Tag: Nacionalinis sambūris

  • Prancūzijos valdžia sukritikavo Marine Le Pen biudžetą: apie 140 mlrd. eurų pažadai kelia abejonių

    Prancūzijos valdžia sukritikavo Marine Le Pen biudžetą: apie 140 mlrd. eurų pažadai kelia abejonių

    Prancūzijos ekonomikos ir viešųjų finansų ministrai aštriai sukritikavo kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen ir jos vadovaujamo Nacionalinio sambūrio pristatytą alternatyvų biudžeto planą. Vyriausybės atstovai teigia, kad siūlymai paremti pernelyg optimistinėmis prielaidomis ir gali būti sunkiai įgyvendinami teisiškai.

    „Jūs sapnuojate spalvotai“, – sakė ekonomikos ministras Rolandas Lescure, vertindamas opozicijos pateiktus skaičius. Viešųjų sąskaitų ministras Davidas Amiel pridūrė, kad tai esąs Potemkino biudžetas, labiau primenantis dekoraciją nei realų valstybės finansų planą.

    Pažadai dėl deficito ir skolų

    Nacionalinis sambūris skelbia siekiantis iki 2032 metų rasti apie 140 mlrd. eurų sutaupymų, o biudžeto deficitą iki 2030 metų sumažinti žemiau 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Taip pat žadama mažinti valstybės skolą nuo maždaug 119 proc. iki 112 proc. bendrojo vidaus produkto, kartu numatant apie 30 mlrd. eurų mokesčių mažinimą.

    Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad Prancūzijos fiskalinės taisyklės glaudžiai siejasi su Europos Sąjungos ekonominio valdymo sistema, o bet kokie dideli deficito mažinimo planai paprastai reikalauja aiškių, patikrinamų priemonių. Pastaraisiais metais Prancūzija nuolat susidūrė su iššūkiu suvaldyti deficitą, todėl rinkos ir institucijos ypač jautriai vertina pažadus, kurie remiasi neapibrėžtais taupymo šaltiniais.

    Kur siūloma rasti pinigų?

    Pasak Nacionalinio sambūrio, didelė sutaupymų dalis būtų pasiekta griežtinant imigracijos politiką, mažinant Prancūzijos įmokas į Europos Sąjungos biudžetą ir ribojant savivaldybių išlaidas. Ministrai teigia, kad dalis šių priemonių susidurtų su Konstitucijos, Europos Sąjungos teisės ir politinio įgyvendinimo barjerais.

    Ekonomikos ministras pabrėžė, kad skaičiavimai grindžiami 1,8 proc. ekonomikos augimo prielaida, kuri, anot jo, yra didesnė nei daugelio Prancūzijos ir tarptautinių institucijų prognozės. Vyriausybės logika paprasta: jei augimas bus lėtesnis, žadami sutaupymai ir deficito mažinimas automatiškai taps dar sunkiau pasiekiami.

    „Neužtenka įrašyti teksto į Konstituciją, kad sutaupymai atsirastų patys“, – sakė Rolandas Lescure, kalbėdamas apie siūlymą įtvirtinti vadinamąją auksinę taisyklę, kuri įpareigotų kasmet mažinti valstybės skolą. Vyriausybė taip pat priminė, kad bandymai mažinti įmokas į Europos Sąjungos biudžetą priklausytų nuo derybų su kitomis 26 valstybėmis narėmis.

    Pensinis amžius ir energetika

    Marine Le Pen taip pat siūlo grąžinti pensinį amžių iki 62 metų, o kai kuriais atvejais ir iki 60 metų, nors šiuo metu jis yra 64 metai. Politikė teigia, kad tai būtų įmanoma pertvarkius pensijų kaupimo modelius, tačiau kritikai pažymi, kad bet koks ankstesnio išėjimo į pensiją scenarijus paprastai didina ilgalaikius įsipareigojimus arba reikalauja papildomų įmokų.

    Energetikos ir klimato politikoje Nacionalinis sambūris žada atsisakyti nuostolingų subsidijų nepastovioms energijos gamybos technologijoms ir įgyvendinti didelę struktūrinę reformą, kartu deklaruojant tikslą pasiekti anglies neutralumą iki 2050 metų. Vyriausybė savo ruožtu pabrėžia, kad tokie tikslai reikalauja nuoseklaus finansavimo, o staigūs subsidijų pakeitimai gali sukelti papildomų kaštų tiek investicijoms, tiek vartotojams.

