CP v2

Tag: Nacionalinis stadionas

  • Sinkevičius ir Benkunskas prie stadiono statybų: sutarta dėl esminių pakeitimų be pabrangimo

    Sinkevičius ir Benkunskas prie stadiono statybų: sutarta dėl esminių pakeitimų be pabrangimo

    Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius kartu su Vilniaus meru Valdu Benkunsku apžiūrėjo du didžiausius sostinės ir valstybės bendrus infrastruktūros projektus: Nacionalinę koncertų salę-Tautos namus ant Tauro kalno ir Nacionalinį stadioną Šeškinėje.

    Politikai teigia sutarę dėl bendros krypties, kaip sparčiau ir sklandžiau tęsti darbus. Akcentuojama, kad sprendimai neturėtų didinti nei valstybės, nei savivaldybės finansinių įsipareigojimų.

    „Šie objektai kyla sostinėje, bet yra reikšmingi visai šaliai, todėl turime užtikrinti, kad sprendimai būtų nuoseklūs ir užbaigimas nevėluotų“, – sakė Mindaugas Sinkevičius.

    „Žmonės laukė dešimtmečius, todėl svarbiausia yra ne pažadai, o realūs darbai statybvietėse“, – sakė Valdas Benkunskas.

    Nacionalinis stadionas artėja prie stogo

    Skelbiama, kad Nacionalinio stadiono statybų grafiko šiuo metu laikomasi. Rangovė UAB „Naresta“ kartu su partneriais anksčiau nei planuota baigė surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų montavimą.

    Per 9 mėnesius sumontuota daugiau nei 5 000 gelžbetoninių elementų, iš jų 1 766 skirti tribūnoms. Artimiausias etapas yra stogo dengimo darbai, kurie turėtų prasidėti dar šį mėnesį.

    Lygiagrečiai vyksta vidaus patalpų įrengimas, inžinerinių tinklų montavimas ir aplinkinės infrastruktūros paruošimas. Iki metų pabaigos planuojama užbaigti treniruočių aikščių pagrindus, o esant palankioms oro sąlygoms įrengti dalį kelių ir pėsčiųjų takų dangų pagrindų.

    Daugiafunkcio komplekso koncesijos sutartį įgyvendina UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, o projekto architektūrinius sprendinius rengė „Cloud architektai“. Nurodoma, kad pirmosios futbolo rungtynės stadione galėtų įvykti 2027 metų rudenį, o visas kompleksas būtų baigtas 2028 metų pradžioje.

    Stadiono sutarties korekcijos

    Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė pastaruoju metu derino klausimus, susijusius su koncesijos sutartimi. Teigiama, kad planuojama patikslinti technines charakteristikas taip, kad objektų nauda visuomenei didėtų, tačiau papildomų biudžeto lėšų tam neprireiktų.

    Tokie pakeitimai paprastai reiškia tikslesnius sprendinius dėl funkcionalumo, inžinerinių sistemų ar pritaikymo įvairiems renginiams. Vis dėlto galutiniams sprendimams dar reikės oficialių pritarimų tiek savivaldybės, tiek Vyriausybės lygmeniu.

    Tautos namai: šiemet laukiamas vainikas

    Nacionalinės koncertų salės-Tautos namų statybos ant Tauro kalno pradėtos 2024 metų lapkričio mėnesį. Šiuo metu vienas svarbiausių etapų yra maždaug 24 000 kvadratinių metrų pastato konstrukcijų montavimas.

    Skelbiama, kad trys iš keturių salių korpusų jau pasiekė projektinį aukštį. Mažosios salės konstruktyvas baigtas, sumontuotos stogo metalinės konstrukcijos ir uždengtas fasadas.

    Didžiosios ir repeticijų salėse konstruktyvo darbai pasiekė apie 90 proc., o Tautos namų salėje apie 50 proc. Monolitinių konstrukcijų etapą numatoma užbaigti gruodį ir tai pažymėti simboliniu pabaigtuvių vainiko iškėlimu.

    Fasadų montavimo darbai pradėti birželio mėnesį, o visą fasadą planuojama užbaigti 2027 metų pavasarį. Tuo pat metu projektuojami scenos inžineriniai sprendimai, kurie apima garso sistemas, apšvietimą ir kitą įrangą, reikalingą aukščiausio lygio koncertinei veiklai.

    Projektą valdo Vilniaus vystymo kompanija, generalinė rangovė yra UAB „Gilesta“, dirbanti su UAB „Kaminta“. Projektavo „Arquivio Architects“ ir UAB „Cloud architektai“, o akustikos sprendinius kuruoja „Nagata Acoustics“. Numatoma, kad statybos bus baigtos 2028 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Vyriausybė ir savivaldybė taip pat derina, kaip projektą įtraukti į trimetį valstybės biudžeto planą. Pabrėžiama, kad siekiama išlaikyti stabilų finansavimą ir išvengti vėlavimų, kurie dažniausiai atsiranda dėl viešųjų finansų planavimo ir pirkimų procedūrų.

