rodo gilią politinę poliarizaciją, galinčią virsti užsitęsusia aklaviete. Jo vertinimu, toks fonas gali būti svarstomas reitingo peržiūros metu.
„Tai gali būti įvertinta S&P analitikų – rizika pakeisti perspektyvą iš stabilios į neigiamą gali būti didelė, turint omenyje, kad artimiausiais mėnesiais realių šansų pagerinti viešųjų finansų situaciją iš esmės nedaug“, – sako M. Rogalskis.
„Erste BP“ ekonomistai taip pat nurodo, kad S&P gali atkreipti dėmesį į situaciją aplink Konstitucinį Teismą. Jie tikisi, kad agentūra gali sumažinti Lenkijos reitingo perspektyvą iki neigiamos, patį reitingą išlaikydama A- lygyje.
Kita vertus, „PKO BP“ analitikai nemano, kad ginčas dėl Konstitucinio Teismo privalomai pablogins sprendimą jau dabar, tačiau neatmeta, kad agentūra gali įvardyti užsitęsusį konfliktą kaip rizikos veiksnį ateities vertinimams.
RPP posėdis ir palūkanų klausimas
Papildomas dėmesio taškas investuotojams – Lenkijos pinigų politikos kryptis. Trečiadienį sprendimą dėl palūkanų normų turėtų priimti Pinigų politikos taryba (RPP).
Anot M. Rogalskio, diskusija apie palūkanų didinimą 3–4 lapkričio posėdyje nėra visiškai atmesta, tačiau tokio sprendimo tikimybė vertinama mažiau nei 50 proc. Jo teigimu, palūkanų nekeitimas zlotui gali ir nepadėti.
Straipsnyje taip pat primenama, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainos 2026 metų spalį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 3,5 proc., o per mėnesį sumažėjo 0,4 proc.