Tag: Nacionalizacija

  • Putinas perėmė JTI veiklą Rusijoje: 4 gamyklos ir apie 40 proc. cigarečių rinkos

    Putinas perėmė JTI veiklą Rusijoje: 4 gamyklos ir apie 40 proc. cigarečių rinkos

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dekretu perdavė „Japan Tobacco International“ (JTI) veiklą Rusijoje valstybės kontrolei, ją perleidžiant su valstybe siejamai holdingo bendrovei AO „Promyshlennye aktivy“.

    Sprendimas apima keturias JTI gamyklas, veikiančias Sankt Peterburge, Rostove prie Dono, Lipecko srityje ir Leningrado srityje.

    Skelbiama, kad JTI Rusijoje dirba apie 4 000 žmonių, o įmonė užima maždaug 40 proc. šalies cigarečių rinkos, todėl yra didžiausia gamintoja šiame sektoriuje.

    JTI yra įsikūrusi Ženevoje, į Rusijos rinką įžengė 1999 metais, o 2018 metais įsigijo vietos gamintoją „Donskoi Tabak“.

    Kas patenka į perimtą verslą

    JTI produktų portfelyje Rusijoje minimi tarptautiniai prekių ženklai „Winston“, „Glamour“, „Camel“, „LD“ ir „Sobranie“, taip pat vietiniai „Pyotr I“, „Russky Stil“ ir „Donskoi Tabak“.

    Pagal 2025 metų lapkritį atnaujintą įmonės profilį, per daugiau nei 20 metų į Rusijos veiklą JT Group investavo 4,6 mlrd. JAV dolerių.

    Po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą bendrovė iš Rusijos nepasitraukė, tačiau sustabdė naujas investicijas į gamybą ir rinkodarą šalyje.

    „Išorinė vadyba“ ir spaudimo priemonės užsienio bendrovėms

    JTI atsidūrė tarp Europos įmonių, kurių turtas Rusijoje perduotas valstybiniam valdymui tuo pačiu mechanizmu – tarp jų minimos „Nestlé“, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir „Metro“.

    Maskva šį procesą aiškina kaip atsaką į sankcijas, įvestas po 2022 metų invazijos į Ukrainą. Tarp priemonių, taikomų „nedraugiškų“ valstybių įmonėms, minimos dividendų išmokėjimo „lubos“, dėl kurių pelnas lieka Rusijoje, ir dideli mokesčiai parduodant verslą.

    Spalio 1 dieną Putinas teigė, kad šis mechanizmas taip pat leidžia ruoštis atsakomosioms priemonėms, jei Rusijos turtas užsienyje būtų nacionalizuotas, o kontrolę buvusiems savininkams esą būtų galima grąžinti, jei „pagerėtų sąlygos“.

    „Išorinė vadyba“ reiškia, kad įmonės Rusijos turtui paskiriami su valstybe siejami administratoriai, kurie perima faktinę kontrolę be užsienio savininko sutikimo ar kompensacijos, net jei formali nuosavybė gali likti nepakitusi.

    Kontekstas: įtampa su Japonija

    Šis sprendimas priimtas praėjus mėnesiui po to, kai Rusija dėl šnipinėjimo kaltinimų sulaikė japonų laikraščio „Hokkaido Shimbun“ žurnalistą Yuki Imai.

    Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltino Tokiją sistemingai naudojant žurnalistus žvalgybinei informacijai rinkti, tačiau Japonija šiuos kaltinimus atmetė.

    Japonija taip pat turi ilgalaikį teritorinį ginčą su Rusija dėl Ramiajame vandenyne esančių Čišimos salų ir yra prisidėjusi prie dalies Vakarų sankcijų dėl karo Ukrainoje.

  • Kinija supyko dėl „British Steel“ nacionalizacijos: perspėja JK apie investicijų šalčio bangą

    Kinija supyko dėl „British Steel“ nacionalizacijos: perspėja JK apie investicijų šalčio bangą

    Sprendimas dėl strateginės gamyklos

    Kinija pareiškė griežtai nepritarianti Jungtinės Karalystės sprendimui nacionalizuoti „British Steel“ ir teigė esanti „tvirtai prieš“ bei „smarkiai nepatenkinta“ tokiu žingsniu. Pekinas įspėjo, kad tai gali pakirsti Kinijos įmonių pasitikėjimą investuoti JK, pranešė Kinijos prekybos ministerija.

    JK Vyriausybė ketvirtadienį paskelbė priėmusi teisės aktus, kuriais nuostolingai dirbanti „British Steel“ perimama į valstybės rankas. Londono teigimu, taip siekiama apsaugoti darbo vietas ir išlaikyti gyvybiškai svarbią nacionalinę plieno gamybos kompetenciją.

    Kinijos argumentai ir grasinimas teisiniais veiksmais

    Kinijos prekybos ministerija nurodė, kad „British Steel“ patyrė nuostolių dar iki ją įsigijus Kinijos „Jingye Group“. Ministerijos teigimu, po įsigijimo „Jingye Group“ esą skyrė reikšmingas lėšas įmonei išlaikyti ir darbo vietoms apsaugoti.