  • Vilniečiams atvers užtvertas statybas: stadionas, Tauro kalnas ir naujos mokyklos – kada?

    Vilniečiams atvers užtvertas statybas: stadionas, Tauro kalnas ir naujos mokyklos – kada?

    Spalio 9–11 dienomis Vilniuje vyksiantis festivalis „Vilniaus mechanizmai“ pirmą kartą plačiau pakvies gyventojus į didžiausias sostinės statybų aikšteles. Organizatoriai žada progą iš arti pamatyti projektus, kuriuos kasdien tenka stebėti tik pro tvoras.

    Festivalio programoje numatytos ekskursijos į objektus, kurie per artimiausius metus taps svarbia sporto, kultūros ir švietimo infrastruktūros dalimi. Dalyvių srautai bus ribojami, todėl į kai kurias ekskursijas reikės registruotis iš anksto.

    Nacionalinis stadionas iš arti

    Vienas ryškiausių maršrutų ves į Nacionalinio stadiono statybvietę. Per pastaruosius mėnesius čia sumontuota daugiau kaip 5 000 gelžbetoninių konstrukcijų, tarp jų – 1 766 tribūnų elementai, todėl statinio mastelis jau aiškiai matomas.

    Ekskursijų metu lankytojai galės pamatyti, kaip formuojamos tribūnos ir pagrindinės stadiono erdvės, kol objektas dar nepriima žiūrovų. Tokios pažintinės ekskursijos paprastai rengiamos tik su griežtomis saugos taisyklėmis, todėl dalyvių bus prašoma laikytis organizatorių nurodymų.

    Tauro kalno koncertų salės statybvietė

    Festivalis žada atverti ir Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ statybvietę ant Tauro kalno. Čia jau galima įvertinti būsimo komplekso apimtį ir pagrindinių salių kontūrus, o pirmųjų koncertų tikimasi 2028 metų pabaigoje.

    Projektas svarbus ne tik kaip nauja scenos menų erdvė, bet ir kaip viso Tauro kalno sutvarkymo dalis. Miestui tai reiškia ir papildomus srautus, ir didesnį poreikį gerinti susisiekimą bei viešąsias erdves aplink objektą.

    Naujos sporto ir švietimo erdvės

    Dar vienas ekskursijų taškas – Žirmūnuose kylantis lengvosios atletikos maniežas, suplanuotas kaip pagrindinė lengvaatlečių treniruočių vieta sostinėje. Skelbiama, kad vienu metu čia galės sportuoti iki 400 atletų, o varžybas stebėti apie 600 žiūrovų.

    Programoje numatytos ir naujai statomos ugdymo įstaigos. Perkūnkiemyje, Pavilnionių gatvėje, statoma progimnazija, kurioje planuojama apie 600 mokinių, o Pilaitėje, Pajautos gatvėje, kyla darželis, projektuojamas iki 16 grupių ir 320 vaikų.

    Prie festivalio partnerių prisijungė viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, koordinuojanti dalį sostinės projektų. Nurodoma, kad statybos įgyvendinamos su rangovais UAB „Gilesta“, UAB „Infes“, UAB „Eika Construction“ ir UAB „KRS“.

    Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad „Vilniaus mechanizmai“ neapsiribos vien statybomis: dalyviai bus kviečiami ir į infrastruktūros objektus bei miesto įmones, o dalyje veiklų bus galima praktiškai išbandyti miesto darbuotojų užduotis. Registracija į ekskursijas, kaip skelbiama, startuos spalio 5 dieną 10 valandą.

  • Nacionalinis stadionas keičia etapą: jau spalį pradės dengti stogą, aiškėja metų darbų planas

    Nacionalinis stadionas keičia etapą: jau spalį pradės dengti stogą, aiškėja metų darbų planas

    Vilniaus nacionalinio stadiono statybvietėje darbai persikelia į kitą etapą: po pagrindinių konstrukcijų montavimo vis daugiau dėmesio skiriama vidinėms erdvėms ir aplinkinei infrastruktūrai. Pagal projekto grafiką, spalį planuojama pradėti stadiono stogo dengimo darbus.

    Šiuo metu objekte vyksta patalpų įrengimo darbai ir pradedami montuoti inžineriniai tinklai. Tai viena svarbiausių stadijos dalių, nes nuo inžinerinių sistemų parengties priklauso tolesni apdailos ir įrangos montavimo terminai.

