Ginčas įsiplieskė po „Mediapart“ publikacijos
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinis susivienijimas vadovas Jordanas Bardella viešai atkirto prezidentui Emmanueliui Macronui, šiam pareiškus, kad pranešimai apie galimus antisemitinius pasisakymus yra itin rimti ir nepriimtini. Diskusiją paskatino tiriamosios žurnalistikos portalo „Mediapart“ paviešinti teiginiai, jog 2013–2015 metais Bardella galėjo rašyti antisemitinio turinio žinutes.
Macronas, viešėdamas Ispanijoje, pabrėžė, kad Prancūzija netoleruos antisemitinių pareiškimų, ir paragino atsakingus asmenis pateikti aiškius paaiškinimus. Prezidentas taip pat kritikavo, jo teigimu, agresyvėjančią politinę retoriką, nukreiptą į žiniasklaidą ir oponentus.
Bardella neigia autorystę ir žada teismą
Bardella kaltinimus atmeta ir tvirtina nesąs minėtų žinučių autorius. Reaguodamas socialiniame tinkle X, jis bandė perkelti akcentą į savo viešus veiksmus po 2023 metais spalio 7 dieną įvykusių „Hamas“ išpuolių Izraelyje, pabrėždamas, kad lankėsi Paryžiaus gatvėse ir vyko į Izraelį.
„Po 2023 metais spalio 7 dieną įvykių aš ėjau Paryžiaus gatvėmis ir vykau į Izraelį. Jis to nepadarė“, – sakė Jordanas Bardella.
Antradienį spaudos konferencijoje politikas pareiškė, kad mato bandymą destabilizuoti artėjančią prezidento rinkimų kampaniją, ir pranešė ketinantis kreiptis į teismą dėl šmeižto. Šalia jo pasirodžiusi Marine Le Pen teigė Bardella pasitikinti ir pabrėžė, kad jis esą tapo politinio puolimo taikiniu.
Kontekstas: partijos praeitis ir „demonizacijos“ atsikratymas
Šis ginčas vyksta platesniame Nacionalinio susivienijimo įvaizdžio keitimo kontekste. Partija, anksčiau veikusi kaip Nacionalinis frontas, ilgus metus buvo siejama su radikalia retorika, o jos įkūrėjas Jeanas-Marie Le Penas ne kartą sulaukė teistumų dėl neapykantos kurstymo ir plačiai kritikuotų pasisakymų apie Holokaustą.
Pastaraisiais metais Marine Le Pen kryptingai siekė atsiriboti nuo tėvo palikimo: jis buvo pašalintas iš partijos, o 2018 metais politinė jėga pervadinta į Nacionalinį susivienijimą. Tyrėjai šią strategiją neretai apibūdina kaip „demonizacijos“ mažinimą, kai siekiama tapti priimtinesne platesniam rinkėjų ratui, kartu akcentuojant griežtesnę migracijos ir saugumo politiką.
„Mediapart“ teigimu, publikuotos ištraukos esą gautos iš privačių rašytinių susirašinėjimų ir buvo nepriklausomai autentifikuotos, tačiau viešai nebuvo detaliai paaiškinta nei jų gavimo aplinkybės, nei tikslus patikros metodas. Dėl to politinis konfliktas persikelia ir į patikimumo bei atsakomybės klausimus: vienoje pusėje – žiniasklaidos teisė tirti ir viešinti, kitoje – politiko teisė gintis nuo, jo manymu, nepagrįstų kaltinimų.
Ginčą papildomai kaitina ir rinkimų perspektyva: Le Pen yra pareiškusi, kad laimėjusi prezidento rinkimus Bardellą matytų kaip ministrą pirmininką. Dėl to bet kokie kaltinimai, susiję su antisemitizmu, gali tapti reikšmingu veiksniu siekiant pritraukti vidurio rinkėjus ir neutralizuoti ilgalaikes abejones dėl partijos istorijos.