    Nacionalinio sambūrio atstovai atmeta kritiką ir tvirtina, kad siūlomas planas yra realistiškas, o vyriausybė esą gina status quo. Vis dėlto diskusija dėl skaičių patikimumo ir priemonių teisėtumo Prancūzijoje greičiausiai tik aštrės artėjant politiniam ciklui ir formuojant 2027 metų prezidento rinkimų darbotvarkę.

  • Le Pen startuoja 2027 rinkimuose, bet „Nacionalinis sambūris“ braška: įtampa, Ukraina ir skandalas

    Le Pen startuoja 2027 rinkimuose, bet „Nacionalinis sambūris“ braška: įtampa, Ukraina ir skandalas

    Marine Le Pen sekmadienį šiaurės Prancūzijoje, Hénin-Beaumont, pradeda naują 2027 metų prezidento rinkimų kampanijos etapą. Ši vieta laikoma jos politiniu bastionu, todėl pasirinkta kaip simbolinė erdvė mobilizuoti rėmėjus ir parodyti kontrolę partijoje.

    Le Pen kampanijos startas vyksta po „Nacionalinio sambūrio“ parlamentarų susitikimo Le Touquet mieste. Pastarosiomis savaitėmis partiją lydėjo virtinė reputacinių smūgių ir diskusijų, kurios atgaivino kalbas apie vidinę trintį aukščiausiu lygiu.

    Rugsėjo 8 ir 9 dienomis atlikta „OpinionWay“ apklausa, skelbta „Les Échos“, rodė, kad pirmajame ture Le Pen galėtų tikėtis apie 34 proc. balsų įvairiais scenarijais. Tačiau aukšti reitingai neužtikrina sklandžios kampanijos, kai viešojoje erdvėje dominuoja nesutarimai ir skandalai.

    Įtampa su Jordanu Bardella

    Žiniasklaidoje daugėja pranešimų apie galimą įtampą tarp Le Pen ir „Nacionalinio sambūrio“ prezidento Jordan Bardella, kuris dažnai minimas kaip realus kandidatas į ministro pirmininko postą, jei partija laimėtų. Pats Bardella viešai tai neigia ir pabrėžia lojalumą Le Pen.

    „Viskas klostosi labai, labai gerai. Aš ją palaikau 2 000 proc.“, – sakė Jordan Bardella.

    Vis dėlto politiniai skirtumai tarp dviejų ryškiausių partijos figūrų išryškėja kalbant apie ekonomikos kryptį ir socialinę politiką, ypač pensijų sistemą. Bardella viešai kėlė klausimą dėl dabartinio modelio tvarumo, o tai gali reikšti griežtesnį toną nei tradiciškai Le Pen naudota socialiai jautresnė retorika.

    Dar vienas jautrus kampanijos klausimas yra religinių simbolių tema, įskaitant skarelės dėvėjimą viešose erdvėse. Bardella signalizavo atsargesnį požiūrį, akcentuodamas, kad tai neturėtų virsti drabužių kodekso primetimu, o klausimas, jo teigimu, turėtų būti sprendžiamas referendumu.

    Ginčai dėl paramos Ukrainai

    „Nacionalinio sambūrio“ pozicijos užsienio politikoje vėl atsidūrė dėmesio centre po partijos viceprezidento ir Perpignan mero Louis Aliot pasisakymų apie paramą Ukrainai. Jo žodžiai paskatino naują diskusijų bangą, ar partija siektų mažinti paramą Kyjivui.

    „Užsukame čiaupą. Sveikatos apsauga, švietimas, visa ekonomika – viskas karpoma iki kaulo, o pinigų ginklams vis tiek randama. Kas už tai sumoka? Karą reikia mokėti ir sustabdyti“, – sakė Louis Aliot.

    Į tai sureagavo centristinės dešinės kandidatas Édouard Philippe, pareiškęs, kad paramos Ukrainai mažinimas reikštų paslaugą Rusijai ir keltų grėsmę Europos saugumui. Le Pen jam atkirto, primindama ankstesnius Prancūzijos vadovų kontaktus su Vladimiru Putinu ir tuometinės valdžios laikysenas, taip bandydama perkelti diskusiją į politinės atsakomybės istoriją.

    Skandalas dėl policijos pareigūnų

    Papildomą smūgį partijai sudavė paviešintas vaizdo įrašas iš Carcassonne, kuriame keli savivaldybės policijos pareigūnai per naktinį patruliavimą esą laidė rasistinius, seksistinius ir sąmokslo teorijomis paremtus komentarus. Prokuratūra pranešė apie keturių pareigūnų nušalinimą, o situacija tapo dar jautresnė dėl vieno asmens ryšių su partijos saugumo struktūromis.