    Iki metų pabaigos numatoma užbaigti treniruočių aikščių pagrindų įrengimą. Jei oro sąlygos leis, planuojama įrengti ir kelių bei pėsčiųjų takų pagrindus, kad būtų galima nuosekliai pereiti prie dangų klojimo ir teritorijos sutvarkymo.

    Pagrindinių konstrukcijų montavimas stadione baigtas liepą ir, kaip nurodoma projekto eigoje, tai padaryta anksčiau nei buvo planuota pirminiame grafike. Per devynis mėnesius sumontuota daugiau kaip 5 000 gelžbetoninių konstrukcijų, iš jų 1 766 tribūnų elementai, taip pat įrengtos pagrindinės laikančiosios ir atitvarinės konstrukcijos.

    Statybų rinkoje stogo dengimo pradžia paprastai laikoma vienu aiškiausių signalų, kad objektas artėja prie uždaros konstrukcijos stadijos. Užbaigus stogo ir atitvarų darbus, didėja galimybės nenutraukiant tempo vykdyti vidaus įrengimą ir geriau kontroliuoti darbų kokybę, nes mažėja priklausomybė nuo kritulių ir temperatūrų svyravimų.

    Tolesnė projekto eiga, kaip įprasta tokiems didelės apimties viešosios infrastruktūros objektams, bus glaudžiai susijusi su techninių sprendinių suderinimu, inžinerinių sistemų testavimu ir etapiniu teritorijos pritaikymu srautams. Artimiausi mėnesiai turėtų būti lemiami vertinant, ar pavyks išlaikyti suplanuotą tempą pereinant nuo konstrukcijų prie pilnos funkcinės parengties darbų.

  • Vilniuje startuoja „Mamutų slėnis“: paaiškėjo rangovas ir suma, bet teks šalinti 313 medžių

    Vilniaus Šeškinės šlaituose, greta būsimo Nacionalinio stadiono, pradedamas įgyvendinti „Mamutų slėnio“ projektas. Pirmuosius tris teritorijos sutvarkymo etapus įgyvendins viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „Infes“.

    Maždaug 30–32 hektarų teritorijoje planuojama sukurti edukacinę ir poilsio erdvę, skirtą pažinti ledynmečių suformuotą sostinės kraštovaizdį. Savivaldybė pabrėžia, kad ši vieta yra tarsi gamtos oazė tarp intensyvaus eismo gatvių ir tankiai urbanizuotų teritorijų.

    Kas bus įrengta pirmiausia

    Per I–III etapus numatyta įrengti pėsčiųjų takus, laiptus, regyklas, pėsčiųjų tiltą, poilsio ir edukacines aikšteles. Taip pat planuojamos susisiekimo jungtys ir pagrindinis įėjimas nuo Geležinio Vilko gatvės.

    Ketvirtuoju etapu suplanuoti pėsčiųjų ir dviračių takai ties Ukmergės gatve su reikalinga infrastruktūra. Šie sprendiniai dar projektuojami, todėl konkretesni darbų terminai ir apimtys bus tikslinami vėliau.

    „Įgyvendinus projektą, teritorija bus lengviau prieinama, pasipildys edukaciniais elementais ir padės pažinti, kaip formavosi Vilniaus gamtinė aplinka“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Edukacija apie ledynmečius mieste

    „Mamutų slėnio“ idėja siejama su Vilniaus geologiniu išskirtinumu: miesto reljefą formavo paskutiniojo apledėjimo procesai ir tirpsmo vandenys. Projektu siekiama šiuos reiškinius parodyti ne vien informaciniais stendais, bet ir patyriminėmis priemonėmis.

    Numatoma įrengti teminius takus ir objektus, kurie padėtų suvokti geologinio laiko mastą, pristatytų ledynmečio pėdsakus, riedulių ekspozicijas. Taip pat planuojami augalų sodai pagal Žemės raidos laikotarpius bei žaidimų ir poilsio erdvės.

    „Ledynmečio istorija čia bus pasakojama ne tik stendais: lankytojai galės ją pažinti per specialiai sukurtas edukacines patirtis“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento vadovas Jonas Stravinskas.

    Želdynai: atsodins daugiau, bet dalį pašalins

    Tvarkomoje teritorijoje planuojama pasodinti daugiau nei 700 naujų medžių, taip pat įrengti krūmų grupes ir papildomus žolinius želdinius, atkuriant miško paklotę. Nurodoma, kad sodinimui parinkti vietiniai augalai, gerai prisitaikę prie Lietuvos klimato.

    Kartu numatyta, kad įgyvendinant I–III etapus bus pašalinti 313 medžių, kad būtų galima įrengti takus ir užtikrinti saugų judėjimą. Dalis šalinamų medžių įvardijami kaip invazinių rūšių, dalis pažeisti ar nesaugotini, o 15 medžių planuojama persodinti į kitas teritorijos vietas.