    „JK nepaiso „Jingye Group“ indėlio į ekonomiką ir visuomenę, o nacionalinį saugumą naudoja kaip pretekstą perimti kontrolę ir nacionalizuoti įmonę“, – teigė Kinijos prekybos ministerija.

    Ministerija ragino JK laikytis tarptautinių taisyklių, vykdyti įsipareigojimus pagal Kinijos ir JK investicijų apsaugos susitarimą bei užtikrinti sąžiningą požiūrį į Kinijos kapitalo įmones. Taip pat pranešta, kad Kinija stebės situaciją ir rems bendroves, kurios sieks ginti teises teisinėmis priemonėmis.

    Ką sako JK ir kodėl svarbus Skantorpas

    JK Verslo ir prekybos departamentas pabrėžė, kad perėmimas padės išsaugoti tūkstančius darbo vietų ir apsaugos nacionalinį interesą. Vyriausybė akcentuoja, kad vietinė plieno gamyba svarbi dideliems infrastruktūros projektams ir gynybos pramonei.

    „Dabar „British Steel“ priklauso Britanijos žmonėms, o mūsų dėmesys – ateičiai: stabilizuoti verslą, paremti bendruomenes ir sukurti tvarų, konkurencingą bei dekarbonizuotą plieno sektorių“, – pareiškė JK verslo sekretorius Peteris Kyle’as.

    Skantorpo krosnys laikomos paskutinėmis JK, galinčiomis gaminti vadinamąjį pirminį plieną iš žaliavų. Gamybos bazė šiame mieste veikia daugiau nei 130 metų, o šiuo metu joje dirba apie 2 700 darbuotojų.

    Kompensacijos klausimas ir platesnis kontekstas

    JK numato nepriklausomą vertinimą, kuris turėtų nustatyti, ar „Jingye Group“ priklausys kompensacija už nacionalizavimą. Tai reiškia, kad politinė deklaracija dėl perėmimo dar nereiškia galutinio finansinio taško ir ginčai gali persikelti į teisinę plotmę.

    „Jingye Group“ „British Steel“ įsigijo 2020 metais ir yra nurodžiusi investavusi apie 1,4 mlrd. eurų, kad gamykla galėtų tęsti veiklą. JK sprendimas priimtas po to, kai, pasak Londono, savininkai svarstė stabdyti aukštakrosnių darbą, o valstybės galimybės lemti įmonės ateitį buvo ribotos.

    Šis ginčas atspindi platesnę Europos tendenciją griežčiau vertinti užsienio investicijas strateginiuose sektoriuose. Plieno pramonė čia išlieka jautri dėl energetikos kainų, tiekimo grandinių saugumo, gynybos poreikių ir spaudimo mažinti taršą, todėl valstybės vis dažniau renkasi tiesioginį įsikišimą.

  • Britų vyriausybė ruošiasi nacionalizuoti British Steel: siekia išsaugoti plieno gamybą šalyje

    Jungtinės Karalystės vyriausybė rengia teisės aktą, kuris leistų perimti visišką plieno gamintojos British Steel nuosavybę. Premjeras Keir Starmer planuoja šią savaitę pateikti projektą Bendruomenių Rūmams, argumentuodamas būtinybe užtikrinti plieno gamybos tęstinumą šalyje.

    Diskusijos su dabartiniu savininku, Kinijos pramonės grupe Jingye, pasak vyriausybės, nedavė rezultato. Po perėmimo įmonei buvo priskiriami planai stabdyti dalį veiklos, o tai reikštų didelį smūgį vietinei pramonei ir tiekimo grandinėms.

    „Vedėme derybas su dabartiniu savininku, tačiau komercinis pardavimas nebuvo įmanomas. Todėl šią savaitę bus pateiktas įstatymas, suteiksiantis vyriausybei teisę perimti visišką British Steel nuosavybę“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras Keir Starmer.

    Politinis sprendimas grindžiamas viešojo intereso kriterijais, tarp jų nacionaliniu saugumu, darbo vietų stabilumu ir pramonės tęstinumu. Vyriausybė akcentuoja ir poveikį regionui, kuriame British Steel yra vienas svarbiausių darbdavių, o bet kokie staigūs pajėgumų stabdymai galėtų paveikti tūkstančius šeimų.

    Ši situacija išryškina platesnę Europos tendenciją: strateginių sektorių, įskaitant metalurgiją, apsaugą geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių rizikų fone. Plienas išlieka kritiškai svarbus gynybai, infrastruktūrai, energetikai ir transportui, todėl vyriausybės vis dažniau renkasi intervencines priemones, kai rinka neužtikrina gamybos stabilumo.

    Lygiagrečiai Jungtinė Karalystė griežtina importo apsaugą: buvo didinami muitai plieno importui ir koreguojami kvotų mechanizmai, siekiant sumažinti spaudimą vietos gamintojams. Taip pat numatytas reikšmingas valstybės finansavimas sektoriui iki 2029 metų, kad būtų išlaikytos gamybos apimtys ir konkurencingumas.

    Numatoma nacionalizacija gali tapti jautriu klausimu santykiuose su Kinija, nes tai susiję su Kinijos kapitalo vaidmeniu strateginėje pramonėje. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kokias kompensavimo ir valdymo sąlygas numatys įstatymo projektas ir kaip greitai vyriausybė pajėgs stabilizuoti įmonės veiklą.