    Pranešta, kad pareigūnas, kuriam priskirta didžioji dalis pasisakymų, buvo savanoris „Nacionalinio sambūrio“ vidinės apsaugos komandoje ir kai kuriuose renginiuose lydėjo Bardella. Partija informavo, kad šis asmuo pašalintas, o Bardella viešai pasmerkė įrašą, vadindamas pasisakymus pasibjaurėtinais.

    Le Pen kampanijos startas tokiame fone rodo, kad 2027 metų lenktynės jau prasidėjo ne vien programiniais pažadais, bet ir kova dėl partijos disciplinos bei aiškios linijos Ukrainos, vidaus saugumo ir socialinės politikos klausimais. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Nacionalinis sambūris“ sugebės suvaldyti vidinius signalus ir išlaikyti rinkėjų pasitikėjimą, kai viešojoje darbotvarkėje dominuoja krizės.

  • Bardella ir Farage pasirašė susitarimą dėl migrantų valčių: ką žada ir kas būtų, jei laimėtų valdžią

    Bardella ir Farage pasirašė susitarimą dėl migrantų valčių: ką žada ir kas būtų, jei laimėtų valdžią

    Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio lyderis Jordanas Bardella ir „Reform UK“ vadovas Nigelas Farage penktadienį Birmingeme pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo siekiama sustabdyti neteisėtus migrantų kirtimus per Lamanšą. Abu politikai pabrėžė, kad tokios priemonės būtų įgyvendinamos tik tuo atveju, jei jų vadovaujamos jėgos ateitų į valdžią.

    Susitarimas pristatytas „Reform UK“ metinės konferencijos scenoje, o Farage jį apibūdino kaip naują Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės politinį suartėjimą. Bardella teigė, kad Jungtinė Karalystė neturėtų tapti neteisėtai į Prancūziją atvykusių migrantų galutine stotele, o grąžinimas į kilmės šalis, jo žodžiais, turėtų tapti principu.

    „Jungtinė Karalystė neturi būti neteisėtai į Prancūziją atvykusių migrantų tikslas. Jie turi būti grąžinami į kilmės šalis“, – sakė Jordanas Bardella.

    Kalbėdamas angliškai, ką viešai daro retai, Bardella kritikavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną dėl esą nepakankamos sienų apsaugos. Vėliau, jau spaudos konferencijoje prancūziškai, jis tikino, kad geresnis Prancūzijos sienų valdymas sumažintų spaudimą Kalė regione, iš kur dažniausiai ir startuoja bandymai kirsti Lamanšą mažomis valtimis.

    Ką reiškia pažadas sustabdyti kirtimus

    Politikų vartojama frazė apie kirtimų sustabdymą ilgam laikui iš esmės apima kelis sluoksnius: griežtesnę kontrolę Prancūzijos pakrantėje, greitesnį atvykusių asmenų grąžinimą ir platesnį atgrasymą, kad kelionė neapsimokėtų. Praktikoje tai atsiremia į tarptautinę teisę, dvišales sutartis, prieglobsčio procedūras ir žmogaus teisių standartus, todėl tokie pažadai paprastai susiduria su teisiniais ir politiniais apribojimais.

    Jungtinėje Karalystėje neteisėtų kirtimų tema išlieka viena labiausiai politizuotų, ypač kalbant apie prieglobsčio sistemos apkrovą ir apgyvendinimo kaštus. Prancūzijai tai taip pat jautrus klausimas, nes didelė dalis srautų koncentruojasi šiaurėje, o sprendimai dažnai reikalauja tiek nacionalinių, tiek Europos masto priemonių.

    Diplomatija ir vidaus politika susikerta

    Šis susitikimas vyko netrukus po Emmanuelio Macrono vizito Londone, kuriame buvo aptartas bendrų priemonių stiprinimas prieš neteisėtą migraciją per Lamanšą ir platesni santykiai su Europa. Paraleliai Jungtinės Karalystės Leiboristų vyriausybė skelbė, kad šią vasarą fiksuotas mažiausias per Lamanšą mažomis valtimis atvykstančių migrantų skaičius nuo 2019 metų, nors tokie rodikliai sezoniškai svyruoja ir priklauso nuo oro sąlygų bei kontrolės intensyvumo.