    Pažymima, kad invazinių uosialapių klevų šalinimas siejamas su savivaldybės ir saugomų teritorijų institucijų vykdomomis jų plitimo reguliavimo priemonėmis. Dalį takų planuojama pakelti, kad būtų sumažintas poveikis medžių šaknynams.

    Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 metais, siekiant išsaugoti ledyno tirpsmo vandenų suklotų nuosėdų fragmentą. Dėl to projektuotojams ir rangovui keliami papildomi reikalavimai, kad infrastruktūra derėtų su jautria gamtine aplinka.

    Numatoma, kad pirmieji rangos darbai turėtų prasidėti iki šių metų pabaigos, o I–III etapų įgyvendinimas planuojamas iki 2028 metų II ketvirčio. Projektas įgyvendinamas pagal architektūrinį konkursą laimėjusios bendrovės „Bauland“ sprendinius.

    UAB „Infes“ I–III etapų darbus įsipareigojo atlikti už 10,98 mln. eurų su PVM. Skelbiama, kad projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurios turėtų padengti 5,4 mln. eurų tinkamų išlaidų.

  • Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Žalia šviesa Šeškinės šlaitams

    Vilniuje išduotas statybos leidimas projektui „Mamutų slėnis“, kuris numato sutvarkyti apie 32 hektarų teritoriją Šeškinės šlaituose, greta prekybos centro „Akropolis“ ir planuojamo Nacionalinio stadiono. Čia planuojamos regyklos, pėsčiųjų takai ir edukacinės erdvės, o visas maršrutas, priklausomai nuo tempo, gali užtrukti nuo maždaug valandos iki dviejų.

    Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija, o pirmiesiems etapams jau suplanuoti rangos pirkimai. Numatyta įrengti pagrindinį įėjimą nuo Geležinio Vilko gatvės, laiptus, poilsio aikšteles, pėsčiųjų tiltą ir jungtis, kurios sujungs teritoriją su stadiono prieigomis.

    Takai iki medžių lajų

    Vienas ryškiausių sprendimų – reljefo vietose takus kelti aukščiau, kad jie būtų patogesni ir pritaikomi žmonėms su negalia. Dėl to dalis maršrutų kai kuriose atkarpose priartės prie medžių lajų, o lankytojams atsivers platesnės miesto panoramos.

    Teritorijoje taip pat numatomi augalų sodai, suformuoti pagal skirtingus Žemės raidos laikotarpius, bei žaidimų ir poilsio zonos. Greta istorinių amunicijos sandėlių planuojama įrengti teminį taką, kuris papildys visą pasivaikščiojimo patirtį.

    Ledynmečio pasakojimas miesto viduryje

    „Šeškinės šlaitai pasižymi itin išraiškinga geomorfologija, o papildžius teritoriją edukaciniais elementais, lankytojai galės ne tik grožėtis, bet ir pažinti“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    „Ledynmečio istoriją siekiame perteikti ne tik informaciniais stendais, o patyrimu: vienas maršrutas per teritoriją truks maždaug valandą, o su vaikais ir sustojant poilsio stotelėse – net ir dvi“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

    Koncepcija remiasi idėja, kad Vilnius yra ties paskutiniojo apledėjimo riba, todėl miesto apylinkių reljefas ir nuogulos leidžia aiškiai pasakoti apie ledyno tirpsmo vandenų formuotą kraštovaizdį. Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 metais siekiant išsaugoti tirpsmo vandenų suklotų sluoksniuotų nuosėdų fragmentą.

    Projekto idėją pasiūlė konkurso būdu atrinkta bendrovė „Bauland“, o techninius sprendinius rengė UAB „Aplan“ kartu su architektūrinės idėjos autoriais. Į parko struktūrą planuojama integruoti meninius akcentus, tarp jų ir bronzinį reljefo maketą, taip pat numatytos vietos mamutų skulptūroms, kurių įgyvendinimo forma dar bus sprendžiama atskirai.

    Istoriniai duomenys rodo, kad Vilniuje ir jo apylinkėse būta mamutų kaulų radinių, o XIX amžiuje Vilniaus universiteto kolekcijoje buvo fiksuojamas reikšmingas tokių eksponatų skaičius. Dalis anksčiau minimų radimviečių šiandien yra urbanizuotos, todėl Šeškinės šlaitai vertinami kaip tinkama vieta nuosekliai papasakoti apie ledynmetį ir šio laikotarpio gyvūniją miesto kontekste.

    Numatoma, kad teritorijos tvarkymo darbai prasidės 2026 metų pabaigoje, o lankytojams „Mamutų slėnis“ turėtų atsiverti 2028 metų antroje pusėje. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis, kurios, kaip nurodoma, sudarys apie 5,4 mln. eurų.