    Farage ir Bardella ryšys taip pat turi politinės istorijos kontekstą: nors jų pažiūros euroskeptiškos, Farage anksčiau yra kritikavęs tuometinį Nacionalinį frontą ir atsisakęs artimesnių aljansų Europos Parlamente, remdamasis kaltinimais dėl antisemitizmo ir išankstinių nuostatų. Vėliau jis pripažino atsargiai vertinęs šią politinę kryptį, tačiau teigė, kad Marine Le Pen vadovavimo laikotarpiu partija pasikeitė ir siekė platesnio rinkėjų palaikymo.

    „Kai Marine perėmė vadovavimą, stebėjau situaciją ir neskubėjau įsitraukti. Tai, ką ji pasiekė, yra reikšmingas poslinkis partijai“, – sakė Nigelas Farage.

    „Reform UK“ šešėlyje – finansavimo tyrimai

    Susitarimo paskelbimą Jungtinėje Karalystėje temdė pranešimai apie galimus politinio finansavimo pažeidimus, susijusius su „Reform UK“. Žiniasklaidoje skelbta, kad partija buvo pranešta Metropoliteno policijai ir Rinkimų komisijai dėl įtariamų neteisėtų aukų, o tai svarbu todėl, kad Jungtinėje Karalystėje galioja griežtos taisyklės dėl aukų iš užsienio šaltinių.

    Tokie tyrimai gali turėti tiesioginį poveikį partijos reputacijai ir jos galimybėms mobilizuoti rėmėjus, ypač prieš rinkimų ciklą. Politiniame lauke tai dažnai tampa ir konkurentų argumentu, kai migracijos klausimas naudojamas kaip vienas pagrindinių kampanijos variklių.

  • Teismo verdiktas Paryžiuje gali pakeisti 2027 metų rinkimus: ką dėl vienybės sako Le Pen ir Bardella

    Teismo verdiktas Paryžiuje gali pakeisti 2027 metų rinkimus: ką dėl vienybės sako Le Pen ir Bardella

    Sprendimas dėl kandidatavimo

    Paryžiaus apeliacinis teismas artimiausiomis dienomis turi paskelbti, ar Marine Le Pen galės dalyvauti 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose. Sprendimas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, galinčių iš esmės perbraižyti priešrinkiminį žemėlapį.

    Byla susijusi su įtarimais dėl neteisėto Europos Parlamento lėšų panaudojimo, o ankstesnis teismo sprendimas Le Pen aplinkoje buvo vertinamas kaip politiškai itin jautrus. Jei apeliacinė instancija paliktų jį galioti, politinei lyderei grėstų realus kelias į rinkimų kampanijos sustabdymą.

    Le Pen ir Bardella akcentuoja duetą

    Verdikto išvakarėse Le Pen ir partijos Nacionalinis sambūris prezidentas Jordanas Bardella viešai pabrėžė, kad dirbs kartu, nepriklausomai nuo teismo išvados. Tokia žinutė nukreipta į partijos elektoratą ir siekia gesinti kalbas apie galimus vidinius nesutarimus.

    „Tai žinutė tiems, kurie mano, kad užteks mums pastatyti kliūtį ir mes sustosime. Mes niekada nenusivilsime“, – sakė Marine Le Pen.

    Le Pen taip pat leido suprasti, kad nepalankaus sprendimo atveju remtų Bardellą kaip galimą pagrindinį partijos veidą rinkimuose. Tai reikštų, kad Nacionalinis sambūris stengtųsi išlaikyti rinkėjų mobilizaciją ir kampanijos inerciją, net jei kandidatė būtų priversta pasitraukti.

    Kodėl tai svarbu 2027 metų rinkimams

    Marine Le Pen jau tris kartus siekė prezidento posto ir du kartus pateko į antrąjį turą, pralaimėjusi Emmanueliui Macronui. Vis dėlto Macronas negalės kandidatuoti dar kartą, nes Prancūzijos Konstitucija riboja dvi kadencijas iš eilės.

    Todėl 2027 metų rinkimai laikomi itin atvira kova, kurioje Le Pen šalininkai mato vieną realiausių jos galimybių laimėti. Būtent dėl to bet koks teisinis apribojimas kandidatavimui įgauna ne tik teisinę, bet ir strateginę, visą politinę sistemą veikiančią reikšmę.

    Nacionalinis sambūris šią savaitę bandė parodyti, kad partija pasirengusi įvairiems scenarijams, o Bardella pozicionuojamas kaip politikas, galintis perimti iniciatyvą. Tuo pačiu tai yra signalas rinkėjams ir konkurentams, kad lyderystės vakuumo partija neketina palikti.